„Galiu tik pasikartoti, kad galima kažkur kitur sumažinti išlaidas, o tada padidinti kelių finansavimą“, – trečiadienį paklaustas, ar yra erdvės dar didinti finansavimą keliams, žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdyje teigė, kad dabar kitų metų biudžete numatytos lėšos keliams nėra pakankamos, kad būtų įmanoma stabilizuoti kelių būklę Lietuvoje.
Jis taip pat paminėjo, jog valstybinių kelių operatorei „Via Lietuva“ neleista lėšų skolintis, nors tai numatyta nuo kitų metų įsigaliojančiame Valstybinio kelių fondo įstatyme. Nors J. Taminskas teigia, kad bendrovė galėtų pasiskolinti apie 100 mln. eurų, tačiau finansų ministras pabrėžia, kad „Via Lietuva“ negali skolintis, nes tai skaitytųsi kaip valstybės biudžeto skola.
„Ji negali skolintis, nes ji yra valstybės biudžete, tad besiskolindama ji naudotų fiskalinę erdvę, kurią galėtų naudoti tiesiog valstybė. Čia tas pats švarkas, tik kita kišenė – pinigų kiekis nuo to nepadidėtų. Jei „Via Lietuva“ skolintųsi, turėtų mažėti išlaidos kitur“, – aiškino finansų ministras.
Kaip skelbta anksčiau trečiadienį, Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlė kitų metų biudžete numatyti ne mažesnį Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimą nei šiemet. Siūloma, kad programai, iš kurios skiriamas valstybės finansavimas savivaldybių keliams, būtų skiriama 104 mln. eurų daugiau nei Finansų ministerijos pateiktame biudžeto projekte.
Tuo pačiu siūloma, kad nuo kitų metų įsigaliojančio Valstybinio kelių fondo finansavimas taip pat nemažėtų, tad priėmus siūlymą, bendras finansavimas keliams kitais metais padidėtų ta pačia 104 mln. eurų suma.
ELTA primena, kad pagal Seimo sprendimą kitąmet pradedančio veikti Valstybės kelių fondo finansavimas 2026-aisiais, kaip numatyta Vyriausybės biudžeto projekte, sieks 178,8 mln eurų.
Biudžete numatyta keliams kitais metais skirti iš viso 815,5 mln. eurų – iš jų KPPP sudaro 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų (šiemet skirta 161,2 mln. eurų).
Lyginant su šiemet skirtu finansavimu, kitais metais KPPP skiriama 126,8 mln. eurų mažiau (2025 m. – 563,4 mln. eurų). Tiesa, susisiekimo ministro J. Taminsko teigimu, maždaug 20 mln. eurų KPPP lėšų šiemet sudarė papildomas finansavimas žvyrkelių tvarkymo projektui, tad realus programos finansavimo mažėjimas – maždaug 104 mln. eurų.
