Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.
Po svarstymo Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui laikinai sumažinti dyzelino akcizą, o galutinis balsavimas vyks kitą savaitę. Kodėl mes tiek laiko laukiame? Kainos jau kurį laiką yra pakilusios.
Aš nemanau, kad čia kažką vėluojame. Iš tiesų Europos šalys susiskirstė į tris grupes: vienos ėmėsi labai drastiškų priemonių, kitos išvis nesiėmė jokių, o trečios pasirinko nuosaikesnes priemones.
Tarp pastarųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Austrija ir dar daug kitų šalių, kurios kelių centų mažinimu stengiasi švelninti kainas ir labiau žiūri į ateitį – vertina, kokį poveikį ši krizė gali turėti, jei užsitęstų, ir kaip padėti labiausiai nukentėjusioms grupėms.
Manau, tokia strategija yra pagrįsta. Tai akcentuoja ir Europos Centrinis Bankas, ir Europos Komisija, ir tarptautinės organizacijos – jos ragina pasimokyti iš 2022 metų krizės, taikyti ne horizontalius sprendimus visiems, o labiau tikslines, laikinas priemones, skirtas pažeidžiamiausiems sektoriams ir gyventojams.
Bet dabar kalbama apie tuos šešis centus. Ar jie iš tiesų yra reikšmingi? Ar to pakanka?
Tie 6 centai yra apskaičiuoti, jie nėra tiesiog sugalvoti. Tai yra papildomos pridėtinės vertės mokesčio pajamos iš degalų pardavimo. Lėšos, kurios galėtų papildyti biudžetą ir mažinti valstybės skolą, nukreipiamos kainos daliniam amortizavimui – tiek, kiek jų yra, tiek ir panaudojama.
Bet kaip bus užtikrinta, kad degalinės iš tiesų sumažins kainas tais 6 centais? Gal vienos sumažins, o kitos – ne.
Tarp degalinių yra tikrai konkurencinga aplinka, tai matome iš energetikos agentūros duomenų. Kiekvieną savaitę vertiname kainų struktūrą ir joje matyti, kad degalinių marža šiuo metu yra mažesnė nei įprastai. Tai rodo, kad degalinės konkuruoja.
Taip pat kviesčiau žmones naudotis išmaniosiomis programėlėmis, kuriose galima matyti visų šalies degalinių kainas. Tokiu būdu galima rinktis pigesnes degalines – kartais kainų skirtumas siekia net 20 centų.
Dabar, paskelbus paliaubas, naftos kaina krito, tačiau degalų kainos degalinėse sumažėjo tik nežymiai. Kodėl taip yra? Kada galime tikėtis didesnio kritimo?
Taip, šį efektą stebime ne tik mes – visame pasaulyje matyti, kad degalų kainos kyla greičiau nei mažėja. Tai sena praktika. Kalbant apie kainas, nafta yra tik viena dedamoji.
Per šį karą jos kaina buvo pakilusi maždaug 60 procentų, tačiau dyzelino ir aviacinio kuro kainos augo dar labiau.
Todėl reikia vertinti ne tik naftos, bet ir galutinių produktų kainas pasaulinėse rinkose – jų tiesiog trūksta. Gamintojai gali parduoti kurą bet kur pasaulyje, todėl kainos reaguoja atitinkamai. Jos mažėja, bet norėtųsi, kad tai vyktų greičiau.
O kokių degalų kainų galime tikėtis artimiausiu metu?
Tai sudėtingas klausimas, galimi keli scenarijai. Jei paliaubos įsitvirtins ir bus judama tvarios taikos link, rinkos sureaguos greitai – tuomet degalų kainos galėtų mažėti greičiau ir labiau.
Jei paliaubos bus netvarios arba konfliktas vėl paaštrės, situacija gali pasisukti priešinga kryptimi.
Visi tikimės geriausio, tačiau turime ruoštis įvairiems scenarijams ir ieškoti būdų, kaip padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams ir gyventojams, jei krizė užsitęstų.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
