Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, kurios leis atlaisvinti maždaug 12 tūkst. hektarų ploto visoje šalyje.
Kaip sakė energetikos ministras Lukas Savickas, nuo 2027 metų siūloma sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas ir atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų.
„Visų pirma dėl apsaugos zonų dydžių projektu yra siūloma nustatyti, kad apsaugos zonų atstumai būtų skaičiuojami ne nuo elektros stulpų, atramų, kraštinių laidų, o nuo elektros atramų ašies – dėl to sumažėtų tiek skirstomojo, tiek perdavimo tinklo apsaugos zonos, priklausomai nuo jų įtampos“, – Seimo posėdyje teigė ministras.
„Pavyzdžiui, 10 kilovatų oro linijų apsaugos zona būtų mažinama po 0,55 metro nuo laidų, iš viso 1,1 metro. Tuo tarpu 400 kilovatų oro linijų apsaugos zona būtų mažinama po 10 metrų nuo laidų – iš viso 20 metrų. Bendrai skirstymo tinklo operatoriaus ESO oro linijų apsaugos zonos būtų mažinamos 0,6 – trimis metrais, o perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ zonos būtų keturiais – dvidešimt metrų siauresnės“, – aiškino L. Savickas.
Be to, transformatorinių ir skirstomųjų punktų iš dviejų pusių apsaugos zona mažėtų nuo penkių iki trijų metrų.
Pasak ministro, naujos priemonės atlaisvintų 12 tūkst. ha ploto, kuris būtų didesnis už Klaipėdos miestą.
Ministro teigimu, ketinama leisti dalį apsaugos zonoje dabar draudžiamų veiklų, pavyzdžiui, suderinus su tinklų operatoriumi būtų leidžiama statyti automobilius ir įrengti jų aikšteles, sandėliuoti nedegias medžiagas, statyti administracinės ar kitos paskirties statinius.
Šiuos atlaisvinimus siūloma taikyti ir mažesnės nei 6 kV bei aukštesnės kaip 110 kV įtampos oro linijų ir požeminių kabelių apsaugos zonose.
Vidutinės įtampos apsaugos zonose draudimai išliktų.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, ESO tinkle pokyčiai paliestų apie 85,6 tūkst. objektų ir tiesiogiai paveiktų apie 65 proc. visų žemės sklypų, kuriuos kerta apsaugos zonos. Bendras įmonės apsaugos zonų plotas sumažėtų nuo 85,8 tūkst. iki 80,2 tūkst. hektarų, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos išnyktų visiškai.
Anot ministerijos, pakeitimai gerintų investicinę aplinką, palengvintų teritorijų planavimo procesus ir statybas.
Sumažėjus apsaugos zonoms miškingose teritorijose numatomas teigiamas poveikis aplinkai ir klimato kaitai, viešojo valdymo sistemai, nes įmonės ir priežiūros institucijos galės veikti greičiau ir efektyviau, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvenamosios ir komercinės aplinkos plėtrai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
