Kristupas Vaitiekūnas

Paskirtajam premjerui Mindaugui Sinkevičiui užsiminus, kad jis savo komandoje norėtų matyti Kristupą Vaitiekūną, nepaisant to, kad nepasiūlė jam XXI Vyriausybėje toliau dirbti finansų ministru, šis patikino, jog toks pokalbis artimiausiu metu įvyks. „Mes su juo kalbėjomės ir žinau, kad kažkada toks pokalbis įvyks. Tiesa, žinant ministro pirmininko darbotvarkę, tikėtina, kad tai bus ne šiandien“, – antradienį žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Lietuva laiku įgyvendino visas europiniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) numatytas reformas ir šiemet gaus visus 3,8 mlrd. eurų jai skirtų lėšų, sako laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Antradienį Lietuvą pasieks dar 153 mln. eurų RRF lėšų, numatytų pagal šeštąjį mokėjimo prašymą, o rugsėjį planuojama pateikti paskutinį, septintąjį 995 mln. eurų vertės mokėjimo prašymą (562 mln. eurų subsidijų ir 433 mln.

 Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako ne iš paskirtojo premjero, o iš viešosios erdvės sužinojęs apie sprendimą naujoje Vyriausybėje į jo pareigas paskirti dabar užsienio reikalų viceministru dirbantį Taurimą Valį. „Išgirdau, man atrodo, vakar, kai tos naujienos pasirodė, tada ir išgirdau“, – Eltai ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas, o perklaustas, ar žinią išgirdo iš paties Mindaugo Sinkevičiaus, jis patvirtino apie tai sužinojęs iš žiniasklaidos.

Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina normaliai vertinantis tai, kad paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius svarsto ne tik jo, bet ir užsienio reikalų viceministro Taurimo Valio kandidatūrą. Pasak jo, panašu, kad Vyriausybę formuojantis socialdemokratų lyderis abi šias kandidatūras mato kaip lygiavertes. „Manau, kad natūralu, kad yra keletas kandidatų. Matomai, paskirtasis premjeras mato mus panašių gebėjimų tęsti darbus. Tai, manau, kad pasirinks tą, kuris artimesnis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šiuo metu nesvarstoma apie kitą kandidatą į finansų ministrus kaip tik pareigas laikinai einantį Kristupą Vaitiekūną. Jis, Gitano Nausėdos nuomone, gana subalansuotai atlieka savo darbą. „Šiuo metu apie kitas dešines rankas nėra kalbama“, – į klausimą, ar kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius neieškos naujos dešiniosios rankos Vyriausybėje, antradienį „Žinių radijuje“ atsakė V. Augustinavičius.

Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru Oleksii Sobolevu pasirašė deklaraciją, kuria siekiama stiprinti abiejų valstybių verslo partnerystes, prisidėsiančias prie Ukrainos rekonstrukcijos ir integracijos į Europos Sąjungą (ES). „Lietuva Ukrainoje pradeda vystyti specialią verslo partnerysčių programą, kuriai bus skiriamas 1 milijonas eurų.

Sėkmingai veikianti ir pelną nešanti valstybinė Giraitės ginkluotės gamykla tampa vienu iš pagrindinių ramsčių kuriamame valstybiniame gynybos holdinge, kurį planuojama galutinai pristatyti iki 2028 metų. Pasak laikinojo finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, ši struktūra, veikianti kaip efektyvi valstybės investicijų valdymo schema, tam tikra pradine būsena funkcionuoja jau dabar, o jos pagrindą sudaro strateginė partnerystė su užsienio gynybos pramonės milžinais.

Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas birželio 25–26 dienomis dalyvaus Gdanske vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje. Ukrainos finansų koordinavimo grupėje K. Vaitiekūnas aptars priemones, kuriomis siekiama stiprinti tarptautinę paramą Ukrainai, diskutuos apie tolesnės paramos kariaujančiai šaliai galimybes.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas penktadienį lankysis Plungėje, kur verslo, žemės ūkio ir viešojo sektoriaus atstovams pristatys naujausias investicijų bei finansavimo galimybes.  Kaip pranešė Finansų ministerija, ministro susitikimas su verslo, žemės ūkio ir viešojo sektoriaus atstovais vyks Žemaičių dailės muziejuje – kunigaikščio M. Oginskio rūmuose.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nėra svarstoma grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui. „Nesvarstome. Yra tikslinės priemonės, yra kompensacijos – jų ratas yra išplėstas, dabar yra šiek tiek lengviau jas gauti, tai tikrai tie žmonės, kuriems yra sunku, kurie nukenčia nuo to, gali tikrai lengviau prieiti prie kompensacijų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.

