Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjos Jurgitos Grigarienės aiškinimu, priežasčių, kodėl žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesitikrina prevencinėse programose, yra daug.
„Dažniausiai tai nėra dėl to, kad žmogus nėra linkęs rūpintis savo sveikata, bet dėl praktinių ar psichologinių priežasčių“, – teigė ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Bijo, kad diagnozuos vėžį
Specialistė pasakojo, kad yra ne kartą atlikta to amžiaus gyventojų, kuriems yra skirtos prevencinės programos, nuomonės apklausa.
„Tai dažniausiai jie galvoja, kad jeigu aš esu sveikas, man nieko neskauda, aš jokių blogų simptomų nejaučiu, vadinasi, esu sveikas. Tai kam gi man dalyvauti prevencinėje programoje?
Taip pat nemaža dalis pacientų tiesiog bijo sužinoti blogą diagnozę. O kas bus, jeigu iš tikrųjų aš sergu, tarkime, vėžiu? Taip pat tam tikra dalis pacientų, ypač darbingo amžiaus pacientų, pažymi, kad sunku suderinti darbo ir sveikatos tikrinimo laiką. Dėl laiko trūkumo atsisako dalyvauti prevencinėse programose“, – komentavo J. Grigarienė.
Pasak jos, vis tik dalis žmonių tiesiog nežino, kad priklauso tai tikslinei populiacijai, kuri galėtų sudalyvauti prevencinėje programoje.
„Žmonės nežino, kokia yra prevencinių programų tyrimų nauda ir ką galėtų reikšti tyrimo rezultatai, nes didžioji dalis, kaip ir minėjau, bijo blogos diagnozės. Bet realiai gauti atsakymai prevencinėje programoje dar ne visada reiškia, kad tau yra vėžys. Galbūt yra ikivėžinės būklės ar kažkokios kitos būklės, kurios yra labai lengvai pagydomos.
O kuo ankstyvesnė stadija, mes visi puikiai žinome, kad tuo greičiau grįžtama į normalų gyvenimą, gydymas yra nesudėtingas, tau negresia neįgalumas ar kažkokios kitos baisesnės lemties“, – pabrėžė J. Grigarienė.
Tyrimai paprasti, o nauda – milžiniška
Na, ir mes čia turbūt galime dar kartą pažymėti, kad ir šeimos gydytojo vaidmuo turbūt yra svarbus, nes dažniausiai tai yra tas pirmas medikas, su kuriuo žmonės vienaip ar kitaip daugiausia kontaktuoja ligų arba, galų gale, ir tais pačiais prevenciniais klausimais.
„Žmonės nežino, kokia yra prevencinių programų tyrimų nauda ir ką galėtų reikšti tyrimo rezultatai, nes didžioji dalis, kaip ir minėjau, bijo blogos diagnozės.“
Pasak pašnekovės, dažnu atveju sudalyvauti programose turėtų paskatinti šeimos gydytojas.
„Jis yra tas asmuo, pas kurį pacientas, jeigu ir neturi lėtinių ligų, dažniausiai bent jau vieną kartą per metus apsilanko profilaktiškai. Ir iš tiesų šeimos gydytojas ar šalia dirbantis bendrosios praktikos slaugytojas yra tas žmogus, kuris turėtų informuoti pacientą apie galimybę.
Informuotų apie tai, kokios prevencinės programos Lietuvoje yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir pasiūlyti jose sudalyvauti, pasakyti, kokia yra jų nauda, kas bus jam atliekama, kad ten nėra nieko labai sudėtingo ar baisaus“, – kalbėjo ligonių kasų specialistė.
Vienu ypu galima sudalyvauti keliose programose
Ji tikino, kad patys tyrimai paprastai nesudėtingi – tam tikrais atvejais užtenka tik kraujo tyrimo ar, pavyzdžiui, moterims vizito pas gydytoją akušerį ginekologą ar tą patį šeimos gydytoją, jeigu jis atlieka tam tikrus tyrimus.
„Dalyvavimas prevencinėje programoje nėra kažkoks baubas ir nereikėtų tikrai bijoti, o sustoti, apmąstyti ir pasirūpinti savo sveikata. Nes kada, jeigu ne dabar? Tikrai, jeigu mes čia ir dabar sustojame ir pasakome „stop“, kad norime pasitikrinti, mes kreipiamės į savo šeimos gydytoją ar bent jau į tą kliniką, prie kurios esame prisirašę.
Galbūt ne šeimos gydytojas teiks tą informaciją, galbūt klinikos vadovo paskirtas atvejo vadybininkas naviguos pacientą per prevencines programas ir gali jam pasakyti, kad atėjo laikas jums šiai dienai sudalyvauti, tarkime, storosios žarnos prevencinėje programoje.
Nemaža dalis pacientų tiesiog bijo sužinoti blogą diagnozę.
Ir tuo pačiu galite sudalyvauti širdies ir kraujagyslių programoje, nes amžius atitinka, periodiškumas taip pat jau praėjęs. Tai gali būti, kad net ir vieno vizito metu galima nušauti du zuikius“, – pabrėžė J. Grigarienė.
Vyrus neretai reikia atvesti moterims
Intensyviausiai pagal amžiaus grupes, kai priklauso dalyvavimas jau ne vienoje prevencinėje programoje, tikrinami žmonės nuo 50 iki 70 metų.
„Būtent ta amžiaus grupė ir yra intensyviausiai tikrinama, nes dažniausiai būtent jai pasireiškia šitos ligos ir būna ligų pradžia, o mes siekiame kuo ankstyvesnėje stadijoje tas ligas pagauti“, – patikslino VLK specialistė.
Tačiau ji pastebėjo skirtumus tarp kviečiamų pasitikrinti vyrų ir moterų: „Puikiai žinome, kad vyrai yra šiek tiek pasyvesni rūpindamiesi savo sveikata negu moterys.
Moterys yra linkusios labiau rūpintis savo sveikata ir jos tikrai dažniau sudalyvauja prevencinėse programose negu vyrai. O vyrams reikia kažkokio atskiro paskatinimo arba net moterų indėlio, kad užrašytų vyrą pas gydytoją, kad jis ateitų, kad pasitikrintų.“
Pašnekovė pridūrė, kad svarbi ankstyvoji prevencija yra sveiko gyvenimo būdo puoselėjimas. „Tai turėtų prasidėti dar darželio laikais, kuomet mes susipažįstame su maistu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu. Visa tai susideda nuo pačių mažiausių dienų.
Kai mes esame kviečiami tikrintis pagal prevencinę programą, tai jau ieškoma labai konkrečios ligos ir jos užuomazgų, stengiamasi ją pagauti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Tačiau tas sveikas gyvenimo būdas yra gerai ne tik dėl šitų ligų, kurioms vykdomos prevencinės programos, bet ir apskritai dėl žmogaus sveikatos. Tai čia yra sveikintina.
Tiek alkoholio prevencija, tiek rūkymo prevencija, tiek sveika mityba ar fizinio aktyvumo skatinimas yra labai sveikintini. Ir iš tiesų džiugu, jeigu žmonės kuo daugiau tuo domėtųsi. Galbūt čia labai stipriai galėtų prisidėti ir visuomenės sveikatos specialistai, visuomenės sveikatos biurai ir centrai, kurie tam tikra dalimi tai ir vykdo, skatina visuomenę gyventi sveikai“, – pridūrė J. Grigarienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
