D. Šakalienė sako, jog planuojamas kitų metų valstybės biudžetas leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų.
„Iš principo taip“, – sakė D. Šakalienė, paklausta, ar biudžetas leidžia vystyti diviziją pagal planą.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – kalbėjo ministrė.
Paprašyta patikslinti, kokia dalis bus skirta dvigubos paskirties projektams, D. Šakalienė pabrėžė, kad visa 5,38 proc. BVP dalis yra numatyta krašto apsaugai.
„Iš esmės šiuo metu viskas yra skirta krašto apsaugos biudžetui“, – nurodė ji.
Ministrė nurodė, kad papildomai antriniams projektams, išskyrus tuos, kurie visada buvo finansuojami, jos duomenimis, nebus skiriama.
„Kad dalis gynybos biudžeto būtų paimta kitoms reikmėms, o ne tiesiogiai gynybai – ne, šiuo metu tokių duomenų neturime. Tam tikra dalis, kuris yra susijusi su, pavyzdžiui tam tikrai poreikiais, kuriuos mes ir šiaip dengdavome, kurie susiję su ginkluote, VRM‘u, procese žiūrėsime“, – kalbėjo ji.
„Tačiau šiuo metu šis biudžetas yra krašto apsaugos sistemos biudžetas“, – pakartojo D. Šakalienė.
Ruginienė: 2026 m. biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP
I. Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministrė pirmininkė taip įvardijo, kiek didės minimali mėnesinė alga (MMA), kiek pinigų bus skirta kitoms sritims.
„Norėjome atrasti balansą tarp saugumo gynybos prasme ir saugumo šalies viduje, arba socialinio saugumo. Atrodo, tą balansą atradome biudžete“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Ketvirtadienį Vyriausybė planuoja priimti galutinį sprendimą dėl biudžeto, kuris keliaus į Seimą svarstymui.
„2026 m. biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP ir tai yra rekordiškai daug“, – teigė premjerė.
„Absoliuti suma yra 4 mlrd. 790 mln. eurų, o kaip ta suma pasiskirstys, tai čia Finansų ministerija skiria sumą tiesiog gynybai, vėlesnis skirstymas tarp visų poreikių jau yra Vyriausybės sprendimai“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Visos tos lėšos yra nukreiptos į gynybą“, – pridūrė I. Ruginienė, akcentuodama, kad poreikius, kokią ginkluotę ir įrangą reikia pirkti, suformuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Skolintis pinigų gynybai neketina
Anot premjerės, didinti finansavimą gynybai įpareigoja geopolitinė situacija.
„Labai rimtai vertiname tą ir dedame maksimalias pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai“, – kalbėjo ji.
K. Vaitiekūnas teigė, kad Lietuva pinigų gynybai nesiskolins: „Bus visa suma biudžete.“
NATO šalys susitarė skirti bent 3,5 proc. nuo šalies BVP gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai (dvigubos paskirties projektams, įskaitant policijos, pasieniečių ir kitus projektus). Tai, kartu paėmus, atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamus 5 proc. BVP lėšų gynybai.
Vasarą Prezidentūra nurodė, kad didžioji dalis lėšų bus skrita būtent kariuomenės, o ne dvigubos paskirties išlaidoms. Paklausta, kiek to bus laikomasi, premjerė pabrėžė, kad pinigų reikės ir infrastruktūrai, ir kitoms tarnyboms, kurios rūpinasi šalies saugumu.
„Jeigu mes kalbame apie poligoną, tai natūralu, kad iki poligono reikės privažiuoti. Net jeigu kalbame apie diviziją, kalbame ne apie karius, bet kalbame ir apie infrastruktūrą – viskas eina kompleksu. Tai natūralu, kad nusipirkus tanką turbūt reikia pagalvoti, o kur jį reikės laikyti ir kaip su juo reikės judėti karo metu. Visa tai ateina irgi kompleksu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Nesupraskime gynybos vien tik per ginklų įsigijimą. Yra daugybė kitų dalykų, kurie irgi įsijungia arba aktyvizuojasi karo metu: tai yra lygiai tos pačios mūsų struktūros kaip VSAT, policija ir panašiai. Visi turi būti pasirengę dienai X, kaip ir civiliai“, – teigė ji.