Jungtinių valstijų prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie karo su Iranu pabaigą ir žadant atverti Hormūzą – nafta pasaulyje per dieną atpigo dešimtadaliu. Tačiau Lietuvos degalinėse – situacija priešinga. Po savaitgalio benzinas ir dyzelinas jau brangsta. Degalinių valdytojai kaltę verčia valdantiesiems, kad nepratęsė dyzelino akcizo mokesčio sumažinimo.

Tęsiantis naujos koalicijos formavimui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad finansavimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ siūlymams būtų galima rasti derybų metu, formuojant kitų metų valstybės biudžetą.   „Kiekviena partija ateina su savo kažkokiais siūlymais. Vienas iš tų siūlymų yra panaikinti vaiko priežiūros atostogų išmokų lubas. Biudžeto formavimo etape matysime, kiek galima tai atliepti“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.

Pirmadienį baigiantis laikinai sumažinto dyzelino akcizo galiojimui bei JAV ir Iranui paskelbus apie taikos sutartį, finansų ministras sako, kad pratęsti šią lengvatą būtų brangu ir netikslu. „Baigėsi karas, baigėsi mūsų akcizas, tai kokia aukščiausia kokybė buvo sprendimo. O jei rimtai, (...) šiandien ryte jau naftos kaina yra gerokai žemesnė ir pratęsti būtų tikrai ganėtinai brangu ir nelabai tikslu“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Vyriausybė ieškos sprendimo, kaip nuo kitų metų drastiškai nedidinti dyzelino akcizo, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.  „Turėsime surasti kažkokį sprendimą, kad nuo 2027 metų nebūtų drastiško pasikeitimo (dyzelino akcizo – BNS), – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė K. Vaitiekūnas. – Tikiu, kad rasime kažkokį (sprendimą – BNS) biudžeto priėmimo metu.

Aplink Lietuvą esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas abejoja, ar „Sodros“ rezervą reikia naudoti pensijų didinimui. „Rezervą vis dėlto siūlyčiau palaikyti kaip rezervą ir žinant, kokia geopolitinė situacija aplink mus yra, vis dėlto nereikėtų galbūt piktnaudžiauti jo naudojimu. Pensijų augimas, manau, kad tikrai bus ganėtinai spartus ir to pakaks“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, susitikęs su Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų bendrovės „Robinhood Europe“ atstovais, pakvietė juos plėsti veiklą Lietuvoje. K. Vaitiekūnas su įmonės atstovais trečiadienį aptarė naujų finansinių produktų planus, pranešė ministerija. „Bendrovės teikiamos paslaugos padeda vartotojams valdyti tiek tradicinio, tiek skaitmeninio investavimo rizikas ir taip prisideda prie finansinio raštingumo didinimo“, – pranešime sakė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministras ketina stiprinti valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos apsaugą nustatant ketvirtąjį jos lygį, padidinant atskirų objektų apsaugą ir nustatant papildomas organizacines ir technines priemones.  „Esami fizinės apsaugos lygiai neatitinka nei realios grėsmės, nei objekto strateginės reikšmės reikalavimų“, – rašoma Kristupo Vaitiekūno įsakymo projekte.

Du mėnesius bilietus pardavinėjo už pusę kainos, o dabar atsigriebia už prarastas pajamas dar labiau pakeldami kainas – tokius įtarimus „Lietuvos geležinkeliams“ žeria keliautojai traukiniais. Keleivių vežėjai atkerta, kad kainų nekėlė, bet neatmeta, kad kartais bilietų kainos gali būti didesnės. Susisiekimo ministras rudeniop nori sugrąžinti akciją traukiniams, akciją pritaikyti ir autobusams, bet finansų ministras kolegos optimizmą malšina. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad jam gaila dėl Seimo sprendimo nepatvirtinti Muitinės departamento pertvarkos. Pasak jo, įstatymo projektą ministerija žada taisyti ir teikti iš naujo.  „Vertinu blogai, labai gaila, nes tai yra įstaiga, institucija, kuriai tikrai reikėjo pertvarkos ir pajudinimo. Dabar jis neįvyko. Pažiūrėsime, ką galime pataisyti, ir teiksime iš naujo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Finansų ministras sako, kad jei naftos kaina rinkoje mažės, neverta pratęsti laikinai, iki birželio vidurio įvestos dyzelino akcizo lengvatos.   Pasak Kristupo Vaitiekūno, ši akcizo lengvata nėra taikli, jos efektas yra mažas. „Šiuo metu stebime situaciją Artimuosiuose Rytuose, dabar naftos kaina nukritusi. Jei ji toliau turės mažėjimo tendenciją, galbūt būtų neverta to tęsti“, – LRT radijui antradienį sakė K. Vaitiekūnas.

Nepaisant numatomo valstybės skolos augimo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad situacija nėra dramatiška – šaliai reikia priimti sprendimus, kurie išsaugotų ekonomikos augimą, dažnai nekeistų mokestinės sistemos ir didintų gyventojų pajamas. „Situacija tikrai nėra dramatiška, mūsų skola net ir po ketverių metų bus viena mažesnių Europos Sąjungoje.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kartu su CPVA ir ILTE atstovais Jonavoje pristatė investicijų bei finansavimo galimybes Kauno regiono verslui, žemės ūkiui ir savivaldybėms. Pasak ministro, daugiau investavus į socialinę ir aplinkosaugos sritis, Kauno regionas taps patrauklesne vieta tiek vietos gyventojams, tiek investuotojams.

Smarkiai augant valstybės išlaidoms, tvarias jos pajamas būtų galima didinti padidinus turto mokesčius, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Bet toks pradinis vertinimas neatlikus to išsamaus, kaip darome, – tai būtų turto mokesčiai, akivaizdu, kad prie jų galima sugrįžti“, – trečiadienį bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų posėdyje teigė K. Vaitiekūnas.

Prezidentui siūlant įteisinti galimybę per nacionalinį plėtros banką ILTE įveiklinti gyventojų komerciniuose bankuose laikomus indėlius, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas vertina, kad pasiūlymas neblogas, tačiau dėl kai kurių aspektų būtina rasti sutarimą. Tuo metu Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus prezidento siūlymą vertina teigiamai. „Dar yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia sutarti, sukonstruoti tą mechanizmą.

Valstybės pajamoms per keturis šių metų mėnesius išaugus 9 proc. ir pasiekus beveik 31 proc. metinio pajamų plano, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad mokesčių surinkimas daugmaž atitinka planą, tačiau iš pirmų keturių mėnesių duomenų išsamių  išvadų daryti nesiryžta, rašo portalas „Verslo žinios“.  „Bendras surinkimas yra kiek geresnis, lyginant su tuo, kas suplanuota. Bet tikrai dar ganėtinai ankstyva daryti kažkokias toli siekiančias išvadas.

Lietuvoje mažėjant gimstamumui, valdininkai ieško būdų, kaip paskatinti šeimas susilaukti vaikų. O vienas iš siūlymų – neapmokestinti darbdavių skiriamų išmokų gimus vaikui, kad tėvams į rankas liktų daugiau lėšų naujagimio priežiūrai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Jaunos šeimos susilaukti vaikų neskuba – jaunimas dažnai pirma nori susikurti pagrindą po kojomis – baigti studijas, įsitvirtinti darbe.

Oro pavojaus paskelbimo metu Finansų ministras kaip tik ėjo pas prezidentą aptarti sprendimų dėl Lietuvos finansų, tačiau atsidūrė prezidentūros rūsyje. Ko Lietuva ketina imtis dėl tebekylančių degalų kainų ir ar išliks valstybės parama kaupiantiems II pensijų pakopoje? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Eidamas susitikimui pas prezidentą derinti mūsų Lietuvos finansų atsidūrėte rūsyje.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje auganti infliacija ir vangus ekonomikos augimas kelia susirūpinimą, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą ekonominę įtampą reikėtų malšinti laikinomis ir tikslinėmis priemonėmis. „Esu susirūpinęs – Lietuvoje balandį infliacija siekė apie 5 proc., didesnė nei tikėjomės iki konflikto. Konfliktas tiek skatina infliaciją, tiek slopina ekonomikos augimą.

