„Tuo metu buvome surinkę atvejų, kai žmogus sugebėdavo dirbti net septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Tai iš tiesų labai rimta tema.
Aš tada ir keldavau klausimą: ar tie žmonės neturi lėktuvo, kad galėtų nuvykti iš Vilniaus į Biržus ar Kėdainius? Žodžiu, čia kyla daug tokių klausimų“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Įtaria didelį piktnaudžiavimą
Viešumoje pasklidus kalboms, esą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi planų rinkti duomenis, kiek gydytojų dirba daugiau nei 1,5 etato, užvirė karštos diskusijos.
„Reikia pasakyti, kad ne taip keliate klausimą. Šiuo atveju tą problemą man teko spręsti 2012–2014 metais. Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, ar nėra didžiulio piktnaudžiavimo, pasinaudojant laikinosiomis darbo sutartimis tuo pačiu metu, tą pačią valandą, dirbant keliose vietose.
Ir skaičiavome, kaip tokiu būdu yra piktnaudžiaujama. (...) [Sudaromos] galimybės dirbti tuo pačiu metu keliose įstaigose ir apie tai, kaip toks darbas padeda įstaigoms išlaikyti savo licencijas. O tuo metu nei paslaugų, nei darbo ten iš esmės jokio nėra“, – dėstė europarlamentaras.
Ragino atlikti išsamų auditą
Jo aiškinimu, reikia atlikti didžiulį auditą. „Mes tą buvome padarę 2014 metais, buvome surinkę visus duomenis iš įstaigų (...) ir iš tiesų vaizdas tuo metu buvo prastas“, – teigė P. V. Andriukaitis.
Paklaustas, kodėl savo laiku nesprendė problemos, buvęs sveikatos apsaugos ministras teigė nespėjęs ir perdavęs tvarkytis kitam ministrui.
„Buvome sutarę visą priemonių planą, kaip padaryti, kad tų piktnaudžiavimų nebūtų, kad nebūtų taip išnaudojami rezidentai, kai jie dirba už profesorių, kuris tuo metu konsultuoja kitur telefonu, o prireikus staiga atsiranda darbo vietoje. (...)
„Tuo metu buvome surinkę atvejų, kai žmogus sugebėdavo dirbti net septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Tai iš tiesų labai rimta tema“, – teigė P. V. Andriukaitis.
Logiška, kad būtų galima perskirstyti darbą taip, kad žmogui nereikėtų dirbti pusantro ar dviejų etatų, o už pusantro etato gautų orų atlyginimą.
Akivaizdu, kad tai yra rimta kompleksinė problema, ir ją reikia labai rimtai bei atidžiai nagrinėti, kad nebūtų didžiulio piktnaudžiavimo šitais vadinamaisiais vizitiniais darbais“, – kalbėjo europarlamentaras.
Sejonienė: kas vertina, ar tuo metu gydytojas iš tiesų dirba
Į socialdemokrato pasisakymus sureagavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė visų pirma pasidalino savo pačios pavyzdžiu.
„Visą savo profesinę karjerą, būdama gydytoja radiologe, dirbau valstybinėje įstaigoje beveik visu etatu, o kartu dirbau ir privačioje įstaigoje, kuri man leido lanksčiai derinti, kada atliksiu savo darbą.
Valstybinė įstaiga man normaliai mokėjo už darbo valandas, už tai, kiek laiko praleidžiu toje įstaigoje, ir tikrai ne visada tos valandos būdavo labai apkrautos. Tuo tarpu privati gydymo įstaiga man mokėjo ne už etatą ir ne tik už darbo laiką, bet ir už tai, kiek tyrimų aprašau.
Mane tokia darbo apmokėjimo tvarka tenkino. Pavyzdžiui, jeigu man reikėtų grįžti dirbti gydytoja radiologe, tas privačios įstaigos modelis man būtų priimtinesnis, nes galiu susiplanuoti, kada geriausiai ir daugiausia atlikti darbo“, – kalbėjo konservatorė.
