Jis sako, kad kol kas imtis papildomų priemonių dar anksti.
„Ekstremalus atvejis būtų tada, jeigu konfliktas užsitęstų, taptų ilgalaikiu, naftos kainos pabrangimas persiduotų į ekonomikos kitus sektorius, į ekonomikos raidos dinamiką. Tada tikrai reikėtų kitų priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas.
„Buvo labai sunki krizė – COVID pandemija, buvo atitinkamos priemonės taikomos skatinti ekonomiką. Kažkurios efektyvesnės iš jų galėtų būti taikomos, bet čia tikrai ne dabartinėje situacijoje. Dabartinėje situacijoje yra praėję dvi pusės savaitės, remkimės pradiniais JAV prezidento pareiškimais, kad operacija yra numatoma keturioms–šešioms savaitėms“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, dabar pasaulinė naftos kaina yra nusistovėjusi ties maždaug 100 JAV dolerių už barelį riba, konfliktas Artimuosiuose Rytuose nesiplečia.
„Jeigu išplistų, prasidėtų kažkokia tai kitokio pobūdžio ten žeminė operacija, matytume, kad tai jau tampa ilgalaikiu dalyku, naftos kainos pradėtų vėl augti ganėtinai stipriai. Tai būtų tikrai ženklas, kad tai pereina į kitą etapą ir tada jau reikėtų pasirūpinti, apsaugoti mūsų ekonomiką ir žmones“, – sakė ministras.
Ieško, kaip suvaldyti degalų brangimą
Kaip rašė BNS, energetikos ministras antradienį įpareigojo Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovę „Orlen Lietuva“ sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir nedelsiant patiekti šį kiekį į rinką.
Tikimasi, jog tai padės suvaldyti degalų brangimą, prasidėjusį po karo Irane pradžios staigiai šokus naftos kainai.
Pasak K. Vaitiekūno, šios priemonės kol kas pakanka, taip pat galima griežčiau prižiūrėti konkurenciją, sukurti kuro kainų degalinėse palyginimo realiu laiku platformą.
Tuo metu kai kurių šalių įvestas degalų kainų lubas ministras vadina kraštutinėmis priemonėmis, kurių reikėtų išvengti.
Prezidento svarstomą idėją viršutinę kuro kainų ribą nustatinėti kasdien K. Vaitiekūnas pavadino „daline, labai riboto poveikio“ priemone, keliančią įtampą tarp prekybininkų.
„Tų pačių radikaliausių būdų tikrai norėtųsi išvengti, (...) uždėjus lubas arba turi kompensuoti prekybininkams tą skirtumą kainos, kurio neleidi pasiimti iš vartotojo, arba tiesiog kuras dingsta iš degalinių. Turėtume suprasti, ką reiškia planinė ekonomika ir kai ji blogai planuojama“, – pabrėžė ministras.
Jis taip pat abejojo akcizų sumažinimo nauda, kadangi tai, pasak K. Vaitiekūno, nėra tikslinė pagalba – jos naudą vienodai pajustų ir dėl kuro kainų augimo finansiškai nukentėję, ir pasiturintys gyventojai.
Ministro teigimu, krizei tęsiantis būtų galima svarstyti tikslines kompensacijas.
Kaip rašė BNS, Prezidentūra antradienį teigė, kad jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalų kainos toliau augs, bus teikiama parama verslui bei gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas. Šalies vadovas teigė savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina.
Verslo atstovai yra išreiškę abejonę, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas. Tuo metu analitikai mano, jog naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.
Iš viso Lietuva turi sukaupusi 650 tūkst. tonų naftos ir jos produktų rezervą.
