Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.
Eidamas susitikimui pas prezidentą derinti mūsų Lietuvos finansų atsidūrėte rūsyje. Kaip ten viskas vyko?
Pakeliui pas prezidentą užklupo tos žinutės ir aliarmai. Atvykus į Prezidentūrą pasitiko ir patarėjai, ir personalas, nuvedė į rūsį, kur buvo susirinkę darbuotojai, ir saugiai, draugiškai palaukėme, kol viskas pasibaigs.
Bet ir prezidentas ten buvo?
Prezidento nemačiau, bet tikiu, kad jie turi savo algoritmus, savo schemas, kur kas turi būti. Manau, kad jie to laikosi. Visi jautėsi tikrai saugiai, atmosfera buvo gera, viskuo buvo pasirūpinta. Tikrai viskas buvo labai tvarkinga.
Girdime, kad valstybės kontrolierė sako, jog norint išlaikyti fiskalinę drausmę, šiemet biudžeto išlaidas reikia sumažinti 50 milijonų eurų, ir tikina, kad 2028 ir 2029 metai bus sunkūs. Ką jūs ketinate daryti?
Fiskalinė drausmė, žinoma, yra labai svarbi, bet taip pat labai svarbu užtikrinti visas valstybės funkcijas, kad jos veiktų taip, kaip turi veikti. Ir krašto gynyba – matome, kad tie iššūkiai dabar tikrai realūs, ir sveikatos apsauga, švietimas, vidaus saugumas – viskas turi funkcionuoti.
Be abejo, ieškosime būdų, nes fiskalinė drausmė yra labai svarbi. Dabar yra naujos fiskalinės drausmės taisyklės, prie kurių visos šalys prisitaiko: vienos lengviau, kitos sunkiau. Mes, aišku, susiduriame su tais iššūkiais ir gynybos finansavimu.
O dėl gynybos finansavimo. Matome, ir jūs užsiminėte – dronai skraido, mes neturime nei tinkamų radarų, nei gynybos sistemų jiems numušti. Ar turite papildomai pinigų būtent šioms sritims, nes dabar jau reikia viską paankstinti, greičiau įgyvendinti?
Čia jau lendame į Krašto apsaugos ministerijos daržą, todėl tikrai neatsakysiu, kaip jie dėliojasi prioritetus ir kokia jų strategija. Bet pinigų tikrai yra daug, rekordiškai daug skirta. Tačiau taip pat žinome, kad labai ilgą laiką Lietuva tam didelių finansų neskirdavo, todėl yra susidarę tarpai, kuriuos reikia užpildyti. Tai didžiulis ir sunkus darbas, ypač turint omenyje pasaulinę situaciją, kai dabar visi daug pinigų skiria gynybai, todėl ir gamintojai nespėja patenkinti poreikių.
Bet nesakyčiau, kad mes jau čia nieko neturime. Visų pirma, mes pamatome tuos įskrendančius objektus, perspėjame gyventojus. Gyventojai turi slėptuves ir žino, kaip į jas patekti.
Įvykusi situacija kaip tik ir parodė, kiek visa ši sistema suveikė.
Manau, liko paskutinis žingsnis – tie objektai turi būti numušami.
Dėl antros pensijų pakopos. Girdėjome, kad svarstytumėte galbūt panaikinti valstybės paramą. Kodėl? Ar taip nesugriausite visos sistemos?
Manau, kad tai yra platus klausimas. Dabar yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko iniciatyva, paskleista į viešąją erdvę. Aš matau, kokius privalumus tai duotų — tai atlaisvintų dalį lėšų, bet taip pat matau ir kitą pusę, kuri sako, kad ši sistema, nepaisant to, jog dabar iš jos pasitraukia nemažai žmonių, turi išlaikyti pasitikėjimą, turi veikti, yra reikalinga. Todėl manau, kad turėtų būti platesnė diskusija – ne tik iš finansinės perspektyvos, kaip mes su Algirdu Sysu tai vertiname. Į diskusiją turėtų įsijungti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pateikti savo matymą.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas sako, kad jeigu nuimtume paramą antrajai pensijų pakopai, tai būtų kaip melžiamos karvės papjovimas. Jis sako, kad pinigai uždirba pinigus, žmonės nuo to laimi. O jeigu dabar pradėsime tokias diskusijas, tai iš viso sugriausime sistemą.
Tik ta karvė, apie kurią jis kalba, labai mažai pieno duoda. Čia ir yra bėda.
Bet jis ten skaičiuoja visai nemažas sumas.
Dauguma žmonių, su kuriais pašneki, kurie jau yra išėję į pensiją ir gauna pinigus iš tos pakopos, dažniausiai mini 50–60 eurų prie pensijos. O tie pinigai, metams einant, nedidėja, reiškia, nuvertėja dėl infliacijos. Ši sistema turi ir privalumų, ir trūkumų. Manau, kad reikia viską įsivertinti. Tikrai nereikia skubėti su šiuo sprendimu, nes dabar jau yra padaryti šitos sistemos pakeitimai. Pirmoji banga jau nuvilnijo, nemažai žmonių atsiėmė lėšas. Todėl dabar reikia pasižiūrėti, kaip situacija nusistovi: ar tebėra pasitikėjimas sistema, ar žmonės tebekaupia, ar kaip tik dar daugiau jų pasitraukia. Tikrai nemanau, kad šiandien ir dabar reikia priimti tokį sprendimą.
Kaip dėl degalų kainų? Matome, kad išbrango ne tik dyzelinas, bet ir benzinas. Žmonės baiminasi, kaip bus toliau, juolab kad tie 6 centai – ta parama netrukus baigsis, nes baigiasi laikotarpis, kai kainos buvo sumažintos.
Naftos kaina viską lemia. Visi naftos produktai – tiek benzinas, tiek dyzelinas – priklauso nuo naftos kainų. Naftos kainos priklauso nuo pasaulinių rinkų, o pasaulinės rinkos – nuo Hormūzo sąsiaurio, kuriame dabar yra konfliktas ir nestabilumas. Galutinė kaina vartotojams, kad ir ką valstybė darytų, vis tiek daugiausia priklausys nuo geopolitinių veiksnių. Taip, mes padarėme ribotą intervenciją – sumažinome dyzelino akcizą taip, kad galutinė kaina sumažėtų 6 centais. Tuo metu tai buvo reikalinga.
Dabar situacija nėra pasikeitusi. Maždaug po mėnesio baigs galioti šis sprendimas. Tikrai įsivertinsime visus aspektus ir priimsime sprendimą, ar reikia tai tęsti, ar ne. Kol kas tas konfliktas ten neslūgsta, sąsiauris praktiškai yra uždarytas ir pasaulinės naftos kainos nėra sumažėjusios. Visa tai įvertinsime. Iš kitos pusės, jau pradedame taikyti tikslines ir laikinas priemones, kurios nutaikytos į labiausiai pažeidžiamas grupes, todėl galbūt tokios plačios priemonės jau nebetenka prasmės.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