Pasak jos, kalbant apie valstybines įstaigas, kyla klausimas ne tik dėl to, ar specialistas atsėdi darbo valandas. „Kas vertina, ar tuo metu jis iš tiesų dirba? Ir, svarbiausia, ar pacientas tuo metu gauna paslaugą? Nes pacientų čia jūs nepaminėjote, o tai labai svarbu. Ta paslauga gali būti ir telemedicinos paslauga. Mes judame ta kryptimi.“
V. P. Andriukaitis sutiko, kad radiologų darbo specifika kitokia. „Bet, miela Jurgita, turbūt sutarkime, ne apie batus ir ratus kalbant, jeigu traumatologas dirba penkiose vietose tuo pačiu metu, tai tada jau iškyla jums didelė problema“, – sakė jis.
Čia kalbame ne apie privatų sektorių, o darbo organizavimą – norint kalbėti apie darbo kokybę, tai ir radiologas taip pat negali vienu metu toje pačioje vietoje gauti dvigubą atlyginimą konsultuodamas nuotrauką, kuri yra kitoje įstaigoje.
Kitaip sakant, yra darbo apmokėjimo problematika, reikia sutvarkyti rinką, kad darbo užmokesčiui skirtas fondas būtų naudojamas be sukčiavimo, be dubliavimo, be prirašymų.“
Kukuraitis: neįsivaizduoju, iš kur tokie gandai
Paklaustas, kodėl iš jo lūpų vakar pasirodė prieštaringos žinutės, Linas Kukuraitis stebėjosi, iš kur apskritai gimsta tokios kalbos.
„Pirmiausia, žinote, antraštė tai buvo apie tai, kad Kukuraitis ar ministerija nusiteikę medžioti gydytojus, kurie dirba daugiau nei pusantro etato. Tai apie tai neina kalba. Ką atsakiau konkrečiai žurnalistei, (....) taip, esu girdėjęs, kad tokios kalbos eina, bet girdėjau tik iš žurnalistų.
Man didesnis klausimas, kad išvis skleidžia tas kalbas, nes kai žurnalistai neformaliai klausia mūsų, tie patys žurnalistai ar ministerija planuoja, tai iš ministerijos eidavo atsakymas, kad nėra jokių planų skaičiuoti ir ten kažką tyrinėti“, – kalbėjo ministras.
Jis patikino, kad prašyti tokių duomenų iš „Sodros“, juos rinkti ir kaupti net neleistų BDAR. Ministras teigė, kad neįsivaizduoja, iš kur tokie gandai pasklido.
„Nežinau, nežinau. Tai mane nustebino. Dėl to suskubau pasakyti, kad tai nesąmonė“, – teigė ministras.
Pasak jo, tokie planai nėra svarstomi, o papildomi duomenys apie darbuotojų atlyginimus ir darbo krūvį „Sodrą“ pasieks ne ministerijos iniciatyva, bet dėl įsigaliosiančių Europos Sąjungos reikalavimų. Ministras tvirtino, kad SAM neturi intereso kaupti ar analizuoti tokią informaciją apie medikus.
Siekia, kad įstaigų biudžetai nebūtų deficitiniai
Tiesa, L. Kukuraitis sutiko, kad problema dėl per didelių darbų krūvių egzistuoja. „Jeigu žmonės dirba virš pusantro etato, tai yra ne sveikatos sistemos problema, o daugiau santykio su Darbo kodeksu, nes mūsų Darbo kodeksas leidžia dirbti iki pusantro etato ir ne daugiau.
Kaip sakau, reikalingas tam tikras tikslesnis sveikatos priežiūros darbuotojų darbo reglamentavimas, ir aš sutikčiau, kad ta kryptimi reikia judėti. Deja, kaip ir buvo minėta, dešimtmečiais tai nebuvo daroma. (...)
Mano didesnis interesas šiuo atveju yra sudaryti sąlygas, kad (...) viešasis sektorius arba apskritai sveikatos priežiūros įstaigos turėtų lėšų pilnai samdyti žmogų, o ne po ketvirtį ar šešioliktadalį etato tam, kad užtikrintų dalį paslaugų.
