Medicininė pažanga vis žengia į priekį, o žmones pasiekia vis daugiau informacijos, kaip saugoti savo sveikatą. Vis dėlto kraujotakos ligų ir mirčių nuo jų mastas vis dar didžiulis.
VUL Santaros klinikų kardiologo doc. A. Berūkščio manymu, tikrieji aktyvios ankstyvosios prevencijos ir švietimo padariniai bus ryškiau matomi tik dar po kurio laiko.
„Statistika yra ne mūsų naudai, nes visų pirma turime suvokti, kokie žmonės šiuo metu serga infarktu ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Realiai tai yra amžiaus grupė nuo 50 iki 80 metų. Tai yra tie žmonės, kurie užaugo Sovietų Sąjungoje.
Tuo metu vis tik labai skyrėsi mitybos įpročiai Vakarų Europoje ir Sovietų Sąjungoje, čia nebuvo galimybių turėti daugiau sveiko maisto, buvo labai daug sočiųjų riebalų vartojimo. Alkoholio vartojimas irgi buvo nekoreguojamas, rūkymas buvo laikomas norma. Aišku, ir Vakarų Europoje rūkymas buvo tuo metu gana paplitęs.
Bet susidėjo ir dar daugiau veiksnių, kurie dabar lemia, kad turime didelį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Manau, kad praėjus dar kokiems dviem dešimtmečiams mūsų rodikliai turėtų daugmaž supanašėti su Vakarų Europa ir sumažėti. Tai šiuo atveju turbūt galima sakyti, kad mus vejasi praeitis, o ateinančios kartos tikrai turės sveikesnes širdis ir kraujagysles. Na, mes stengiamės, kad taip būtų“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje.
Rūkymas – didžiausia blogybė
Paklaustas, kas vis tik būtų didžiausias peilis širdies sveikatai, gydytojas vienareikšmiškai kaip blogiausią įprotį įvardijo rūkymą.
„Šiandien jau labai yra nedaug žmonių, kurie rūkymą priima kaip kažkokį nekaltą dalyką. Galbūt jaunesni žmonės dar kartais savo rizikos taip smarkiai nevertina, bet rūkymas turbūt yra vienas iš labiausiai paplitusių ir stipriausių rizikos veiksnių koronarinei širdies ligai [vystytis]“, – pabrėžė A. Berūkštis.
Nors kai kurie išpopuliarėjus elektroninėms cigaretėms ir kitiems rūkymo įrenginiams klaidingai tai palaiko mažiau žalinga alternatyva, gydytojas perspėjo, kad pasekmės gali būti liūdnos.
„Rūkymas turbūt yra vienas iš labiausiai paplitusių ir stipriausių rizikos veiksnių koronarinei širdies ligai [vystytis].“
„Iš pradžių tai atrodė kaip gana nekaltas dalykas, buvo vos ne rekomenduojama, kad tuo keisti [įprastą] rūkymą. Mes ir dabar dažnai dar susiduriame, kai pacientas sako: „Ne, ne, aš nerūkau. Taip, ten veipą kažkokį, tai taip, bet rūkyti aš nerūkau.“
Tad jie kartais galvoja, kad tiktai cigaretės yra rūkymas, tai ne. Gal širdies ir kraujagyslių sistemai kiek ir mažiau [poveikio], nes gaunama mažiau dervų, bet bendrai jokiu būdu negalime sakyti, kad tai yra nekalta ir sveikatai nedaro žalos.
Daro daug kam – ypač plaučiams labai didelę žalą, onkologiniams susirgimams ir koronarinei širdies ligai. Nes vis tiek gauname nemažai nepageidaujamų medžiagų“, – įspėjo kardiologas.
Kaip kitas didžiausias blogybes, žalojančias kraujotakos sistemą, pašnekovas įvardijo netinkamą maistą ir nejudrumą:
„Ir klausimas, kuris iš jų yra blogiau. Turbūt gal net sėslus gyvenimo būdas yra vienas iš blogesnių dalykų, nes dėl to atsiranda kraujospūdžio padidėjimas ir nutukimas, tada užsiveda visa kaskada, kuri sukelia koronarinės širdies ligą.“
Koks fizinis aktyvumas turi didžiausią naudą
Paklaustas, ar paprastą pasivaikščiojimą galima laikyti pakankamu fiziniu aktyvumu, gydytojas pabrėžė, kad bet koks judėjimas geriau nei joks.
„Bet, jei skaičiuotume, toks minimumas, kuris jau duoda ženklią naudą per savaitę, yra kažkur dvi valandos tokio vidutinio intensyvumo. Tai reiškia, kad jeigu jūs išėjote pasivaikščioti, tai yra gerai, bet jeigu jūs galite eiti greitu tempu, taip, kad truputį sušiltumėte, tai duos didesnę naudą“, – vardijo A. Berūkštis.
Nors ypač vyresni pacientai kartais prisibijo aktyviau judėti, gydytojas patarė tą daryti palengva – pradėti nuo lėto ėjimo, po to jį greitinti ir tik tada bėgti ar užsiimti kita veikla:
„Bet tai nebūtinai turi būti ėjimas, plaukimas, dviračiai. Galite žaisti tenisą ar užsiimti kitu sportu, kuris teikia malonumą. Kitas dalykas, mes visą laiką šnekame apie tokį dinaminį sportą, kur važiuoji, bėgi, judi.
