Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Paradoksas, bet kad patektum pas kai kuriuos gydytojus, reikia turėti sveikatos. Štai hematologo konsultacijos, kurias teikia Šiaulių ligoninės gydytoja Asta Povilauskienė, pacientams laukti tenka ir 6–7 mėnesius. Ilgos eilės – dažno paciento realybė:
„Aš laukiau pas pulmonologą keturis mėnesius“, – pasakoja kalbinta moteris.
„Su odos ligų problemom, nes registravausi prieš mėnesį, tai tik sausio viduriui gavau“, – prideda kita moteris.
Negalėdami ilgai laukti konsultacijos valstybinėje ligoninėje, žmonės keliauja į privačias:
„Gerai, kai yra ir privačios, o ką daryti žmogui, jei yra problemų?“
„Pas neurologus išvis labai sunku pakliūti, pavyzdžiui, šiuo momentu tau kažkas suskaudo stipriai, tikrai nepakliūsi į polikliniką, niekaip.“
Papildomas finansavimas valstybinėms gydymo įstaigoms
Nuo kitų metų ne kiekvieno privačiai dirbančio gydytojo kabineto duris bus galima praverti už dyką. Sveikatos apsaugos ministras žada keisti apmokėjimo tvarką – pirmenybė bus valstybinėms ligoninėms, o privačios klinikos papildomą finansavimą galės gauti tik toms paslaugoms, kurių nepajėgs užtikrinti valdiškos.
„Kad viešasis sektorius, kuris yra mūsų sveikatos priežiūros stuburas, galėtų savo kasdienių paslaugų teikimu užtikrinti bazę, kad paslaugos būtų užtikrintos kiek galima visai visuomenei“, – sakė L. Kukuraitis.
Anot ministro, dėl naujos tvarkos privačios gydymo įstaigos neteks 34 milijonų eurų. Užtat valstybinės ligoninės trina rankas – gaus daugiau pinigų.
„Paslaugų prieinamumas bus užtikrintas ir sistema veiks efektyviau“, – teigė Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas.
Netiki, kad papildomi milijonai situaciją pakeistų iš esmės
Vis dėlto 34 milijonus padalijus šalies ligoninėms, jos stebuklingo išsigelbėjimo nepajus. Tai viso labo yra kone trečdalis 90 milijonų eurų metinį biudžetą turinčios Vilniaus universitetinės ligoninės metinio biudžeto.
„Esant tokiai didelei ir išvystytai infrastruktūrai, tai yra kaip lašas jūroje“, – sakė Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė.
„Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Nes jeigu išnyks viešasis sektorius regionuose, turbūt matysime labai didžiules problemas ir sergamumo, ir mirtingumo“, – teigė Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
Anot privačių gydymo įstaigų atstovų, per metus privačioms įstaigoms skirtus milijonus perdavus valstybinėms, pacientai praras kai kurias paslaugas.
„Kardio operacijos arba širdies stimuliatoriai iki šiol buvo galimybė ir privačioms įstaigoms teikti šitas paslaugas, dabar lieka tik valstybinėse įstaigose“, – teigė „Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė.
Privačių paslaugų sumažės
Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad kai kurių privačių paslaugų sumažės.
„Slaugos į namus tam tikro sumažėjimo būtų, gal MRT tyrimų, nes dalį MRT nori išplėsti viešosios įstaigos ir dar keletas paslaugų, bet ten procento ribose“, – sakė L. Kukuraitis.
„Tačiau atpalaiduosime lygiai tiek pat vietų viešajame sektoriuje, tai bendrai vietų sektoriuje nesumažės“, – teigė Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Valstybinės ligoninės tikisi, kad padidėjus finansavimui ir medikai grįš dirbti į viešąjį sektorių.
„Medikai šiek tiek juokiasi iš šito požiūrio, mums atrodo, kad šitos reformos veda prie to, jog medikai pradės ieškoti galimybių emigruoti. Bet ne grįžti į neefektyviai veikiančias gydymo įstaigas“, – sakė L. Penikienė.
Nauja privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarka įsigalios nuo kitų metų, ją šiuo metu rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