Lietuva įsipareigojo 2026–2030 m. gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP. Tokį sprendimą sausį priėmė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Romanovskis abejoja, kad visi pinigai atiteks krašto apsaugai
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, yra tikimybė, jog ne visas kitų metų biudžete numatytas 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis – beveik 4,8 mlrd. eurų – iš tikrųjų bus skiriamas gynybos finansavimui. Anot verslo atstovo, tikrasis skaičius gali nesiekti nė 5 proc.
„Čia yra pagrindinė mįslė, į kurią mes sužinosime atsakymą tik rytoj, nes yra tokia tikimybė, kad po tais procentais slypi ne tik krašto apsaugos pinigai ir, ką mes matome, kad biurokratai dažnai išmintingai sugeba po gynybos sąvoka pakišti ir kitų sričių finansavimą“, – trečiadienį žurnalistams A. Romanovskis.
„Ką mes dabar matome, kokius skaičius matome ir kokią informaciją girdime, kuri tikrai mus labai neramina, kad tie skaičiai yra mažesni nei buvo kalbama, tai yra mažiau nei 5 proc. – kalbama apie 4,8 proc. nuo BVP gynybos finansavimui“, – sakė jis.
A. Romanovskio teigimu, jei ne visa numatyta 5,38 proc. nuo BVP biudžeto dalis iš tikrųjų atiteks krašto apsaugai, gali kilti grėsmė, jog nebus įgyvendinti svarbūs strateginiai planai.
„Mūsų žiniomis, (...) 2026 m. puse milijardo mažiau kariuomenė gaus pinigų, o taip, kaip yra planavimas į priekį sudėliotas iki 2030 m., vėlesniais metais tas skaičius bus dar didesnis ir gali siekti netgi iki minus 800 mln. eurų”, – tikino jis.
„(Krašto apsaugai – ELTA) yra iškeltos aiškios užduotys, pavyzdžiui, 2030 m. turi būti pilnai suformuota divizija, tai dabar, jeigu mes gauname signalą, kad finansavimo dalis bus nukreipta kažkur kitur – į kelius, į vidaus sistemą – kyla pagrįsta grėsmė, kad tie tikslai nebus įgyvendinti“, – pridūrė verslo atstovas.
Anot jo, nors buvo kalbama apie didesnį oro gynybos finansavimą, šiuo metu biudžete jis dar nėra numatytas. A. Romanovskio manymu, didesniam gynybos finansavimo užtikrinimui neturėtų būti atmetama galimybė skolintis.
„Kai mes turėjome priešiškų šalių išpuolius su dronais, buvo kalbama apie papildomą finansavimą oro gynybai, kuris nėra dar numatytas“, – sakė jis.
„Vienas dalykas, (finansavimui – ELTA) bus paimta iš didesnių mokesčių, kitas dalykas – skolinimasis. (...) Dabar yra kalbama, ką šiandien girdėjau, kad krašto apsaugai nebus skolinamasi papildomų pinigų, kas skamba keistai“, – pridūrė A. Romanovskis.
Jis pabrėžė, jog verslo bendruomenės vienas iš pagrindinių lūkesčių naujajai Vyriausybei yra tvarus gynybos finansavimas.
„Mes žinome, kad verslui buvo pakelti mokesčiai ir esminis argumentas mokesčių pakėlimo buvo gynybos finansavimas ir tai yra mūsų kaip bendruomenės lūkestis numeris vienas, kad gynyba, krašto apsauga bus finansuojama principu tiek, kiek reikia“, – aiškino verslo atstovas.
„Mūsų pagrindinis lūkestis tikriausiai premjerei ir finansų ministrui, kad jie parodytų politinę lyderystę, kaip praeita Vyriausybė parodė politinę lyderystę su staigiu gynybos finansavimo didinimu“, – tęsė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
