Kristupas Vaitiekūnas

Kitą savaitę finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas lankysis Kyjive, kur susitiks su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko ir šalies nacionalinio banko pirmininku Andriy Pyshny. Tai bus pirmasis Lietuvos finansų ministro vizitas į Ukrainą. Kaip Eltą informavo ministerija, K. Vaitiekūnas taip pat ketina dalyvauti forume apie mokestinę Ukrainos eurointegraciją.

Praėjusią savaitę Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) sulaukė beveik 0,5 milijardo eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, o likusi paramos dalis turėtų būti išmokėta įgyvendinus dar kelias reformas. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, kada Lietuva taps ne europinių pinigų gavėja, o davėja kitoms valstybėms. Ne ką mažesnį susirūpinimą kelia ir dabartinė valstybės skola, kuri didėja.

Antroji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų dalis turėtų Lietuvą pasiekti įgyvendinus dar kelias reformas. Tarp jų – viešojo transporto efektyvinimas, energetikos projektai bei valstybinių IT sistemų atnaujinimas. Apie tai, kas dar turi būti padaryta, kokios rizikos išlieka ir kada realiai galima tikėtis likusio finansavimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Apie Lietuvai artėjantį sunkmetį ir augančias rizikas kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau, pasak finansų ministro, makroekonominiai rodikliai kol kas nerodo didelio lūžio. Vis dėlto geopolitinė įtampa, karas Ukrainoje ir struktūrinės Europos Sąjungos (ES) problemos verčia išlikti budriems.

Antroji pensijų pakopa šiuo metu – viena karščiausių temų Lietuvoje. Pirmosiomis dienomis tūkstančiai žmonių kreipėsi dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas, o diskusijos apie sistemos ateitį įgauna vis didesnį pagreitį. Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų – vieną kartą iki 25 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį ir antradienį dalyvaus dviejų tarybų posėdžiuose Briuselyje, kuriuose turėtų paaiškėti, ar buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius bus paskirtas Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotoju, pranešė Finansų ministerija. „Neabejoju, kad ilgametė Rimanto Šadžiaus patirtis padėtų vienai svarbiausių ES finansų institucijų efektyviai valdyti eurą, formuoti ir vykdyti ES ekonominę ir pinigų politiką.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sausio 19-20 dienomis dalyvaus Briuselyje vyksiančiuose Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose, kuriuose bus sprendžiamas ir Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojo posto klausimas.  Į šią poziciją Lietuva yra pateikusi buvusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus kandidatūrą.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako nematantis logikos argumentuose, kad Lietuvos kandidatui į Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojus, buvusiam finansų ministrui Rimantui Šadžiui trūksta patirties šalies centrinio banko valdymo srityje. „Mūsų kandidatas tikrai yra stiprus, aš toje kritikoje tikrai nematau jokios logikos, tuose naratyvuose, kurie pateikiami kaip kritika“, – Eltai sakė K. Vaitiekūnas.

Naujasis Muitinės departamento direktorius paaiškės kovą, o pozicijos siekia „ne vienas“ kandidatas, sako konkursą organizuojančios Finansų ministerijos vadovas Kristupas Vaitiekūnas. „Yra pretendentų, yra susidomėjimas. Aš nežinau, ar galiu dabar atskleisti tikslų skaičių, bet tikrai ne vienas yra. (...) Ne keliolika, nėra tokia populiari pozicija, bet ne iš vieno renkamės“, – BNS šią savaitę teigė ministras.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas išvyksta į Briuselį, kur kitos savaitės pradžioje turėtų paaiškėti, ar buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius bus paskirtas Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotoju. Dėl to apsispręs pirmadienį ir antradienį posėdžiausianti ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba.

Dar pernai Vyriausybei paskelbus apie planus kurti valstybinį gynybos holdingą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šiuo metu tai – pilnai veikiantis mechanizmas, vienijantis pagrindinius šalies saugumo projektus.  „Tai yra idėjinis-organizacinis darinys, kuriame visos dalyvaujančios įmonės yra susijusios nuosavybės saitais.

Lietuva trečiadienį laukia beveik 0,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšų. Tiesa, kita dalis RRF pinigų turėtų būti pervesta tada, kai Lietuva įgyvendins dar dvi reformas. Tačiau ar nenutiks taip, kad vieną dieną iš pinigų gavėjų tapsime ir davėjais kitoms Europos valstybėms? Apie svarbius mokestinius klausimus laidoje „Dienos pjūvis“ kalbame su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Lietuvai trečiadienį laukiant beveik 0,5 mlrd. eurų ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano (RRF) lėšų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad norint gauti likusius RRF pinigus liko atsiskaityti už dvi dar neįgyvendintas reformas.

