Svarstymų, ar nereikėtų „bausti“ tų, kurie nesitikrina profilaktiškai, būta ne viena kartą. Tiesa, sutinkama, kad tai yra daugiau filosofinio pobūdžio klausimas, o norint tokią idėją paversti kūnu, visų pirma turėtų tam reikia politinės valios.
„Tada turėtume bausti ir rūkančius, išgeriančius“
Šis klausimas neseniai vėl buvo paminėtas Seimo Sveikatos reikalų komitete svarstant kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pastebėjimu, diskutuojant apie kokias nors bausmes nedalyvaujantiems prevencinėse programose, reikėtų žiūrėti plačiau.
„Dėl to, kad baustume žmones, kurie nesilanko taip, kaip nepasikeitęs padangų žiemą, negausi draudimo, arba, tarkime, privalomas balsavimas rinkimuose, kai be antspaudo negali gauti kitų socialinių paslaugų. Berods, Singapūras, man atrodo, turi panašią [sistemą].
[Taikyti] tokią prievartą Lietuvoje nebuvo labai populiaru, bet teoriškai galima būtų svarstyti, kad kažkas truputėlį brangiau kainuotų tiems, kurie nesirūpino.
Bet tada turėtume bausti ir visus kitus – rūkančius, išgeriančius, dantų nesivalančius, tiesiog nesportuojančius. Tai čia filosofinis klausimas, kuris galėtų išeiti iki didžiosios sveikatos politikos, bet turbūt ne šio posėdžio rėmuose, bet įžvalga įdomi“, – kalbėjo jis.
Sudalyvauja tik 50 proc. gyventojų
Jam pritardamas sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu konstatavo, kad dalyvavimas prevencinėse programose yra per mažas.
„Mes visą laiką nuogąstaujame, kad per mažai žmonių dalyvauja tose programose, ir tada labai išauga gydymas, hospitalizacijų lygis ir kiti dalykai.
Aš tikrai sakyčiau, kad tam reikia atskiro posėdžio svarstymo ir pasižiūrėti, kaip kuri programa veikia, kokioje perspektyvoje ir ką čia galime padaryti, kad jomis daugiau naudotųsi. Visą laiką žinome, kad prevencija kainuoja kur kas pigiau ir sveikatos prasme, ir gydymo prasme“, – sakė ministras.
„Bet tada turėtume bausti ir visus kitus – rūkančius, išgeriančius, dantų nesivalančius, tiesiog nesportuojančius“, – sakė G. Bendorius.
Prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė antrino, kad abejingai žiūrėti į žmonių įsitraukimą tikrai negalima.
„Realybė yra tokia, kad šią paslaugą gauna apie 50 proc. žmonių, kurie turi teisę ją gauti. Jeigu tai būtų kokiame nors kitame sveikatos priežiūros segmente, mes tikrai sakytume, kad tokia aprėptis nėra pakankama.
Tarsi galvojame, kad sveikam žmogui tos paslaugos nelabai reikia, tačiau tai yra garantas, kad vėliau insultų ir infarktų klasteriai nebus apkrauti pacientais“, – sakė ji.
Pinigų netrūksta, trūksta noro
Seimo nariai aktyviai domėjosi profilaktinių programų finansavimu – kiek lėšų planuojama skirti kitąmet, ar pakankamai įvertinamas jų efektyvumas.
VLK vadovas pabrėžė, kad prevencinės programos finansuojamos pagal poreikį, o lėšų joms netrūksta. „Finansavimas, be abejo, didėja, kadangi ir kainos didėja. Pavyzdžiui, 2025 metais prevencinėms programoms buvo išleista 53 milijonai. Šiais metais planuojami 54 milijonai. Kitais metais atitinkamai daugiau, virš 56 milijonų“, – sakė G. Bendorius.
Pasak jo, vertinant dalyvavimą prevencinėse programose, Lietuva dažniausiai rikiuojasi ties Europos vidurkiu, pavyzdžiui, mamografijos ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityse.
„Bet yra Skandinavijos šalys, kur dalyvavimas yra ženkliai geresnis. Dalinai tų programų finansavimas susijęs su bangomis. Tarkime, jeigu kas trejus metus atliekama kažkokia programa, tai dažnai būna, kad pirmaisiais metais ateina patys rūpestingiausi žmonės, po to porą metų būna šiek tiek mažiau, po to vėl bangelė didesnė.
Tai ši vieta verta susirūpinimo, nes čia tikrai rezervų mes turime. Bet piliečių mūsų supratimas apie norą dalyvauti, be abejo, čia yra stambesnės politikos dalis. Finansavimas šitose vietose netrukdo“, – pastebėjo VLK vadovas.
Pasinaudoję prevencine paslauga kaip tik turėtų būti paskatinti?
Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė savo ruožtu kėlė klausimą, ar yra paskaičiuota, kiek pacientų, kurie jau kreipiasi į specialistus atskirai konsultacijai, prieš tai sudalyvavo prevencinėje programoje.
