Kristupas Vaitiekūnas

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad papildomai apmokestinti vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, gaunamą dėl pasaulyje smarkiai pabrangusios naftos ir jos produktų, būtų sudėtingiau nei komercinių bankų.    „Su „Orlen Lietuva“ yra sudėtingiau šiek tiek negu su bankais – bankus labai aiškiai kontroliuoja Lietuvos bankas. Labai viskas aišku. „Orlen Lietuva“ yra tiesiog eilinė įmonė ir niekas jos nekontroliuoja.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas skeptiškai vertina dalies verslo siūlymą laikinai sumažinti dyzelino akcizą grąžinant transporto įmonėms dalį mokesčio, tačiau sako, kad siūlymas svarstomas – anot jo, tariamasi, kaip šią išimtį būtų galima taikyti tik tarptautiniais maršrutais važiuojančiam transportui.    „Nesame užsiblokavę, galvojame, kaip tą padaryti“, – ketvirtadienį Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje teigė ministras.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno patarėja paskirta Viktorija Ancutaitė, trečiadienį pranešė ministerija. V. Ancutaitė bus atsakinga už darbą su Seimo frakcijomis ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, BNS pranešė ministerija. Nuo 2024 metų lapkričio iki šiol V. Ancutaitė dirbo Seimo nario socialdemokrato Giedriaus Drukteinio patarėja, teigiama pranešime.

Lenkijai sumažinus kurui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 23 iki 8 proc., finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad analogiškas sprendimas Lietuvai būtų per brangus ir nepadėtų pasiekti tikslinių grupių. Todėl kol kas, pasak jo, siekiama sumažinti akcizą, dėl kurio dyzelinas galėtų pigti apie 6 centus už litrą.

Nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinis kapitalas padidintas 262 mln. eurų – nuo 253,4 mln. iki 515,4 mln. eurų. Tai numatantis finansų ministro Kristupo Vaitiekūno įsakymas pasirašytas kovo 19 dieną, o pakeisti banko įstatai su padidintu kapitalu Registrų centre įregistruoti balandžio 7-ąją.  Sausio pabaigoje Vyriausybė nusprendė per trejus metus ILTE kapitalą padidinti dar 412 mln. eurų, kad 2028 pabaigoje jis pasiektų 765,4 mln. eurų. Tuomet skelbta, kad 300 mln.

Finansų ministras sako, kad siekiant sumažinti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugusias degalų kainas Lietuvoje būtų galima įvesti laikiną  mokestį didmeninės naftos produktų prekybos bendrovėms, įskaitant vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“.  „Manau, kad šitas mokestis yra galimas“, – antradienį Seime parlamentarams sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Šalies prezidentui siūlant įvesti kasdienes degalų kainų lubas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tokia priemonė turėtų daug rizikų ir galėtų didinti degalų kainas. „Labai sunku šnekėti apie tokias ganėtinai originalias priemones, kurios kišasi tiesiogiai į rinkos veikimo mechanizmus. Jos turi daug rizikų, bet matome, kad kelios šalys (jas – BNS) taiko.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilus degalų kainoms bei rinkos dalyviams raginant valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui, finansų ministras sako, kad ministerija svarstys galimą tokio siūlymo naudą, tačiau pabrėžia, kad tai nepakeistų degalų kainų visiems vartotojams. „Mes paskaičiuosime ir įvertinsime. Tai tikrai galima svarstyti, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad verslas siūlo tokį pasiūlymą, kur nauda būtų verslui, ne gyventojams.

Statistiką apie kaupiančiųjų pasitraukimą iš antrosios pakopos renka Lietuvos bankas (LB), tačiau kodėl jais nėra dalinamasi dažniau – neaišku, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis neatmeta, kad informacija bus įdomi, tačiau nemato poreikio skubiai ją viešinti. Praėjus keturiems mėnesiams po to, kai antrojoje pensijų pakopoje kaupiantiems gyventojams buvo leista pasitraukti iš sistemos, kol kas žinomi duomenys tik apie tai, kiek žmonių tokį sprendimą priėmė sausį.