Liuksemburge viešintis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE ir Europos investicijų bankas (EIB) turi veikti kaip strateginiai partneriai, siekiant aktyviau įtraukti ILTE į  strateginių projektų finansavimą.  Taip jis kalbėjo po susitikimo su EIB prezidente Nadia Calvino, antradienį pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį Liuksemburge su tarptautinių finansų institucijų atstovais aptars galimybes stiprinti nacionalinį plėtros banką ILTE, pranešė Finansų ministerija. Pasak jos, bus siekiama aktyviau įtraukti tarptautines finansų institucijas į ILTE valdyseną ir skaidrumą, rizikų valdymą, taip didinant tarptautinį pasitikėjimą, kuris būtinas pritraukiant privačias ir tarptautines lėšas.

Seime priėmus sprendimą įšaldyti visuomeninio transliuotojo LRT biudžetą trejiems metams, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad tą patį reikėtų padaryti ir su daugelio kitų institucijų biudžetais. „Aš pritarčiau ne tik LRT (biudžeto įšaldymui – ELTA). Aš pritarčiau ir daugumos institucijų pinigų įšaldymui“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo K. Vaitiekūnas. Tiesa, sprendimai įšaldyti kitų institucijų biudžetus nebuvo priimti.

Ministras Kristupas Vaitiekūnas penktadienį Varšuvoje ketina susitikti su Lenkijos finansų ministru Andrzejumi Domańskiu, skelbia Finansų ministerija. Susitikimo metu planuojama aptarti esminius klausimus, susijusius su Lenkijos bankų plėtros galimybėmis Lietuvoje, taip pat tvarios ir nuolatinės finansinės paramos Ukrainai užtikrinimą, siekiant jos pergalės prieš agresorę.

Europos Komisija (EK) ir Lietuva yra susitarusi, kad ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) Lietuvai kol kas neįgyvendinta sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema (e. tollingas) būtų keičiama kitu rodikliu – daugiabučių renovacija, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Man atrodo, kad jau oficialiai visiškai“, – BNS ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas, paklaustas, ar e. tollingo pakeitimas su Komisija jau sutartas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto mokėti kompensacijų vežėjams, patiriantiems nuostolių dėl Baltarusijos pasienyje įstrigusių vilkikų. Visgi, anot ministro, Vyriausybė šalies verslą gins – bus taikomos atsakomosios priemonės Baltarusijos režimui.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas atmeta kritiką dėl Vyriausybės planų didinti akcizą dyzelinui ir teigia, kad ministerija problemą mato plačiau – svarbu ne tik dyzelino vartojimo statistika, bet ir išmetamo kuro kiekis, biudžeto pajamos.  „Kalbant apie ekspertus, kurių neva neklausom... Klausome, bet dažnai visuomenėje šiek tiek ne taip suvokiamas Finansų ministerijos vaidmuo.

Statutiniams pareigūnams protestavus dėl mažų atlyginimų ir daliai politikų raginant skirti tam daugiau lėšų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šis klausimas svarstomas valdančiojoje koalicijoje, tačiau jis pabrėžia – papildomų lėšų būtų galima rasti tik sumažinus kitų sričių finansavimą. „Koalicijos viduje tariamės (dėl statutinių pareigūnų atlyginimų didinimo – BNS), sumos šiek tiek kuklesnės yra negu su mokytojais. Dar vyksta derinimas pozicijų.

Švietimo ministerijai ir profsąjungoms neseniai susitarus dėl mokytojų atlyginimų didinimo nuo sausio ir ministrei tikintis, kad finansų ministras tam ras apie 100 mln. eurų papildomų lėšų, Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad pinigų kitų metų biudžete bus rasta.  „Faktas tas, kad mokytojams tai, kas buvo pažadėta ir sutarta, tie pinigai tikrai bus (skirti – BNS)“, – antradienį BNS sakė finansų ministras. Jis nekonkretizavo, iš kokių šaltinių bus paimta tokia suma.

Trečiadienį Rygoje susitiks Lietuvos ir Latvijos finansų ministrai Kristupas Vaitiekūnas bei Arvils Ašeradens, kurie aptars šalių ekonomikos raidos tendencijas, kitų metų biudžeto planavimo iššūkius. „Daug dėmesio skirsime mūsų šalių regiono iššūkiams – nuo gynybos finansavimo iki Europos Sąjungos (ES) rytinės sienos stiprinimo. Lietuva ir Latvija susiduria su labai panašiomis grėsmėmis ir poreikiais, todėl koordinuoti sprendimai yra būtini.