„Ar turite kažkokią stebėseną ar kontrolę dėl prevencinių programų, kiek pacientų apsilankė pas specialistus, kurie nepraėjo prevencinių programų. Nes jeigu 50 proc. pacientų Lietuvoje nesudalyvauja prevencinėse programose, o specialisto konsultaciją gauna, tai ar darote kažkokią stebėseną?“ – teiravosi ji.
Ligonių kasų atstovė Simona Adamkevičiūtė nurodė, kad tokio kokybės rodiklio nėra numatyta. Kita vertus, pacientas visada turi teisę pasikonsultuoti su specialistu, jei siunčiantis gydytojas tam mato poreikį.
„Pritarčiau, kad reikia šį klausimą įvertinti iki paciento, iki asmens kodo. Realiai, ar tikrai jis atėjo ir pasinaudojo paslaugomis prieš gaudamas kitas paslaugas, galbūt net ir įgyvendinti finansinę paskatą arba, nežinau, galbūt kokį nedidelį skatinimo mechanizmą.
Tai iš esmės žmonės, kurie naudotųsi, jie turėtų turėti geresnes sąlygas negu tie žmonės, kurie nesinaudoja, bet prieš tai užtikrinant sistemą“, – svarstė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
Stulbinantys rezultatai
Posėdžio metu taip pat pasidžiaugta, kad vykdant kai kurias prevencines programas pasiekta įspūdingų rezultatų.
„Iš penkių prevencinių programų keturios yra skirtos vėžio prevencijai. Duomenys yra labai geri. Krūties vėžio prevencijos programa yra sulaukusi daugiausia matomumo (...) – išplėtus amžiaus ribas daug daugiau moterų pradėjo tikrintis, ypač jaunesnio amžiaus.
Turime rezultatą – 80 proc. visų krūties vėžio atvejų dabar nustatoma pirmoje arba antroje stadijoje. To mes ir siekiame. Tokių gerų rezultatų gimdos kaklelio bei storosios žarnos vėžio atvejais neturime. Tai daug labiau stigmatizuoti klausimai“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
„Mes visą laiką nuogąstaujame, kad per mažai žmonių dalyvauja tose programose, ir tada labai išauga gydymas, hospitalizacijų lygis ir kiti dalykai“, – sakė L. Kukuraitis.
VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Baigienė kartu pristatė ir ruošiamus pakeitimus. „Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio programoje žmogaus papilomos virusas bus nustatomas visų amžiaus grupių moterims iš skystos terpės.
Anksčiau jaunesnio amžiaus moterims būdavo atliekamas tepinėlis, o vyresnio amžiaus moterims pirmiausia atliekamas skystos terpės tyrimas dėl žmogaus papilomos viruso. Dabar suvienodinama pagal pasaulines rekomendacijas ir visoms moterims planuojama atlikti žmogaus papilomos viruso tyrimą iš skystos terpės“, – pasidalino ji.
Kvietimai nepasiekia adresato
Nors pastaruoju metu buvo mažinamas šeimos gydytojų vaidmuo kviečiant sudalyvauti prevencinėse programose, kuriami koordinaciniai centrai, netrūko pastebėjimų, kad tai – mažiau efektyvus kelias prisikviesti gyventojus.
L. Paškevičiaus teigimu, dabar daug kvietimų pacientams elektroniniais laiškais tiesiog nueina į spam‘ą, tad jų nepasiekia: „Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad geriausiai vis dėlto dirba šeimos gydytojų komandos arba registratoriai, asistentai, kurie daro šiltus skambučius ir prikalbina pacientą ateiti.“
S. Jarmalaitė vis tik pabrėžė, kad mokslo įrodymais patvirtinta, kad tik centralizuotos prevencinės programos yra veiksmingos.
„Tai yra valdysenos centralizavimas, mokslinio pagrindimo centralizavimas ir nuoseklus programų valdymas“, – kalbėjo ji. Prezidento patarėja priminė ir apie kitoms ligoms skirtus išbandytus pilotinius projektus.
„Per tą laiką, kol mes darėme pilotus ir svarstėme, ar geri tie projektai, Europa nuėjo tolyn. Turime pasiūlymus ir jau mokslu grįstus įrodymus, kad reikalingos ir plaučių prevencijos programos, ir skrandžio vėžio prevencijos programos“, – pabrėžė profesorė.
G. Bendorius patvirtino, kad vienu metu svarstyta plaučių vėžio prevencijos plėtra, tačiau viskas įstrigo. „Nėra kietų europinių rekomendacijų, bet rekomendacija apsvarstyti. Vis dar bandoma parinkti teisingą metodą ir išskirti rizikos grupes. Tai ši vieta dar yra specialistų diskusijų rėmuose“, – pastebėjo jis.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gadišauskienė pridūrė, kad yra ruošiamasi atlikti Lietuvos socialinį tyrimą.
„Jo metu bandytume surinkti informaciją apie gyventojų nuostatas. Šiuo metu neturime pakankamai duomenų, dėl kokių priežasčių gyventojai nesilanko prevencinėse programose. Gavę šiuos atsakymus galėtume taikliau parinkti intervencijas šiai problemai spręsti“, – pastebėjo ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