Išsiaiškinus vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuvos“ kainodaros nustatymo praktiką, Lietuva svarstytų bendrovę apmokestinti papildomai – panašiu principu, kaip laikinuoju solidarumo įnašu anksčiau buvo apmokestinti bankai, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anot jo, toks mokestis didmeninės degalų rinkos įmonėms, dėl aukštų naftos kainų galimai uždirbančioms papildomų pajamų, svarstomas visoje Europoje.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai padidėjus degalų kainoms ir Vyriausybei siekiant sumažinti jų įtaką pirmiausia šalies verslui bei žemės ūkiui, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pirminė Europos Komisijos (EK) pozicija dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo yra teigiama, tačiau jis pabrėžia, kad reikia sulaukti galutinio Briuselio atsakymo – jis, kaip tikisi ministras, turėtų būti teigiamas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad neoficialiai Europos Komisija (EK) yra teigiamai įvertinusi Lietuvos planus laikinai mažinti akcizą kurui, panaudojant perteklines pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir sprendimų šalis imsis nelaukdama oficialaus patvirtinimo.

Vyriausybė paskelbė priemones, kaip ketina mažint degalų kainą. Tačiau kiek jos gali realiai ką pakeisti? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Girdėjome, kad Vyriausybė tikisi, jog pradėjus naudoti degalų rezervą bus sumažintos degalų kainos. Savaitės pradžioje rezervas jau išnaudotas, nors sakėte, kad tikitės, jog jis bus naudojamas iki birželio. Tai kas čia nutiko?  Taip, mums buvo leista panaudoti apie 13 proc.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Europos Komisija (EK) artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl Lietuvos ketinimų mažinti dyzelino akcizą, o Vyriausybė dėl to turėtų spręsti kitą savaitę. Pasak K. Vaitiekūno, pataisas dėl dyzelino akcizo mažinimo Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka. „Šitą įstatymą mes norėtume Vyriausybėje priimti kitą savaitę. Paskui prašysim skubos tvarkos Seime“, – BNS ketvirtadienį teigė ministras.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose labiausiai neramina ilgalaikiai jo padariniai – lėtėjanti ekonomika ir auganti infliacija. „Naftos kainos yra tik žiedeliai šitos krizės. Labiau turbūt neramina tie paskui ateinantys padariniai – šiek tiek lėtėjanti ekonomika ir (didėjanti – BNS) infliacija, kuri gali persiduoti į kitus produktus ir paslaugas. Labiausiai žmones visada neramina maisto kainos ir su tuo yra sunkiausia kovoti.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad institucijos aiškinsis, kaip vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ nustato didmenines naftos produktų kainas. „Apie didmenininką kalbėjome, apie „Orlen Lietuvos“ vaidmenį.

Finansų ministerijai padidinus šių metų infliacijos prognozę, finansų ministras sako, kad kainos gali augti dar labiau, jei užsitęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pasak K. Vaitiekūno, jei karas vis dėlto baigtųsi sparčiau, infliacinis spaudimas atslūgtų. „Peržiūrėjimas ekonominių prognozių dabar remiasi tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose. Tai yra tikrai nežinomybės veiksnys, kuris gali išnykti po mėnesio, kelių savaičių.

Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ nusprendus trauktis iš Lietuvos rinkos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tai labiausiai sieja su tradicinei pramonei Europoje kylančiais iššūkiais.

Šiemet numatomas spartesnis ekonomikos augimas, tačiau daug sparčiau augs ir kainos. Tiesa, gyventojų pajamos esą didės sparčiau už kainas. Taip prognozuoja Finansų ministerija, pristačiusi Ekonominės raidos scenarijų. Tai pirmoji šiemet tokia prognozė. Nuo jos rodiklių priklauso valstybės finansų planavimas – kiek mokesčių tikimasi surinkti ir kiek bus pinigų pensijoms, išmokoms viešojo sektoriaus atlyginimams, įvairioms valstybės teikiamoms paslaugoms.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį pristatys naujausias šalies ekonomikos prognozes – Lietuvos ekonominės raidos scenarijų. Paskutinį kartą – pernai rugsėjį – Finansų ministerija prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 proc., o metinė infliacija – 3,2 procento. Remiantis BVP ir kitų svarbiausių ekonomikos sričių prognozėmis ministerija formuojama valstybės biudžetą.

Ketvirtuoju finansų viceministru, atsakingu už mokesčių politiką, tapo Lukas Jakubonis, pirmadienį pranešė ministerija. Anot, jis kuruos Valstybinę mokesčių inspekciją, Muitinės departamentą, ministerijos Audito departamentą. Naujasis viceministras turi beveik dešimties metų patirtį Lietuvos banke (LB) – nuo vyriausiojo teisininko iki Finansų rinkos plėtros vadovo, taip pat – ilgametę patirtį Europos ir Lietuvos finansų rinkos reguliavimo srityje.

Biodegalų gamintojams nuogąstaujant, kad Vyriausybės siūlymai koreguoti į degalus įmaišomų biodegalų įsigijimo tvarką stabdys jų gamyklų veiklą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad gamyklų veiklos tai nepaveiks. „Mūsų mintis yra pakeisti įmaišymo tvarką, įsigijimo tvarką. Dėl to tikrai tos gamyklos neturėtų užsidaryti“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Vaitiekūnas. „Jie (gamintojai – BNS) buvo šiek tiek ne taip supratę.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad 80 tūkst. tonų kuro rezervą Lietuva išnaudos ilgiausiu leistinu terminu – iki birželio pabaigos, taip siekdama padaryti didesnę įtaką šokinėjančioms kuro kainoms. Ministro teigimu, toks sprendimas galutinę degalų kainą gali sumažinti maždaug dešimčia centų.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno patarėju trečiadienį pradėjo dirbti politologas Liutauras Gudžinskas, pranešė Finansų ministerija. L. Gudžinskas anksčiau BNS teigė patarinėsiantis ministrui strateginiais ir bendro pobūdžio politiniais klausimais. Jis užpernai pasitraukė iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), jai nutarus sudaryti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“. Tuo metu K. Vaitiekūnas yra LSDP narys.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui ir toliau kritikuojant finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, šiam esą nesusitvarkant su degalų krize, premjerė Inga Ruginienė sako, kad negalima neatsakingai skleisti tam tikrų sprendimų.  „Mes negalime šaudyti tiesiog, kas tik užeina mums į galvą. Mes negalime neatsakingai skleisti tam tikrų sprendimų. Vienam atrodo vienas sprendimas geras, kitam – kitas. Tam yra specialistai, tam yra įsivertinimas ir paskaičiavimas.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad užsitęsus kariniam konfliktui Artimuosiuse Rytuose ir toliau augant kuro kainoms galėtų būti svarstomos tikslinės kompensacijos pažeidžiamiausiems gyventojams ir verslui. Anot jo, joms nėra numatyta lėšų valstybės biudžete, tačiau, jei situacija eskaluosis, bus ieškoma sprendimų Europos mastu.

Lietuvai nusprendus į rinką paleisti 80 tūkst. tonų naftos ir degalų rezervo, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad kitos priemonės, kurios švelnintų kuro kainas ir jų poveikį ekonomikai, būtų svarstomos ekstremaliu atveju – užsitęsus konfliktui. Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti. „Ekstremalus atvejis būtų tada, jeigu konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius, į ekonomikos raidos dinamiką.

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną dėl negebėjimo tinkamai tvarkytis su kuro kainų krize, pastarasis teigia, jog sprendimai šios problemos akivaizdoje yra ganėtinai riboti.  „Perskaičiau, ką jis (R. Žemaitaitis – ELTA) sakė. Stengsimės geriau reaguoti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.

Valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant finansų ministro darbą per kuro kainų krizę, Prezidentūra teigia matanti, jog Kristupas Vaitiekūnas ir jo vadovaujama ministerija ruošiasi visiems potencialiems scenarijams.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, jog galimybę mažinti akcizus degalams Lietuvai riboja europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) įsipareigojimai. Be to, anot ministro, net sumažinus akcizus tai neturėtų ženklaus poveikio kuro kainoms. „Akcizų klausimo šiuo metu tikrai nesvarstome. Jį šiek tiek riboja mums ir įsipareigojimai RRF kontekste. Tai daug erdvės neturėtume, net jei ir svarstytume“, – žurnalistams Seime antradienį teigė jis.

Lietuvai ketinant panaudoti dalį naftos ir jos produktų rezervo bei taip amortizuoti degalų brangimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai yra efektyviausia priemonė kuro kainoms mažinti. Tuo metu opozicijos atstovas tikina, kad problemą geriausiai spręstų akcizo sumažinimas degalams. Pasak ministro, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, reikėtų ieškoti tikslinių pagalbos priemonių ekonomikos gyvybingumui išlaikyti.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Algirdu Sysu pirmadienį aptars galimybes švelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms ir dėl to kylančius infliacinius procesus. Kaip anksčiau sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šią savaitę bus sprendžiama dėl dalies šalies kuro rezervo atlaisvinimo, taip siekiant augančias degalų kainas suvaldyti trumpuoju laikotarpiu.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dar anksti kalbėti apie konkrečius kuro kainų švelninimo būdus, šioms itin išaugus dėl tebesitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Kai kurioms valstybėms jau įvedus degalų kainų lubas, Lietuvos ministras siūlo kol kas stebėti tendencijas rinkoje. „Kol kas apie konkrečias priemones turbūt kalbėti iš tiesų yra anksti, nes žiūrim, ką ir kitos šalys daro.

Iš pareigų vasario viduryje pasitraukus Finansų ministerijos kancleriui Mindaugui Šimai, vienas iš kandidatų užimti šias pareigas – patarėjas Kęstutis Kvaraciejus, patvirtino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Priimsime tuos sprendimus (…) artimiausiu metu, (…) bet taip, (K. Kvaraciejus – ELTA) yra vienas iš svarstomų kandidatų“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Europos Sąjungai ir Didžiojo septyneto (G7) šalims svarstant panaudoti naftos rezervą  siekiant sušvelninti jos kainos augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai suveiktų tik trumpuoju laikotarpiu. „Be abejo, tai amortizatorius, kurį galima naudoti. Jeigu yra trumpalaikis šokas, tai jis (rezervas – BNS) tikrai suveikia, ilgesniame periode tai nebus veiksminga, bet trumpalaikį šoką sugerti tai padėtų ir tai yra geras, protingas sprendimas.

Lietuva kartu su dar kitomis aštuoniomis ES šalimis steigs „EastInvest“ platformą, kuri leis su Rusija, Baltarusija ir Ukraina besiribojančioms valstybėms sutelkti europines lėšas saugumui ir atsparumui didinti. Ketvirtadienį šalys pasirašė tai numatančią deklaraciją, pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos bankui (LB) trečiadienį Vyriausybėje pristatant siūlomus įstatymų pakeitimus, kurie padėtų kovoti su finansiniais sukčiais, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pripažįsta, kad tai labai svarbi problema. Jo teigimu, sukčiavimas sudėtingėja, tad siūlymai bus vertinami rimtai. „Jei LB turi siūlymų, ypač, kai tie siūlymai visai neblogi – be abejo, kad visada galime tobulėti.