Valstybės kontrolei nustačius, kad Valstybės gynybos fonde praėjusių metų pabaigoje liko nepanaudota 36 mln. eurų, finansų ministras sako besitikintis, kad pavyks rasti būdų, kaip juos panaudoti kitais metais. „Tikrai ieškosime ir rasime būdų, kaip tuos pinigus panaudoti, jeigu ne šiandien, nes 2026 metų biudžetas jau yra patvirtintas toks, koks yra, bet tuos pinigus panaudoti vėlesniais laikotarpiais“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlant naikinti valstybės paramą kaupiantiems antroje pensijų pakopoje, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako esantis atviras svarstyti tokį siūlymą – jo teigimu, šiuos pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms. „Matant, kad tikrai yra sričių, kurios yra labiau nuskriaustos, pavyzdžiui, senatvės pensijos – jos nėra tokio lygio, kokio mes norėtume.

Rinkos dalyviams siūlant įteisinti dalinio kuro akcizo grąžinimo verslui mechanizmą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad ministerija nėra „užsiblokavusi“ ir atmetusi šio pasiūlymo. Pasak jo, šiuo metu yra atliekami reikalingi skaičiavimai, laukiama patikslintų verslo duomenų.  „Mes tikrai nesame kažkaip užsiblokavę ir iš anksto atmetę šitos dyzelino dalinio akcizo grąžinimo schemos.

Pagrindinėms verslo organizacijoms dar kartą prašant valdžios iki vasaros leisti susigrąžinti dalį itin pabrangusio dyzelino akcizo, Finansų ministerija tokios galimybės kol kas nesvarsto, sako ministras Kristupas Vaitiekūnas.  Ministras balandį sakė, jog svarstomas dalies verslo siūlymas laikinai sumažinti dyzelino akcizą grąžinant vežėjams dalį mokesčio – anot jo, tariamasi, kaip šią išimtį būtų galima taikyti tik tarptautiniais maršrutais važiuojančiam transportui.

 Praėjusią savaitę geležinkeliuose įvykus dviem incidentams „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vadovui pareiškus, kad eismo saugumui užtikrinti nepakanka finansavimo, finansų ministras sako, jog pinigų tam turėtų ieškoti Susisiekimo ministerija iš savo asignavimų. „Prioritetinių sričių ir sričių, kurioms tikrai reikia didesnio finansavimo, yra ne viena ir ne dvi. Geležinkelių infrastruktūra yra viena iš tų sričių.

Europos Sąjungai (ES) patvirtinus 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Bendrija turi toliau griežtinti sankcijas Rusijai bei grįžti prie svarstymų įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti reparacijų paskolai. „Dabar, kai pasirūpinome Ukrainos ekonomika, turime pasirūpinti ir Rusijos ekonomika.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Lietuviams atsiimant pinigus iš antrosios pensijų pakopos ir juos leidžiant pirkiniams, finansų ministras ragina paremti šalies ginkluotąsias pajėgas. Ministerija dar labiau didina gynybos obligacijų palūkanas ir viliasi, kad, didėjant infliacijai, daugiau lietuvių neleis santaupoms nuvertėti tiesiog bankų sąskaitose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nuo pirmadienio dviem didiesiems bankams pradedant platinti 2 ir 3 metų trukmės gynybos obligacijų emisijas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas neslepia, kad norėtųsi, jog prie šios iniciatyvos prisidėtų ir daugiau komercinių bankų.

Prezidentūrai kritikuojant, kad Vyriausybė delsia pateikti išvadą jos siūlymui pensijoms didinti skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, finansų ministras sako, kad teikiant tokias iniciatyvas reikia numatyti ne tik išlaidų, bet ir pajamų šaltinius, o pensijas kelti valstybė turi visų pirma atsižvelgdama į viešųjų finansų tvarumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei tikinant, jog pensijos kitąmet tikrai didės, o tam gali būti panaudotos ir „Sodros“ rezervo viršplaninės pajamos, finansų ministras sako, kad jos turi būti didinamos išlaikant valstybės finansų tvarumą. Kristupo Vaitiekūno teigimu, pastaraisiais metais vykęs spartus pensijų ir atlyginimų augimas nėra duotybė. „Tikrai turėtumėme kelti pensijas atsižvelgiant į visą finansų tvarumą.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad šiemet prognozuojamą konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą infliacinį spaudimą atsverti padės didėjančios gyventojų pajamos. Lietuvos bankas (LB) numato, kad šiemet vidutinė metinė infliacija šalyje augs iki 5,1 proc., 2027 m. – 3 proc., 2028 m. – 2,5 proc. „Lietuva išgyvena tokį ekonominio pakilimo ciklą ir, kai daugumos mūsų pajamos auga – tiek pensininkų, tiek minimalią algą uždirbančiųjų – daugiau nei 10 proc.

