„Jei LB turi siūlymų, ypač, kai tie siūlymai visai neblogi – be abejo, kad visada galime tobulėti. Žiūrint plačiau, tai labai didelė ir išplitusi problema – sukčiavimas virtualioje erdvėje vis sudėtingėja, vis darosi įtaigesnis ir žmonėms darosi sunku atskirti, kur yra tikri pasiūlymai ir kreipimaisi į juos, o kur yra sukčių pinklės“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.
„Manau, kad kryptis labai teisinga, o jei LB mums tuos pasiūlymus pristatys, mes juos vertinsime labai rimtai – tarp jų bus tikrai gerų (variantų – ELTA)“, – vylėsi Finansų ministerijos vadovas.
Kalba ir apie bankų atsakomybę
Tiesa, anot jo, kalbant, jog bankai turėtų būti įpareigoti atlyginti gyventojams žalą, kurią jie patyrė nukentėję nuo sukčių, reikia būti itin atsargiems ir nepalikti vietos piktnaudžiavimui.
Jis taip pat mano, jog nebūtinai visus pakeitimus reikia priimti vienu metu – geriau pasiūlymus vertinti atskirai, diskutuoti ir užtikrinti, kad papildomi saugos mechanizmai neapkrautų finansinių įstaigų biurokratine našta.
„Tai labai plonas ledas. (...) Reikia įsivertinti, kad kiekviena prevencija ir bandymas kontroliuoti – lėtina procesus ir didina biurokratinę naštą. Reiktų labai gerai pasvarstyti, kurie pasiūlymai yra verti dėmesio, o kuriuos – atidėti vėlesniam laikui ir geriau išdiskutuoti“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų, sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų.
Tiesa, per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojo po 20 mln. eurų.
Anot LB, augantis sukčiavimo mastas atsispindi ir ginčuose su bankais ar kitais mokėjimo paslaugų teikėjais.