Tačiau ir jėgos sportas yra svarbus. Jeigu jūs galite bent du kartus per savaitę turėti jėgos treniruotę, su svoriais, tai suteikia papildomą didelę naudą. Tada pasiekiamas geriausias efektas, jeigu turite bent dvi valandas dinaminio ir dar kelias valandas ar dvi treniruotes statinių pratimų. (...)
Tai ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ir koronarinei širdies ligai, ir kraujospūdžio kontrolei, labai padeda skirtingų pratimų, skirtingų sporto šakų kombinavimas.“
Didžiausios mitybos klaidos, kurios žaloja širdį
Kalbėdamas apie mitybą, gydytojas labiausiai patarė vengti rūkytų, perdirbtų mėsos gaminių. Jis priminė, kad tai kenkia tiek kardiovaskulinei sveikatai, tiek didina onkologinių žarnyno ligų riziką.
„Be abejo, dar būtų visokie saldūs gėrimai, taip pat – ir sultys, visokie riebūs margarinai, kur yra daug sočiųjų riebalų rūgščių. Ir dar reikėtų vengti to, kas turi labai daug druskos. Tai būtų ir visokie subproduktai, mišrainės iš parduotuvių ir taip toliau.
Ten daug kur yra daug druskos, žmonės valgo ir gal nelabai supranta, kiek jos gauna su tuo maistu. Kaip ir visokiose dešrose yra labai daug druskos. O didelis druskos kiekis kenkia, vėliau sukelia kraujospūdžio ligą, pažeidžia kraujagysles“, – įspėjo kardiologas.
Tuo metu geras pasirinkimas būtų ypač gausus daržovių, taip pat – vaisių vartojimas.
„Širdžiai išskirtinai svarbios ankštinės daržovės – žirniai, pupos. Jie turi ir labai didelį kiekį baltymų, kas irgi yra naudinga, bet tuo pačiu yra įrodyta, kad sumažina koronarinės širdies ligos atsiradimo riziką.
Taip pat būtų neblogai kokią saują riešutų per dieną suvalgyti, bet ne daugiau. (...) Kokia žuvis, pavyzdžiui, kepta, tai yra idealu“, – patarė A. Berūkštis.
Dar vienas itin žalingas, bet neretai sunkiai pažabojamas rizikos veiksnys – stresas. Nors įprastai širdį ir visą organizmą jis veikia neigiamai, gydytojas konstatavo, kad pacientams patarti, kaip jo išvengti, neretai sudėtinga:
„Dažnai sakom mūsų pacientams, kad reikia mažinti stresą ir gerinti miegą, bet kaip tą padaryti, labai sunku paaiškinti. Aišku, kartais pakeitus gyvenimo būdą, truputį daugiau užsiimant fizine veikla, kažkiek sumažėja ir tas stresas, ir pagerėja miegas. Bet dažnai yra sunkiau nei pakeisti mitybą ar pradėti sportuoti, yra sumažinti savo reagavimą į dirgiklius.“
Kaip anksti tikrintis profilaktiškai?
Nors skausmas širdies plote – jau akivaizdus signalas skubėti pas gydytojus, kitos būklės gali būti nebylios. Pavyzdžiui, žmogus gali ilgai neįtarti, kad turi padidėjusį kraujo spaudimą ar „blogojo“ cholesterolio kiekį. Vis tik sutartinė riba, nuo kada jau reikėtų reguliariai atlikti tyrimus, yra 40 metų.
„Šiaip širdies ligų spektras yra ganėtinai platus. Jeigu koncentruojamės vien į širdies kraujagyslių ligas, tai tada toks pagrindinis indikatorius, kad jau tikrai blogai, yra skausmas, ypač fizinio krūvio metu. Tai dažniausiai jau ir priverčia kreiptis. (...)
Bet šiandien Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių vykdome prevencinę programą, į kurią kviečiame pasitikrinti 40-ies metų sulaukusius žmones. Ir, jeigu jie priklauso didesnei rizikai pagal tam tikrus markerius, tada juos ištiriame plačiau ir dažnai randame tą koronarinę širdies ligą, didelius susiaurėjimus širdies kraujagyslėse net nesant simptomų“, – konstatavo A. Berūkštis.
Akyliau į savo sveikatą reikėtų žiūrėti, jei tarp artimų pirmos eilės giminaičių jau buvo įvykusių infarktų, giminaičių, mirusių jauname amžiuje. Toks pacientas iš karto atsiduria didesnės rizikos grupėje.
„O jeigu ir vyresniame amžiuje kažkas iš tėvų, sakykime, sirgo infarktu ar insultu, tada irgi į tokius pacientus turime žiūrėti kaip į didesnės rizikos pacientus. Vis tik genetika koronarinei širdies ligai yra tikrai stiprus veiksnys.“
Pasak gydytojo, jei žmogus jau nusprendė susiimti, pradėti keisti gyvenseną, geriau to neatidėlioti. „Reikėtų to nenukelti savaitei ar dviem. (...) Geriausia šiandien ir pradėti sveikai maitintis, judėti. (...)
Nereikia labai perspausti pirmaisiais žingsniais. Reikia save tausoti ir mylėti, bet reikia duoti ir krūvio, ir sveiko maisto, nes tai irgi savęs tausojimas ir mylėjimas“, – patarė gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
