prevencinės programos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo kitų metų dėl vėžio galės pasitikrinti daugiau gyventojų. Pranešama, kad ne tik plečiama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Planuojama, kad nuo kitų metų profilaktiškai bus galima pasitikrinti ir dėl plaučių vėžio. Be to, žadama, kad prevencinėse programose gyventojams dalyvauti bus daug paprasčiau.

„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Ji pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

„Džiaugiuosi gyvenimu, einu į įvairius renginius, teatrą, koncertus, leidžiuosi į žygius gamtoje, keliauju, savanoriauju pagalbą onkologiniams ligoniams teikiančiose organizacijose POLA ir „Eivena“, – šypsosi 65-erių Marytė Klimienė iš Kauno, prieš dešimt metų įveikusi storosios žarnos vėžį. Moteris sutiko papasakoti apie tai, kokie simptomai išdavė ligą, koks buvo sveikimo kelias ir ką darytų kitaip, jei galėtų atsukti laiką.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl ja rūpintis būtina tinkamai ir reguliariai. Deja, širdies kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad nors vis daugiau žmonių supranta šių ligų prevencijos svarbą ir tikrinasi profilaktiškai, tačiau, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje sergamumas jomis nemažėja.

Kodėl pagal nemokamas ligų prevencijos programas tikrinami tik tam tikro amžiaus apdraustieji? Kaip kiti gyventojai? To dažnai klausiama kalbant apie ligų prevenciją. Ligonių kasos pabrėžia, kad už prevenciškai tikrinant atliekamus, taip pat kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems. Šiuo atveju amžius neribojamas – svarbūs kiti aspektai. Pagal penkias prevencines programas nemokamai tikrinamiems apdraustiesiems atliekama įvairių tyrimų.

Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Valstybinės ligonių kasos specialistai drauge su Valstybinio patologijos centro ir Nacionalinio vėžio instituto ekspertais ragina Lietuvos moteris periodiškai tikrintis sveikatą pagal ligonių kasų apmokamas krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programas. Savalaikė sveikatos patikra, kol nejaučiama jokių simptomų, leidžia diagnozuoti šias ligas dar ikivėžinės stadijos ir sėkmingai jas gydyti.

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.

Vienas pagrindinių šiuolaikinės medicinos tikslų – ne tik efektyviai gydyti įvairius sveikatos sutrikimus, bet ir laiku užkirsti jiems kelią. Nors Lietuvoje vykdomos prevencinės programos leidžia anksti aptikti pakitimus ir įvertinti ligų atsiradimo riziką, nemažai žmonių nepasinaudoja galimybe išsitirti sveikatą nemokamai. Panevėžio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Dovilė Čiūdarienė pabrėžia, kad laiku nustatyta diagnozė daugeliu atvejų reiškia sėkmingą ligos gydymą.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos pastebi, kad gyventojai vis dar neįpranta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiasi tik pajutę negalavimus. Tačiau onkologinės ligos ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų, o diagnozuota jau pažengusi ligos stadija – sunkiau gydoma.