ligonių kasos

Užgesinus gaisrą dėl daugiau nei 40 mln. eurų „skolos“ gydymo įstaigoms už viršsutartines paslaugas, ligoninių vadovai su nerimu žiūri į ateitį. Nuogąstaujama, kad pristabdant paslaugas gali kentėti ne tik pacientai – esą įspėjimų apie atleidimus jau sulaukia ir gydytojai. Ligonių kasos atšauna, kad išeičių padidinti biudžetą nedaug, o vienas realiausių variantų – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos didinimas.   Po kilusio šaršalo dėl jau už 40 mln.

Nors mokslo metai baigiasi ir kitų pradžia dar atrodo tolima, medikai ragina nedelsti – privaloma moksleivio sveikatos pažyma patariama pasirūpinti nelaukiant rudens. Kitu atveju galima ne tik įstrigti eilėse – gali būti apribotas vaiko dalyvavimas ugdymo procese. Moksleivio sveikatos pažymą privaloma atnaujinti ir pateikti kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. Pažyma galioja vienerius metus, o ją atlikus gydytojo duomenys automatiškai patenka į E. sveikatos sistemą.

Birželį minimas vyrų sveikatos stiprinimo mėnuo, skatinantis daugiau dėmesio skirti sveikatai ir ligų prevencijai. Specialistų teigimu, vyrai vis dar per retai dalyvauja profilaktiniuose patikrinimuose, o Valstybinės ligonių kasos finansuojamos storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencijos programos nesulaukia net pusės gyventojų, galinčių jose dalyvauti.

Medikai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymus griežtinti nuobaudas žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui darančioms įstaigoms. Gydytojai įsitikinę – pažeidėjams taikant baudas ir ribojant jų galimybes sudaryti sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) ilgainiui nukentės pacientai.

Prasidėjus vasarai ir vaikų atostogoms, daugelis gyventojų jau gyvena kelionių po Europą ir lagaminų pakavimo nuotaikomis. Valstybinė ligonių kasa primena, kad išvykstant iš Lietuvos kartu su pasu ar asmens tapatybės kortele būtina pasiimti dar vieną svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji gali padėti išvengti neplanuotų išlaidų netikėtai susirgus ar patyrus traumą Europos šalyse. „Planuodami keliones dažniausiai galvojame apie poilsį, įspūdžius ir gerą laiką.

Kas mėnesį Lietuvoje atliekama daugiau kaip tūkstantis endoprotezavimo operacijų, kai implantu pakeičiamas susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys, ir žmogui palaipsniui grąžinama galimybė laisvai judėti. Tai palyginti dažna ir veiksminga operacija, kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Valstybinė ligonių kasa primena, kaip sklandžiai pasinaudoti šia paslauga.

Lietuvos gydymo įstaigoms per pirmąjį šių metų ketvirtį suteikus daugiau paslaugų, nei buvo numatyta finansavimo sutartyse, susidarė 40 mln. eurų suma, kuriai padengti lėšų nenumatyta. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad tai kasmet pasikartojantis procesas, kurį politikai išnaudoja savo tikslams.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti numatyta nebuvo. Dėl susidariusios situacijos įsiplieskė politiniai ginčai – Remigijus Žemaitaitis paragino finansų ministrą trauktis, o premjerė pareiškė, kad triukšmas biudžeto nepadidins.

Artėjant mokslo metų pabaigai ir planuojant vasaros atostogas, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena tėvams ir globėjams, kad profilaktinė vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos patikra yra privaloma, todėl ją verta suplanuoti iš anksto. Laiku atliktas patikrinimas padeda įvertinti vaiko sveikatą ir leidžia į naujus mokslo metus žengti be papildomų rūpesčių dėl gydymo įstaigose rudenį užimtų registracijos laikų.

Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo garsiai ir ilgai aptarinėtas priemokų uždraudimo gydymo įstaigose įstatymas. Iš valdžios tribūnų nestinga pažadų, kad eilės dėl to sumažės ir patekti pas gydytojus tiems, kam labiausiai reikia, galės greičiau. Gyventojai gi piktinasi, kad nepažabojamas privačių įstaigų pasipinigavimas bado akis, ir abejoja, ar priemokų draudimas iš tiesų ką nors pakeis. Daugeliui žmonių itin aktualūs įvairūs diagnostiniai tyrimai, tarp jų – ir brangus radiologinis ištyrimas.

Po audringų praėjusios savaitės diskusijų dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų panaudojimo sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Gydymo įstaigoms jau po pirmo ketvirčio stokojant lėšų apmokėti už viršsutartines paslaugas, ministrė Marija Jakubauskienė ramino, kad procesas yra „visiškai kontroliuojamas“ bei teigė, kad lėšų tam atras. Tiesa, ligonių kasos kol kas padengti visos sumos nežadėjo.

