• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienio naktį į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs dronas. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš apgyvendinto miesto, o vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. Kodėl dronas nebuvo numuštas ir kada priimsime sprendimą numušti oro erdvės pažeidėjus be vizualaus patvirtinimo, ką jau padarė lenkai?

Trečiadienio naktį į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs dronas. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš apgyvendinto miesto, o vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. Kodėl dronas nebuvo numuštas ir kada priimsime sprendimą numušti oro erdvės pažeidėjus be vizualaus patvirtinimo, ką jau padarė lenkai?

REKLAMA

Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.

Atsakė, kodėl dronas nebuvo numuštas

Kodėl prieš kelias dienas virš Lietuvos skraidžiusio drono visgi nenumušė naikintuvai?

REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia, šio įvykio priežastis yra Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Būtent tą naktį Ukraina atakavo Rusijos uostus Baltijos jūroje, o dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių dronas pakeitė kryptį ir įskrido į NATO oro erdvę – Lietuvą.

REKLAMA

Vis dėlto nieko nedarėme ne veltui: naikintuvai buvo pakelti, o visa gyventojų įspėjimo sistema (geltonos ir raudonos spalvos signalai) suveikė tiksliai taip, kaip ir turi veikti – visų rajonų, kuriuos paveikė drono skrydis, gyventojai buvo įspėti. NATO naikintuvai buvo ore, lydėjo objektą, o pilotai vertino, kada jį galima naikinti, o kada tai būtų per daug rizikinga. Kaip kariuomenė jau minėjo, virš Kauno buvo užmegztas vizualus kontaktas, tačiau dronas nebuvo numuštas dėl galimų pasekmių ant žemės – krintančios nuolaužos galėjo padaryti didelę žalą ar net pareikalauti žmonių aukų. Kadangi dronas Lietuvoje nesileido ir jo aukštis nežemėjo, pilotai atitinkamai įvertino, ar objektas kelia tiesioginę grėsmę mūsų infrastruktūrai.

REKLAMA
REKLAMA

Kada mes priimsime tokį sprendimą kaip lenkai – kad būtų galima numušti neatpažintą skraidantį objektą, oro erdvės pažeidėją, net ir be vizualaus patvirtinimo?

Čia yra keli aspektai. Pirma, lenkai gali naudoti savo aviaciją ir karines pajėgas – jie turi tokius pajėgumus ir patys gali nustatyti taisykles. Pas mus veikia NATO oro gynybos misija ir galioja NATO taisyklės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios taisyklės, esant tam tikroms aplinkybėms, leidžia pilotams reaguoti įvairiai. Jeigu misijos metu net ir neturint vizualaus kontakto matoma, kad nesukeliama papildoma grėsmė, ir aiškiai žinoma, jog objektas nėra, pavyzdžiui, civilinis orlaivis, skrendantis be atsakiklio ir skrydžio plano, NATO gali priimti reikiamus sprendimus. Kiekvienos misijos metu NATO vadavietė kartu su Lietuvos kariuomene ir pilotais sprendžia, kaip elgtis.

REKLAMA

Ar mes negalime susitarti su NATO vadaviete dėl panašių sąlygų, kokias turi lenkai?

Kaip ir minėjau, sąlygos negali būti absoliučios. Mes gyvename taikos metu, o ne karo stovyje. Kas bus, jeigu, neduok Dieve, NATO naikintuvas numuš civilinį orlaivį? Kokius klausimus tada kelsime? Nedarykime bereikalingo spaudimo ir palikime tiek NATO bei Lietuvos kariuomenėms, tiek profesionaliems pilotams priimti reikiamus sprendimus.

REKLAMA

Antidroninės gynybos prototipas ir JAV karių dislokavimas

Girdėjome jus sakant, kad jau greitai akustiniai sensoriai, radarai ir kitos sistemos bus sujungtos į vieną, ir kariuomenė galės reaguoti daug greičiau. Ar kalbate apie „Palantir“ sistemą? Kas tai per sprendimai ir kada jie bus įdiegti?

Tai nėra tas pats, kas „Palantir“ sistema – „Palantir“ programinė įranga apima kur kas daugiau sričių. Mes kalbame apie antidroninę oro gynybą, kurią pradėjome kurti 2026 metais. Mūsų pagrindinis tikslas – iki kitų metų kovo–balandžio mėnesių turėti prototipą. Tai reiškia, kad skirtingos detekcijos priemonės bus sujungtos į vieną sistemą, o radarų duomenys bus papildyti akustiniais sensoriais, kameromis ir kitomis priemonėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokia situacija dabar – ar amerikiečių kariai jau suvažiavę?

Taip, du Jungtinių Amerikos Valstijų batalionai su visa technika jau yra Lietuvoje, o pirmadienį (2026-11-16) jie bus oficialiai pasveikinti ir bus iškelta bataliono vėliava.

Kokia tikimybė, kad amerikiečių kariai Lietuvoje bus dislokuoti nuolat? Minėjote, kad esate ruošiantys dokumentus kreiptis į JAV – kaip vyksta šis procesas?

REKLAMA

Procesas vyksta, tačiau nesupaprastinkime to iki lygio, kad išsiuntėme laišką ir laukiame atsakymo. Tai yra ilgas darbas. Sveikiname Lenkiją, kurią pasiekė tikrai pozityvios žinios – tai teigiamai veikia ir viso mūsų regiono saugumą. Lenkai šiuo klausimu dirbo daug metų.

Lietuva lygiai taip pat dirba ir įrodinėja, kad turime visą reikiamą infrastruktūrą bei galimybes, jog Lietuvoje būtų dislokuotos ne tik rotacinės, bet ir nuolatinės Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos.

Kokių signalų sulaukiate iš JAV pareigūnų?

Pats klausimas yra svarstomas, tačiau apie eigą diskutuoti dabar dar būtų nekorektiška.

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų