Pasak K. Vaitiekūno, jei karas vis dėlto baigtųsi sparčiau, infliacinis spaudimas atslūgtų.
„Peržiūrėjimas ekonominių prognozių dabar remiasi tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose. Tai yra tikrai nežinomybės veiksnys, kuris gali išnykti po mėnesio, kelių savaičių. Vis girdime pareiškimus, bet kol kas (...) nė vieno dar tokio pareiškimo nebuvo, kad norima ilgalaikės, sausumos operacijos“, – žurnalistams antradienį teigė K. Vaitiekūnas.
„Jeigu tai (karas Irane – BNS) pasibaigs, manome, kad naftos kaina galėtų žemėti. Iki kiek žemėti, prognozuoti sunku. Ir tokiu atveju gali būti, kad tai bus trumpalaikis poveikis, kuris tuoj pasibaigs. Bet, aišku, visiems neramumams užsitęsus ir išplitus į regioną, tai, be abejo, infliacija tikrai bus didesnė“, – kalbėjo jis.
Pristatė atnaujintą ekonominės raidos scenarijų
Ministerija antradienį pristatė atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, kuriame prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 3,7 proc. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prognozuota pernai rugsėjį.
Tuo metu bankas „Luminor“ šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę praėjusią savaitę padidino 1,2 proc. punkto iki 5 procentų.
„Ministerija prognozuoja ganėtinai konservatyviai, remiasi į tai, kas yra žinoma, ir labai stengiamės susilaikyti nuo projekcijų į ateitį, kurios paremtos daugiau turbūt kažkokiais savo įsitikinimais negu konkrečiais skaičiais. Remiantis tais skaičiais, kuriuos turime, prognozė yra tokia, kokia pateikta. Jeigu matysime, kad šita situacija užsitęs, prognozės bus peržiūrėtos ir atnaujintos“, – paklaustas, kodėl ministerija prognozuoja mažesnę infliaciją nei kai kurie ekonomistai, sakė K. Vaitiekūnas.
Ministras pabrėžė, kad atnaujintas ekonominės raidos scenarijus baigtas ruošti kovo 9 dieną, jau pradėjus svyruoti naftos kainai.
„Didžiausią infliacinį spaudimą kelia labai pabrangusi nafta, jos kainos svyruoja labai stipriai. Kovo 9 dieną, kai buvo uždarytas ekonominės raidos scenarijaus rengimas, naftos kaina buvo apie 90 dolerių, buvo pakilusi paskui iki 120, dabar yra nukritusi iki 100 maždaug dolerių“, – sakė ministras.
„Naftos kaina, ilgiau užsibuvusi aukštumose gali paveikti ir kitų prekių ir paslaugų kainas. 2026 metais tikimasi, kad tradiciškai paslaugų augimas sudarys didžiąją dalį infliacijos, bet taip pat ir energijos ištekliai“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.
Jis pabrėžė, kad dabartinė prognozė gali būti peržiūrėta anksčiau nei po pusės metų, tačiau kol kas tam poreikio nemato.
„Tikrai labai dinaminių krizių metu jisai (ekonominės raidos scenarijus – BNS) gali būti peržiūrimas ir kartą į ketvirtį, bet kol kas tam poreikio nematome“, – aiškino ministras.
Anot jo, didžiausią įtaką infliacijai padarys aukštos energetikos ir paslaugų sektoriaus kainos.
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose Finansų ministerija antradienį pablogino šių metų ekonomikos augimo prognozę: Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,1 procento. Pernai rugsėjį prognozuota, kad Lietuvos ekonomika 2026 metais augs 3,3 procento.