Premjerei ir Lietuvos banko (LB) vadovui ruošiantis pristatyti naujas kovos su finansiniais sukčiais priemones, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad sukčiavimą gyventojams pastebėti darosi vis sunkiau, tai yra labai didelė ir plačiai išplitusi problema.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pareiškė nesikišusi į finansų ministro Kristupo Vaitiekūno sprendimą atsisveikinti su kancleriu Mindaugu Šima. Paklausta, ar tai ji nurodė atleisti M. Šimą, ministrė pirmininkė atsakė: „Aš, žinokite, esu demokratiška vadovė. (...) Kiekvienas ministras turi laisvę ir teisę pasirinkti savo politinę komandą.“ „Politinė komanda yra politinio pasitikėjimo žmonės, kurie yra šalia tavęs.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad su kancleriu Mindaugu Šima atsisveikino, nes šis prarado jo pasitikėjimą. „Nėra politinio pasitikėjimo, politinio pasitikėjimo komandoje, kuri turi būti formuojama politinio pasitikėjimo pagrindais, tai darbas yra neįmanomas ir abu nusprendėm, kad šis sprendimas yra geriausias“, – BNS trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas. „Sprendimas brendo ilgą laiką“, – teigė jis.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno patarėju taps politologas Liutauras Gudžinskas, užpernai pasitraukęs iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), jai nutarus sudaryti valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“. „Aš tokio pasiūlymo (tapti patarėju – BNS) sulaukiau ir jį priėmiau“, – BNS trečiadienį sakė L. Gudžinskas. Jis teigė ministerijoje dirbsiantis puse etato bei toliau dirbs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas iš pareigų atleidžia ministerijos kanclerį Mindaugą Šimą, Eltai trečiadienį nurodė šaltiniai. Tai patvirtino ir pats ministras. Ministerijos kanclerio pareigas M. Šima pradėjo eiti pernai sausį. Sprendimą pakomentavo Vaitiekūnas Eltai ministerija nurodė, jog kancleris pareigas palieka bendru sutarimu, tai patvirtino ir pats finansų ministras.

Antradienį finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomuoju pavaduotoju, atsakingu už sanglaudos ir reformų politiką, Raffaele Fitto. Susitikimo metu jie aptarė Europos Sąjungos (ES) Rytų pasienio saugumo klausimus ir Lietuvos pasirengimą pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį. „Labai vertiname EK pastangas rengiant Komunikatą dėl Rytų pasienio regionų.

Europos Komisijai (EK) pritarus pirmosios išankstinės išmokos iš Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) programos Lietuvai suteiktos daugiau nei 6 mlrd. eurų ilgalaikės paskolos galėtų būti suteiktos jau kovo mėnesį, antradienį pranešė Finansų ministerija. „Labai svarbu, kad šiandien (antradienį – BNS) turėtų būti pritarta mūsų saugumo planui dėl SAFE mechanizmo“, – Briuselyje prieš ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (Ecofin) posėdį žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Nepaisant dviejų metų laikotarpiui Ukrainai skirtos 90 mlrd. eurų paskolos, ES turėtų grįžti prie diskusijos apie įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų panaudojimą, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino finansavimą, skirtą padengti du trečdalius Ukrainos finansinių poreikių 2026–2027 m. laikotarpiu. Visgi finansų ministras pabrėžė, kad finansavimą Ukrainai reikės užtikrinti ir po 2027-ųjų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad išgirdus teisėsaugos institucijų argumentus, Vyriausybėje nebėra diskutuojama apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos didinimą. „Šitas klausimas dabar jau yra atsiimtas, Vyriausybė atsiėmė savo poziciją ir būtent išgirdo teisėsaugos institucijų argumentus. Tai manau, kad apie didinimą šiuo metu nekalbame“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė ministras.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad nors Lietuvoje yra per daug skirtingų veikiančių verslo formų, jis nepritaria mažųjų bendrijų atsisakymui. „Aš manau, kad per daug (verslo formų – BNS). Bet jeigu kalbėtume apie mažąsias bendrijas, jokių labai radikalių pakeitimų nematyčiau šiuo metu.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siekia į Lietuvą pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų. Anot ministro, ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi. „Lietuvoje vystosi gynybos pramonė, bet tiesiog yra dar sritys, kur tikrai ukrainiečiai yra pažengę labai toli į priekį.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas antradienį pirmą kartą darbo vizitu vyks į Ukrainą. Kyjive jis susitiks su Ukrainos kolega Serhiy Marchenko ir šalies nacionalinio banko pirmininku Andriy Pyshny. Kaip Eltą anksčiau informavo ministerija, K. Vaitiekūnas taip pat ketina dalyvauti forume apie mokestinę Ukrainos eurointegraciją.