Nuo gegužės 1 d. įsigalioja Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys nuostatą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF) apmokama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose yra teikiama be papildomų mokėjimų. Pagal įstatymą kartu yra numatyti atvejai, kai ir gaudami valstybės apmokamą paslaugą pacientai tam tikrais atvejais galės prisimokėti už brangesnę priemonę arba komforto paslaugą.

Balandžio 24–30 dienomis minima Pasaulinė imunizacijos savaitė primena apie skiepų svarbą kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės sveikatai. Po daugelį metų trukusių mokslinių tyrimų ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo šiandien pasaulyje sukurta saugių ir veiksmingų vakcinų nuo daugiau nei 30 gyvybei pavojingų ligų ir infekcijų. Šia proga Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kokiomis vakcinomis ir kurie gyventojai Lietuvoje gali pasiskiepyti nemokamai.

Kai prireikia medicininės pagalbos, pirmiausia kreipiamės į šeimos gydytoją. Vis dėlto pirminė sveikatos priežiūra grindžiama komandinio darbo principu. Pastaraisiais metais gydymo įstaigoms sudarytos dar platesnės galimybės formuoti išplėstines komandas ir prireikus pasitelkti papildomus specialistus, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta greita, kokybiška ir visapusiška pagalba.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.

Pernai kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių įsigijo apie 1,3 mln. gyventojų – tai yra beveik kas antras žmogus Lietuvoje. Apie pusei milijono iš jų valstybės lėšomis buvo apmokėta ne tik kompensuojamoji vaisto ar priemonės suma, bet ir priemoka. Ji padengta tais atvejais, kai gyventojai sukaupė kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį arba jei priklausė toms visuomenės grupėms, kurioms priemoka padengiama.

Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas galėtų paskatinti žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai.

Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos apmokėjimo pakeitimus, nuo šių metų liepos 1 d. bus taikoma finansavimo tvarka, išlaikanti galiojančius principus, tačiau suderinta su atnaujintais teisės aktais, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Pasak jos, tvarka tiksliau nustato, kaip ribotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos gali būti naudojamos skirtingoms paslaugoms apmokėti.

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas gydymo įstaigų sutartims paskirstytas maksimaliai, todėl sveikatos sistemoje nelieka reikšmingo finansinio rezervo papildomam paslaugų apimčių didinimui. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaigoms šiemet teks itin kruopščiai planuoti veiklą ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų.

Pastaruoju metu apsilankę savo E. sveikatos paskyroje dalis gyventojų likdavo nustebę radę įrašus apie nebūtus apsilankymus pas gydytoją. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ramina, kad jokio neeilinio dalyko čia nėra – daliai žmonių tiesiog išrašyti nauji receptai kalio jodido tabletėms. Pranešimu apie tai įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Įrašas e. sveikatos sistemoje apie apsilankymą pas gydytoją gali reikšti, kad jums išrašytas kalio jodidas.

Lietuvoje kasmet daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų pasinaudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamu dantų protezavimu. Kovo 20-ąją, minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį į šių paslaugų svarbą ir primena jų kompensavimo sąlygas.  „Dantų praradimas – dažnai ne tik medicininė, bet ir emocinė bei socialinė problema.

Seimas valdančiųjų balsais nutarė skubos tvarka priimti sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką, opozicija žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Už Sveikatos draudimo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 23 politikai. Priimti jį tikimasi kitą savaitę. 68 valdantieji balsavo, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka, tai reiškia, kad jo priėmimas gali būti ketvirtadienį.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) VšĮ „Varėnos sveikatos centrui“ šiems metams pasiūlė pasirašyti sutartį, pagal kurią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pacientams būtų kompensuojamas žymiai mažesnis gydymo paslaugų kiekis nei jų įstaiga suteikė praėjusiais metais. Tai reiškia, kad, kai kurių gydymo paslaugų Varėnos krašto gyventojai bus priversti kreiptis į kitų miestų gydymo įstaigas ir ilgiau laukti eilėse.

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Kovo 3 dieną minima Tarptautinė ausų ir klausos diena. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 430 mln. žmonių, susiduria su klausos sutrikimais, kurie vis dažniau nustatomi ir suaugusiesiems, ir vaikams. Šią dieną Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę tūkstančiams Lietuvos gyventojų.

Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo finansavimas kasmet nuosekliai auga, didėja ir gydomų pacientų skaičius, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė. 2020–2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, skirtos šių būklių gydymo išlaidoms kompensuoti, padidėjo 2,5 karto, o gydytų pacientų skaičius išaugo 1,7 karto.

