Toks procesas, pasak Vyriausybės atstovų, reikalingas milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius statybai.
Žemės paėmimas šiuose rajonuose turi būti baigtas iki 2027 metų pabaigos – tai numato trečiadienį Vyriausybės patvirtintas Susisiekimo ministerijos parengtas linijos vystymo planas.
„Neatlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros šių savivaldybių teritorijose, nebus galima tinkamai užbaigti projekto pirmojo etapo statybos darbų ir sujungti pagrindinės geležinkelio linijos nuo Palemono link Panevėžio, tokiu atveju traukinių eismas būtų galimas tik per prailgintą kelią ir nebūtų pasiektas reikiamas traukinių greitis“, – teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte.
Kauno ir Jonavos rajonuose numatoma paimti apie 279 žemės sklypus (447 hektarų), 12 statinių, iš kurių vienas – gyvenamasis.
Anot jo, paimti žemę būtina ir Gaižiūnų geležinkelio linijos perkėlimui įrengiant Kauno infrastruktūros priežiūros depą.
Visai linijai planuojama paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas atkreipė dėmesį, kad iki 2030 metų gali nebūti galimybių Lietuvai kofinansuoti „Rail Baltica“ projekto.
„Tai itin svarbus ir ambicingas projektas, didelis poreikis finansavimui. Iki 2030 metų gali atsitikti taip, kad nebus galimybių užtikrinti kofinansavimo šio projekto. Siekiant išlaikyti fiskalinį tvarumą, siūlome Vyriausybei įvertinti projekto prioritetus ir priimti tam tikrus sprendimus dėl išteklių paskirstymo“, – posėdyje kalbėjo ministras.
Žemės, būtinos linijos Kaunas–Vilnius statybai, paėmimą Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus rajonuose ir sostinėje siūloma pradėti 2030 metų pradžioje ir baigti iki 2033 metų pabaigos.
Visai linijai planuojama paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų (1,7 tūkst. hektarų), 579 statinių, iš kurių 83 – gyvenamieji.
Geležinkelio linija jungs Kauno ir Vilniaus geležinkelio mazgus ir eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslius, šiauriau Kaišiadorių. Taip pat suplanuotos papildomos jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis bei su Vilniaus oro uostu, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Kauno oro uostu, taip pat jungtis Panevėžio kryptimi.
Tarp suplanuotos Kauno oro uosto geležinkelių stoties ir pagrindinės linijos numatyta geležinkelio kelių plėtra, tad kelynas turės sąsają su Kauno intermodaliniu terminalu.
Bendras visos apimties suplanuotos infrastruktūros įrengimo investicijų poreikis siekia 2,5 mlrd. eurų, vien pirmajam etapui prireiks 7,5 mln. eurų.
BNS rašė, kad „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje pirmojo etapo – iki 2030 metų – investicijos (angl. CapEx, Capital Expenditure) vertinamos 5,6 mlrd. eurų, iš jų iki šiol skirta 1,6 mlrd. eurų (85 proc. – ES, o 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos).
„Rail Baltica“ projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES teisę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ nebus baigta 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
Premjerė Inga Ruginienė šią savaitę po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais sakė, kad Baltijos šalys privalo demonstruoti aiškią politinę valią „Rail Baltica“ nutiesti iki 2030 metų.
