Centrinio banko teigimu, siūlomos priemonės stiprintų vartotojų apsaugą bei mokėjimo paslaugų tiekėjų galimybes užkardyti sukčiavimą.
Tai numato LB parengtose Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymų pataisos. Tikimasi, kad Seimas jas priims pavasario sesijoje.
Finansiniai sukčiai suaktyvėjo nuo šių metų pradžios leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas – Lietuvos policija fiksuoja atvejus, kai pinigai išviliojami iš jas jau atgavusių asmenų.
Spėjama, kad sukčiavimai mastai dar labiau išaugs balandį, kai lėšos bus pervestos visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams.
Žadėjo pateikti „gerų sprendimų“
Premjerė sausį žadėjo pateikti „gerų sprendimų“, kurie padėtų kovoti su sukčiais, pavyzdžiui, ji kėlė idėją, kad mokėjimų pavedimai būtų laikinai užlaikomi – bankas pastebėjęs sukčiavimą lėšas galėtų grąžinti.
Anot jos, dabar bankai neturi teisinių galimybių sugrąžinti jau pervestų lėšų, o „intensyvus darbas“ siekiant užkirsti kelią sukčiavimui vyksta nuo praėjusių metų rudens.
LB valdybos narė Vaida Markevičienė tuomet teigė, jog netrukus bankams gali tekti dažniau padengti žmonėms sukčių išviliotus pinigus.
Anot jos, kol kas tokį grąžinimą daugeliu atveju riboja teisės aktai, tačiau Lietuvos iniciatyva šiuo metu keičiama ES Mokėjimų paslaugų direktyva, leisianti su sukčiais susijusį reguliavimą suvienodinti visoje Bendrijoje.
Be to, kuriama platforma, kurioje bankai ir kitos mokėjimo įstaigos galėtų keistis informacija apie atpažintus sukčiavimo atvejus.
Lietuvoje pernai spalio pradžioje įsigaliojo griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, kuria siekiama sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