Svarbu, kad įstaigos turėtų pakankamai lėšų ir jų biudžetai nebūtų deficitiniai, kaip buvo minima. Mūsų sveikatos priežiūros sistema, lyginant su Europa, yra nefinansuojama maždaug trečdaliu, vertinant pagal bendrojo vidaus produkto dalį“, – sakė L. Kukuraitis.
Ministras patikino, kad pritartų tam, jog medikų atlyginimai turėtų būti normalūs už normalius etatus ir jiems nereikėtų lakstyti per kelias darbo vietas. „To norėtų ir pacientai“, – pridūrė jis.
Ragino pirmiausia reglamentuoti darbo krūvius
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė sakė visiškai pritarianti, kad medikai normalius atlyginimus turėtų gauti dirbdami normaliu etatu. „Tai yra gražiai skambanti ir tausojanti mediką mintis, nes medikų perdegimas Lietuvoje yra, kaip sako, jau užribyje“, – sakė ji.
Tačiau visų pirma LMS atstovė ragino pradėti tiesiog nuo medikų darbo krūvių reglamentavimo. „Tai nepadaryta iki šiol, mes neturime net normaliai veikiančio įsakymo. Slaugytojų įsakymas yra 2012 metų ir tik rekomendacinio lygio. Vadinasi, visa atsakomybė už gydytojų krūvius ir slaugytojų krūvis tenka gydymo įstaigoms, o žmonių nėra.
Ministerija nesugeba susiskaičiuoti, kiek sistemoje šiandien dienai pagal galiojančias licencijas dirba žmonių – skaičiuojama etatais arba pagal tai, kiek įstaigų jie dirba. Tai yra visiškai iškreipti duomenys. Aš jau turbūt nežinau, keturis ar penkis metus apie tai šneku, (...) kažkodėl tai yra misija neįmanoma.“
„Jeigu žmonės dirba virš pusantro etato, tai yra ne sveikatos sistemos problema, o daugiau santykio su Darbo kodeksu, nes mūsų Darbo kodeksas leidžia dirbti iki pusantro etato ir ne daugiau“, – sakė L. Kukuraitis.
Pašnekovė taip pat akcentavo, kad turėtų būti taikomi vienodi licencijavimo reikalavimai tiek didelėms gydymo įstaigoms, tiek mažoms regionų ligoninėms.
„Šitoje vietoje sąlygas reikėtų peržiūrėti ir galbūt tų „mirusių sielų“, kurios yra tam, kad išlaikytų gydymo įstaigą, licenciją, tai ir nebūtų.“
„Yra įvairiausi reikalavimai, kaip išlaikyti viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas ir ten turi būtent tokio tokios specializacijos gydytojas. Natūralu, kad tu jį pritrauktum, turi jam daug sumokėti, bet ar žmogus rajone kažkur tai gauna kokybišką paslaugą? Matyt, tai visiškai skirtingi dalykai“, – antrino J. Sejonienė.
2029 m. laukia kritinis momentas
L. Kukuraitis sutiko, kad specialistas neturėtų būti prirašomas vien tik tam, kad įstaiga gautų licenciją tam tikroms paslaugoms teikti.
„Bet duomenų tai nėra visiškai taip. Per Valstybės duomenų agentūrą mes matome tendencijas, srautus, kiek kiekvienais metais ateina slaugytojų, kiek išeina slaugytojų, kiek ateina medikų baigusių, kiek išeina.
Ir, pavyzdžiui, galima aiškiai pasakyti, kad 2029 m. bus kritinis momentas, kur slaugytojai drastiškai išeis pagal pensinį amžių, o ateis labai mažai. Ir čia iš tiesų laukia didžiulė problema ir bandome maksimaliai dėti pastangas, kad kiek galime greičiau susigrąžinti, gal net pritraukti iš užsienio šalių“, – sakė ministras.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
