Europoje įsisukus itin užkrečiamam virusui – medikų žinia lietuviams: „Kyla reali grėsmė“

Estijos Sveikatos taryba paskutinėmis 2025 metų dienomis paskelbė, kad šalis prarado kolektyvinį imunitetą prieš tymų infekciją dėl sumenkusių skiepijimo apimčių ir šiemet fiksavo jau keletą vietinių plitimo atvejų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvoje nuo gripo mirė nė 40-ies nesulaukęs žmogus: per savaitę – net 6 virusų aukos

Lietuvą pasiekė mutavęs virusas: profesorius Kasiulevičius įvardijo, kam jis pavojingiausias

Įspėja neskubėti džiaugtis: daugiau nemokamų tyrimų – tik daliai pacientų

Pranešta, kad 2025 metais Estijoje tymais susirgo devyni žmonės. Štai Harju apskrities Tabasalu šeimos medicinos centre neseniai gydytas vaikas, kuris turėjo sąlytį su sergančiuoju tymais. Jis paskiepytas nebuvo, bet paprašė skiepo galimiems ligos padariniams sumažinti.

Kadangi tymus sukeliantis virusas yra itin užkrečiamas, personalas turėjo perdėlioti visos klinikos logistiką, kad užtikrintų kitų pacientų saugumą.

„Jei sąlytį su sergančiuoju tymais turėjęs vaikas kartą sučiaudėtų mūsų šeimos sveikatos centre, užsikrėstų visas koridorius, o tymų virusas ore gali išlikti dvi valandas“, – teigė šeimos gydytoja Piret Rospu.

Nors tymai Estijoje dar nėra plačiai paplitę, bet skiepijimo apimtims sumažėjus iki 83 proc., šalis nuo šios virusinės infekcijos apsaugos nebeturi. Anot P. Rospu, skiepijimo mastai pradėjo mažėti prieš kelerius metus dėl tuo metu plačiai paplitusios klaidingos informacijos apie tymų vakcinos riziką, kurią mokslininkai vėliau paneigė.

Europoje sudėtinga situacija

Pasak specialistų, nors situacija dėl tymų Lietuvoje yra valdoma, gyventojai nėra apsaugoti nuo susidūrimo su šia infekcija.

Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė, per praėjusius metus iš viso Lietuvoje buvo patvirtinta 11 tymų atvejų. 

5 jų nustatyti Vilniaus apskrityje, 4 – Kauno, po vieną – Šiaulių ir Klaipėdos. 6 iš susirgusiųjų buvo asmenys iki 19 metų, likusieji susirgę priklausė 25–29, 40–44, 45–49, 65–69 m. amžiaus grupėms.

„Užmigti negalima, nes situacija dėl tymų Europoje yra prasta.“

„Toks rezultatas palyginti yra geras, nes, kaip žinia, 2024 metais turėjome 30 patvirtintų atvejų. Tai kaip ir galėtume teigti, kad situacija geresnė. 

Tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras savo mėnesiniuose pranešimuose visada informuoja apie tymų atvejus – užmigti negalima, nes situacija dėl tymų Europoje yra prasta. Visoje Europoje krenta skiepijimo apimtys, todėl susirgimo rizika didėja“, – komentavo specialistė.

Pasak jos, ypač sudėtinga situacija Rumunijoje, Rytų šalyse, tačiau iššūkių patiria ir kitos šalys: „Ypač tos, kurios susiduria su daug pabėgėlių iš Ukrainos.“

Tymų riziką didina aktyvus judėjimas

Pašnekovė nurodė, kad iš 11 pernai Lietuvoje fiksuotų 11 atvejų didžioji dalis – 7 buvo įvežtiniai. Ligą tautiečiai parsivežė iš įvairių šalių – Graikijos, Albanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Vietnamo, Vokietijos ir kt.

„Geografija iš esmės yra plati, tai rodo, kad žmonės turi galimybes keliauti, mėgsta tą daryti, bet kartu su savimi parsiveža ir nemalonių „dovanėlių“. Nepasiskiepijusiam žmogui bet kuri šalis gali tapti rizikinga. Tai tik dar kartą patvirtina, kad reikia skiepytis, nes dauguma užsikrėtusiųjų buvo arba nepilnai vakcinuoti, arba visai neskiepyti“, – komentavo E. Jegelevičienė.