Finansų ministras aiškinasi dėl ministerijas paliekančių darbuotojų ir stringančių gynybos investicijų, o Seime jam tenka atremti kritikos bangą dėl brangstančio dyzelino ir konservatorių palikto akcizų plano. Degalų kainos kyla, kelių fondas stringa, o opozicija kaltina valdžią chaotišku biudžeto planavimu. Apie akcizų dilemas, nepanaudotus milijonus ir biudžeto kovas – TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Lietuva turi erdvės iš nekilnojamojo turto (NT) ir kitų turto mokesčių į biudžetą surinkti tris kartus daugiau pajamų nei dabar. „Turto mokesčiai turi daug privalumų, iš jų galėtume surinkti trigubai daugiau nei surenkame dabar, (…) tai iš tikrųjų yra neišnaudotas rezervas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė finansų ministras. Pasak jo, vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalys iš visų turto mokesčių surenka apie 0,9 proc.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas gali būti susijęs su Rusijos piliečių valdomu ir Lietuvoje veikiančiu prekybos tinklu „Mere“, politikas teigia, kad vienintelė jo sąsaja su bendrove – buvusios žmonos šeima. Tiesa, Vyriausybės narys tikina, kad palaiko Lietuvos institucijų siekį parduotuvių tinklą sankcionuoti.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad dabartinis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis nebeatliepia šių dienų realijų. Todėl, pasak jo, Seimas turėtų apsispręsti dėl naujo visuomeninio transliuotojo finansavimo būdo. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas įžvelgia koalicinės „Nemuno aušros“ keliamas rizikas. Pasak jo, „aušriečių“ ir kitų politinių jėgų siūlymai dėl biudžeto, nepateikiant galimų finansavimo šaltinių – nėra atsakingas žingsnis. Tokių siūlymų įgyvendinimas, ministro vertinimu, galėtų sukelti rimtų pasekmių valstybei.  „Kiekvienas pasiūlymas, jeigu ateina be lėšų šaltinio, iš finansų ministro varpinės jis kelia riziką, nes tuomet reikėtų tiesiog pažeisti fiskalinio tvarumo taisykles.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kritikuoja grupės parlamentarų registruotą siūlymą kitais metais gynybai numatytus 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažinti iki 5 proc. Pasak jo, likusi suma negalėtų būti skiriama kitų sričių finansavimui. „Turėčiau nuliūdinti iniciatorius, nes net ir priėmus tokį pakeitimą – tų pinigų panaudoti kitoms sritims galimybės nebūtų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad rengiant naują sankcijų paketą, Rusiją ir Baltarusiją reikia traktuoti vienodai. „Norėtume padėkoti komisijai už 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą, bet raginame juos tęsti 20-ąjį paketą ir įtraukti Baltarusiją, kad su ja būtų elgiamasi vienodai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti bankų ir kitų finansų įstaigų, dalijančių vartojimo paskolas, apsaugą ir palengvinti jų suteikimo procesą. Keisti Vartojimo kredito įstatymą būtina dėl spartėjančių skaitmenizavimo procesų – vis daugiau paslaugų atliekama skaitmeninėje erdvėje, pranešė ministerija.  „Siūlymai leis teisinį reguliavimą labiau pritaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

inansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ragina į 20-ąjį europinių sankcijų Rusijai paketą įtraukti papildomus ribojimus agresorės energetikos ir finansų sektoriams, taip pat stiprinti Baltarusijai taikomų sankcijų režimą, pranešė Finansų ministerija. „Rusija toliau žudo Ukrainos civilius, o Baltarusija vis aktyviau dalyvauja hibridinėse provokacijose prieš Lietuvą.

Nuo Naujųjų metų vėl brangs bankų paslaugos. Seimas nusprendė panaikinti jiems du dešimtmečius galiojusias PVM mokesčio lengvatas. Tad vienas bankas jau skelbia nuo sausio penktadaliu branginantis gyventojams ir verslo klientams kai kurias paslaugas, kiti bankai dar laukia mokesčių inspekcijos išaiškinimo, už kurias tiksliai paslaugas reikės mokėti mokestį.

Europos investicijų bankui (EIB) Lietuvai skolinant 300 mln. eurų gynybos projektams finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad paskolos linija bus skirta dvigubos paskirties įrangai, jūros, oro bei sausumos karinėms pajėgoms stiprinti, taip pat greitosios medicinos pagalbos įrangai.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ (PKO PB), dar rugsėjį pranešęs apie netrukus atidaromą atstovybę Lietuvoje, tai padarys artimiausiu metu.  „Kol kas turbūt nėra nieko labai patvirtinto, bet iš esmės, taip, atstovybė bus atidaroma, iš tiesų Lenkijos bankas (PKO – BNS) ateina. Atstovybė bus atidaryta artimiausiu metu.

Europos investicijų bankui (EIB) Lietuvai skolinant 300 mln. eurų gynybos projektams finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad paskolos linija bus skirta dvigubos paskirties įrangai, jūros, oro bei sausumos karinėms pajėgoms stiprinti, taip pat greitosios medicinos pagalbos įrangai.

Penktadienį Lietuvoje lankysis už finansines paslaugas bei santaupų ir kapitalo rinkų sąjungą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Maria Luís Albuquerque. Vizito metu ji susitiks su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, bankų, kapitalo rinkų, draudimo ir kitų finansinių paslaugų, taip pat finansinių technologijų, pramonės, verslo ir profesinių sąjungų atstovais.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Karlas Nehammeris penktadienį pasirašys susitarimą, kuriuo bankas skolina 300 mln. eurų Lietuvos gynybos pajėgumams stiprinti. Finansų ministerija birželio mėnesį skelbė, jog krašto apsaugai finansuoti Lietuva iš tarptautinių finansų institucijų jau pritraukė 1 mlrd. eurų lėšų, o iki metų pabaigos šią sumą tikimąsi padidinti iki 1,5 mlrd. eurų. Birželį buvo pranešta apie EIB 540 mln.

Kitų metų biudžete numatytas kelių finansavimas gali didėti tik tuo atveju, jei mažės išlaidos kitame sektoriuje, teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Galiu tik pasikartoti, kad galima kažkur kitur sumažinti išlaidas, o tada padidinti kelių finansavimą“, – trečiadienį paklaustas, ar yra erdvės dar didinti finansavimą keliams, žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtino, kad galutinis sprendimas dėl 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio kitų metų finansavimo gynybai buvo priimtas dar prieš viešojoje erdvėje nuskambėjusį susitikimą su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje politikams ir valstybės valdymo institucijoms reikėtų suteikti daugiau laisvės skirstyti viešuosius pinigus. Pasak jo, šiuo metu dėl daugybės indeksuojamų valstybės, „Sodros“ ir kitų biudžetų išlaidų diskrecinėms priemonėms lieka per mažai pinigų. Anot ministro, dabartinė sistema yra tinkama „geriems laikams“, tačiau ne šiandieninei realybei.

Švietimo bendruomenei nerimaujant, kad Vyriausybės biudžeto projekte mokytojų algų kilimas neatitinka kolektyvinėje sutartyje iškeltų reikalavimų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad bus stengiamasi atsižvelgti į dokumente numatytus reikalavimus.  „Taip, yra kolektyvinė sutartis. Bus bandoma ją atliepti, bus deramasi. Manau, kad kompromisą rasime“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako negalintis tiksliai įvardinti kada gynybos biudžetui buvo numatyti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kada tiksliai jis (šis skaičius – BNS) atsirado aš negaliu paaiškint“, – Žinių radijui trečiadienį teigė ministras. „Biudžeto sudarymo procesas iš tiesų yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas.

Kitų metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas yra lankstus, o tai jai leis neprašyti lėšų iš kitų ministerijų ir pačiai finansuoti konkrečius karinio mobilumo projektus ar įsigijimus, teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Nors 2026-ųjų valstybės biudžete KAM asignavimams iš viso numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd.

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad ateinančių metų biudžeto formavimo procese „Nemuno aušra“ dalyvavo kaip labai konstruktyvi politinė jėga ir palaikė projekte numatytą didesnį gynybos finansavimą. „Būtent „Nemuno aušros“ atstovai biudžeto formavimo procese buvo labai konstruktyvūs, jie visus prioritetus suprato, niekam neprieštaravo, kaip ir visi kiti partneriai jie supranta bendrą kryptį ir čia problemų jokių nebuvo“ , – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad kitais metais Lietuva gynybai skirs 5,38 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra 4,79 milijardus eurų. Pasirodžius nuogąstavimams, kad ne visa kitų metų biudžete numatyta suma iš tikrųjų bus skiriama gynybos finansavimui, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad visas nurodytas biudžetas yra numatytas krašto apsaugai.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad visos ministerijos pasieks Vyriausybės nustatytą išlaidų taupymo tikslą, kuriuo siekiama didinti krašto apsaugos finansavimą. „Iš tiesų, biudžete yra tie sutaupymai, bus pasiekti“, – antradienį susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija teigė ministras. „Vienos ministerijos ganėtinai greitai pasidarė (planus – ELTA). (...) Visoms galioja, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją. Man atrodo, kad visos padarė“, – tęsė jis.

Vyriausybei patvirtinus naujas fiskalinės drausmės taisykles, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako – nors kitais metais biudžeto išlaidų augimas bus apribotas, Lietuva turi erdvės derėtis dėl išlygų gynybos finansavimui. „Išlaidos bus apribotos, bet vis dėlto mes turime ir tokių išlaidų, kurias galbūt vis tiek didinsime – tai yra būtent krašto gynyba. (…) Turime tokių išlaidų, kurios mums egzistenciškai svarbios“, – Eltai sakė finansų ministras.