Gyventojams sunerimus dėl elektroninėje paskyroje rastų neaiškių duomenų apie prisirašymą prie gydymo įstaigos be jų žinios, Valstybinė ligonių kasa (VLK) suskubo paaiškinti, dėl ko taip galėjo nutikti. VLK dalinosi sulaukusi gyventojo kreipimosi – jis nustebo, kai prisijungęs prie elektroninės paskyros išvydo nebūtus dalykus. „Žmogus sunerimo, kai e.vlk.

Praėjusiais metais privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams buvo atlikta beveik 14 tūkst. sąnarių keitimo operacijų. Daugiau kaip 13 tūkst. jų sudarė klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos. Šioms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo prireikė daugiau nei 17 mln. eurų. Valstybinė ligonių kasa primena sąnarių endoprotezavimo paslaugų kompensavimo tvarką ir pagrindinius žingsnius, kuriuos turi žinoti pacientai, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.

Nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama tvarka dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo tarp gydytojų sukėlė didžiulį susirūpinimą. Pasak jų, pakeitimai kelia realią didesnių komplikacijų grėsmę. Ministerija gi ramina, kad sės prie diskusijų stalo kilusiems nuogąstavimams spręsti.

Praėjusiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu nurodė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius.  „Paslaugų finansavimas 2025 m. augo 230 mln. eurų.

Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino daugiau nei 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas farmacinių atliekų kiekis per metus. Augantys skaičiai rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl vaistų skyrimo, įsigijimo ir vartojimo racionalumo. „Farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai auga, o pastaraisiais metais – itin sparčiai.

Vasario 9-ąją, minint Tarptautinę odontologų dieną, Valstybinė ligonių kasa gyventojams primena burnos sveikatos priežiūros svarbą ir odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas, kurias apmoka ligonių kasa. Nuo kasdienės priežiūros iki profilaktinių paslaugų Pirminė odontologinė pagalba padeda užtikrinti burnos sveikatą ir užkirsti kelią sudėtingoms odontologinėms būklėms.

Minėdama Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasa pacientams primena, kokie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokami tyrimai prisideda prie vėžio diagnostikos galimybių plėtros ir sudaro sąlygas taikyti vis tikslesnį ir veiksmingesnį gydymą. Šiemet atsivėrė dar daugiau galimybių tiksliau diagnozuoti ir ištirti navikus. Nuo šių metų sausio 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradėti apmokėti naviko molekulinės genetikos tyrimai, atliekami RNR sekoskaitos metodu.

Dalis žmonių Lietuvoje vengia lankytis pas gydytojus, o prevencinėmis programomis naudojasi rečiau, nei galėtų. Tačiau, pasak specialistų, problema slypi ne tik gyventojų požiūryje, bet ir pačioje sveikatos sistemoje, kuri orientuota į paslaugų apskaitą, o ne į realius sveikatos rezultatus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina gyventojus nedelsti ir iš anksto pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito. Tai pavojinga liga, galinti sukelti sunkių ilgalaikių nervų sistemos pažeidimų. Patikimiausia apsauga nuo šios infekcijos – vakcina. Nors skiepytis galima visus metus, žiema yra palankiausias metas pradėti skiepijimo kursą.

Ortodontinis gydymas vaikams – titin aktuali problema. Tačiau ar visada reikia skubėti tiesinti dantis breketais? Kada ortodontinio gydymo vaikams geriau neskubinti? Kaip primena Žalgirio klinika, ne visi kreivi dantukai reiškia, kad vaikui jau reikia breketų. Vaikų dantys ir žandikauliai aktyviai keičiasi augant, todėl kai kuriais atvejais geriausias sprendimas – stebėjimas, o ne skubotas gydymas.

Šeimos gydytojas yra pirmasis specialistas, į kurį kreipiamasi susirgus ar dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų, todėl pacientai iš jo tikisi ne tik profesionalumo, bet ir dėmesingo bendravimo. Naujausias Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai labiausiai vertina išsamų gydytojo paaiškinimą apie ligą ir jos gydymą bei pakankamą dėmesį konsultacijos metu.