Pramonininkams įspėjant apie artėjančią krizę ir prašant valstybės pagalbos, finansų ministras sako, jog kol kas konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikis jaučiamas tik dėl augančių degalų kainų, o valstybė ruošia tikslines pagalbos priemones pažeidžiamiausioms grupėms. „Visi tie sukrėtimai ir ekonomikos, ir neramumai kyla iš išorinio veiksnio – karo – ir Lietuva, be abejo, ruošiasi, jeigu kartais krizė ir užsitęstų, išplistų ir tikrai virstų krize.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad Europos Komisijos siūlymas dėl ES 2028–2034 metų biudžeto nuteikia pozityviai, tačiau jis pripažįsta, kad lėšų gynybai nepakanka ir dėl to toliau bus deramasi. Jis pabrėžė, kad kartu su didesniu finansavimu gynybai turi būti užtikrinamas ekonominis bei fiskalinis tvarumas.

Baltijos šalys ir Lenkija kartu sieks, kad Europos Sąjungos šalys labiau finansiškai rūpintųsi rytinės sienos saugumu. „Turime stovėti išvien ir kalbėti vienu balsu, kad pritrauktume kitų Europos šalių dėmesį, kad tai ne tik mūsų valstybių, bet ir visos ES išorinė siena“, – penktadienį pasirašant bendrą deklaraciją dėl rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimo Vilniuje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Baltijos šalys ir Lenkija ketina kartu stiprinti regiono finansinį saugumą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir dar trijų valstybių ministrai penktadienį Vilniuje pasirašys bendrą deklaraciją dėl ES rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimo. Parašą taip pat padės Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis, Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi's bei Latvijos kolega Arvilsas Ašeradensas.

Vyriausybė pritarė siūlymui pradėti žemės paėmimą visuomenės poreikiams Kauno ir Jonavos rajonuose. Iš viso bus paimta beveik 300 sklypų, taip pat 12 statinių, iš kurių vienas – gyvenamasis namas. Toks procesas, pasak Vyriausybės atstovų, reikalingas milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius statybai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai remiant idėją atsisakyti privalomų pensijų anuitetų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad šiuo klausimu nereikėtų skubėti. Anot jo, dabar svarbu įvertinti nuo sausio įsigaliojusios antros pakopos pensijų reformos rezultatus. „Aš manau, kad tikrai nereikia skubėti. Dabar vyksta tas pinigų atsiėmimas, pasižiūrėsime, kiek žmonių pinigus atsiims, kiek žmonių liks, galbūt kažkas grįš kaupti. Tikrai reikia pasižiūrėti neskubant šitą klausimą.

Dėl anuiteto klausimo daugelis gyventojų kaupimą antroje pensijų pakopoje laiko mažiau patrauklia investavimo priemone nei ji galėtų būti, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.  „Daug kam kyla klausimas, kaip anuitetai veiks, jeigu pasitrauks daug žmonių, ar jie bus tvarūs. Šitą turbūt reikės persvarstyti. Vis dėlto, turbūt skubėti nereikia. Reikia pasižiūrėti, kiek tų žmonių pasitrauks, ir tada priimti sprendimus.

Vyriausybei dar pernai užsibrėžus tikslą įkurti šalies gynybos pramonės plėtrą kontroliuojančią bendrovę, finansų ministras sako, kad tokio holdingo steigimas dabar nėra prioritetinis. Tačiau Kristupas Vaitiekūnas „Verslo žinioms“ teigia, kad holdingas, nors ir neturi juridinio statuso, iš esmės jau veikia per Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ ir Lietuvos valdomą bendrovę „Epso-G Invest“. Anot jo, svarbiau, kad šalyje steigtųsi daugiau jungtinių saugumo pramonės įmonių.

Galutinis sprendimas dėl dyzelino akcizo sumažinimo turėtų būti priimtas kitą savaitę. Tačiau ar tų sumažintų 6 centų už litrą pakanka? Ir ar ne per vėlai mažinam akcizą? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Po svarstymo Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui laikinai sumažinti dyzelino akcizą, o galutinis balsavimas vyks kitą savaitę. Kodėl mes tiek laiko laukiame? Kainos jau kurį laiką yra pakilusios.