„Tymai pavojingiausi tai vaikų amžiaus grupei, kuri dar negali gauti skiepų.“

Kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, tam, kad būtų užtikrinamas pakankamas visuomenės imunitetas ir liga negalėtų aktyviai plisti, būtina pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis.

„Jei taip nėra, kyla reali grėsmė atsirasti tymų protrūkiui. O Lietuvoje skiepijimo aktyvumas nėra pakankamas, 2024 metais vakcinacija 2 metų amžiaus grupėje vakcinacija siekė 86,2 proc.“ – konstatavo NVSC specialistė. 

Be to, riziką padidina ne tik tautiečių judėjimas, bet ir didėjanti į Lietuvą imigracija iš trečiųjų ne tik Europos, bet ir Azijos šalių.

Kam tymai pavojingiausi?

E. Jegelevičienė pasakojo, kad tymų infekcija labiausiai pavojinga vaikams, tačiau ja gali užsikrėsti ir suaugusieji, jei neturi imuniteto.

„Tymai pavojingiausi tai vaikų amžiaus grupei, kuri dar negali gauti skiepų. Pirma vakcinos dozė yra įskiepijama 15–16 mėnesių, antra – 6–7 metų. Taigi patys mažiausieji labai sėkmingai gali užsikrėsti tymais, nes virusas yra labai lakus.

Taip pat infekcijai imlesni tie asmenys, kurie yra rizikos grupėse dėl kitų sveikatos problemų, bei vyresni asmenys, kaip ir tie, kurie vaikystėje negavo skiepų, bet suaugę nuo tymų vis tiek nepasiskiepijo“, – vardijo specialistė. 

Todėl ji patarė net jau ir suaugus pasiskiepyti nuo tymų arba revakcinuotis, ypač jei asmuo daug keliauja ar turi gretutinių ligų: „Jei kyla kažkokių abejonių dėl imuniteto, revakcinacijos, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris galbūt nukreips infektologui, ir būtinai pasiskiepyti.“ 

Neigia sąsajas su autizmu

Pašnekovės teigimu, tymai neišsiskirtų kaip ta infekcija, kurios skiepų tėvai išskirtinai prisibijo.

„Kalbant apie visas vakcinomis valdomas infekcines ligas, nuo kurių vakcinuojama pagal skiepijimo kalendorių, tymų vakcinos neišeitų kažkaip išskirti. Jei tėvai kreiviai žiūri į vakcinas, paprastai jų visų ir atsisako.

Tam, kad būtų užtikrinamas pakankamas visuomenės imunitetas ir liga negalėtų aktyviai plisti, būtina pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis.

Šios tendencijos po COVID-19 pandemijos dar sustiprėjo. Taip pat vis dar gajus mitas dėl MMR vakcinos (tymų vakcina yra kombinuota – kartu skiepijama ir nuo epideminio parotito bei raudonukės) sąsajų su autizmu.

Moksliškai jau yra įrodyta, kad tokių sąsajų nėra, tačiau tos informacijos gausu, sunku atskirti tikrą informaciją nuo įvairių melagienų“, – kalbėjo E. Jegelevičienė. 

Tymai – itin užkrečiama infekcija

Visuomenės specialistai primena, kad tymai yra itin užkrečiama oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija – jei neturintis imuniteto asmuo uždaroje patalpoje praleidžia bent 15 minučių, yra rizika užkrėsti nuo 12 iki 18 asmenų.

Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka 10 dienų, tačiau bendrai svyruoja nuo 7 iki 20 dienų, mat viskas priklauso nuo imuniteto. Nors vienas būdingiausių tymų simptomų yra visą kūną apimantis bėrimas, prasidedantis galvos srityje ir plintantis žemyn krūtinės link, liga klastinga tuo, kad prasideda kaip įprastas peršalimas. 

Tiesa, minėtas bėrimas pasireiškia ne iš karto, taigi virusą galima platinti 4 dienos dar iki jam pasireiškiant, kai vargina tik tokie bendri bet kokiam peršalimui simptomai sloga, kosulys, konjunktyvitas.

Tymai ypač pavojingi kūdikiams iki vienerių metų, mat jie pagal skiepų kalendorių dar negali gauti pirmosios tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozės.

Turėjusiems kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti profilaktiškai. Tokią galimybę siekiant išvengti protrūkių Lietuvoje garantuoja valstybė ir skiria nemokamą skiepą. Tiesa, tą nuo kontakto būtina padaryti per pirmas 3 paras.