„Turėčiau nuliūdinti iniciatorius, nes net ir priėmus tokį pakeitimą – tų pinigų panaudoti kitoms sritims galimybės nebūtų. Tie pinigai yra panaudotini tik naudojantis Europos Sąjungos (ES) išlyga, suteikta dėl gynybos finansavimo didinimo“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė K. Vaitiekūnas.
„Galbūt jie šiek tiek nesupranta tos vietos, kad tas finansavimas yra skirtas tik tai gynybai. Jeigu mes sumažintume tą finansavimą nuo 5,38 proc. iki dabar girdimų 5 proc. – tų kelių šimtų milijonų panaudoti mokytojų atlyginimams, kelių tiesimui, kultūros finansavimui mes negalėtume. Tai pažeistų fiskalinės drausmės taisykles ir prieš Lietuvą būtų pradėta perteklinio deficito procedūra, o tai atsigultų mūsų skolos tarnavimo išlaidose, kituose finansiniuose rodikliuose ir duotų ne naudą, o žalą valstybei“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, šių metų liepą ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) Lietuvai leido į biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal patvirtintą Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą, 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.
Tiesa, finansų ministras sako neatmetantis, kad ateityje gynybos finansavimo poreikiai gali keistis. Visgi, pasak jo, šiuo metu reikia atliepti dabar esantį karinį patarimą.
„Be abejo, jis gali keistis, bet labai norėtųsi jį išlaikyti tokio dydžio, koks jis yra. Tas dydis atitinka mūsų gynybos poreikį, šiuo metu turimą karinį patarimą, tas karinis patarimas turbūt irgi gali keistis (...) Šiuo metu reikėtų naudotis tuo patarimu, kuris yra ir dėl to reikėtų skirti tokį finansavimą, kuris užtikrintų to karinio patarimo įgyvendinimą“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.
Reaguodami į grupės parlamentarų užregistruotą siūlymą ir premjerė Inga Ruginienė, ir socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad gynybai numatyti 5,38 proc. nuo BVP yra neginčytina koalicijos sutarta riba.
Savo ruožtu koalicinės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikina, kad gynybos sričiai numatyti asignavimai yra pertekliniai.
ELTA primena, kad šiuo metu ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, jame gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.