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondui buvo atlyginta daugiau kaip 2,1 mln. eurų žala. Ji susidarė dėl gyventojų nusikalstamos veiklos ir sukeltų eismo įvykių, taip pat dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimo. Žalą fondui atlygino kaltininkai. „Papildomų išlaidų ir teisinių problemų galima išvengti laikantis dviejų paprastų principų: pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti kitus. Daugiau kaip 2,1 mln. eurų – tai ne tik skaičius.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje įsibėgėjusi reikšminga permaina: slaugytojai perima kai kurias funkcijas iš gydytojų, įgyja daugiau atsakomybių, – jų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Šiandien šie specialistai išrašo keliasdešimt kartų daugiau kompensuojamųjų receptų nei prieš kelerius metus, o kasmet plečiamos jų kompetencijos leidžia pacientams būtinus vaistus, medicinos priemones ar tyrimus gauti greičiau ir paprasčiau – be nebūtinų vizitų pas gydytojus.

Sausio 19–25 d. minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į reguliarios patikros svarbą. Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina moteris nepamiršti savęs ir pasitikrinti pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą.

Plaučių uždegimas ir kitos pneumokokinės infekcijos sukeliamos ligos kasmet paliečia tūkstančius žmonių, tačiau galimybė nuo jų apsisaugoti vis dar nepakankamai išnaudojama. Naujausio gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis visuomenės nežino apie nemokamą skiepijimą nuo pneumokokinės infekcijos, nors juo pasinaudoti gali dar daugiau gyventojų nei anksčiau.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, apeliacinį skundą dėl apygardos teismo sprendimo, kuriuo moteriai dėl medikų padarytos klaidos buvo priteista papildomai 3,5 tūkst. eurų neturtinei žalai ir daugiau nei 400 eurų turtinei žalai atlyginti. Moteriai medikai atliko operaciją ir per ją išoperavo ne skaudantį kelio sąnarį, bet sveiką kitos kojos sąnarį.

Liberalai jau grasina sveikatos apsaugos ministrei interpeliacija. Pirtį ministrei jie ruošiasi užkurti po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog pernai skubiai pakeitusi sveikatos įstaigų paslaugų apmokėjimo tvarką ministrė pažeidė įstatymus. Seimo opozicija gąsdina, kad eilės tam tikroms procedūroms dar labiau išaugs arba pacientai jų apskritai negaus. Tuo metu ministrė teisinasi, esą neturėjusi kitos išeities – Ligonių kasoje pinigų visoms paslaugoms apmokėti nepakanka.

Šeimos gydytojai pasijautė lyg gavę antausį – ką tik lydėjusį džiaugsmą dėl atvertos galimybės tam tikrus tyrimus atlikti daugiau pacientų, suglumino žinia, kad dalies paslaugų įkainiai buvo gerokai sumažinti. Nuogąstaujama, kad dėl to gali pablogėti kai kurių ligų kontrolė. Ligonių kasos gi ramina, kad įstaigos dėl pasikeitimų mažiau lėšų negaus. Pastarosiomis dienomis šeimos gydytojai neslėpė nusivylimo, kad tokie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimai varo į neviltį.

Konfrontacija tarp gydymo įstaigų ir Valstybinės ligonių kasos darosi vis įtemptesnė. Ar situaciją SAM ministrei pavyks suvaldyti – klausimas, į kurį atsakymo kol kas nėra. Valstybinės ligonių kasos (VLK) politika į žmones neorientuota Atvykus į Kėdainius sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, didelė dalis direktorės A. Šakickienės pranešimo buvo skirta finansiniams iššūkiams ir santykiams su Valstybine ligonių kasa.

Metų pradžia – laikas pasirūpinti tuo, kas svarbiausia. Ar tikrai jūsų sveikatos draudimo visos įmokos sumokėtos, o draudimas galiojo kiekvieną mėnesį per praėjusius metus? Net vienas mėnuo gali lemti nepatogumų ar papildomų išlaidų. Sužinokite, kam reikalingas papildomas sveikatos draudimo mėnuo ir kokie svarbūs pokyčiai laukia šiemet.

Jau nuo kitų metų įsigalios pokyčiai, kurie reikšmingai sustiprins šeimos gydytojų ir jų komandų vaidmenį diagnozuojant ligas, leis greičiau įvertinti paciento būklę ir efektyviau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones. Šeimos gydytojai galės skirti ir atlikti daugiau laboratorinių bei greitųjų tyrimų, todėl pacientai greičiau gaus pagalbą, o diagnostikos procesas taps  patogesnis ir trumpesnis, skelbia Valstybinė ligonių kasa.

Įpusėjus moksleivių žiemos atostogoms ir artėjant Naujiesiems metams, Lietuvos gyventojai gausiai leidžiasi į keliones po Europą – ieškoti sniego kalnuose, aplankyti šventiškai pasipuošusias sostines ar pasitikti Naujuosius svečiuose kraštuose. Tačiau paskutinę minutę kraunant lagaminus ir skubant į oro uostą, ne vienas supranta palikęs namuose svarbų dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę.