eilės pas gydytojus

„Moku PSD (privalomąjį sveikatos draudimą), viską, ką priklauso, moku. Ir šitos eilinės kalbos – kaip aš jomis netikiu, žodžių trūksta tiesiog“, – apmaudą dėl sveikatos paslaugų prieinamumo lieja gyventojai. Raikydamas sveikatos sistemos finansų pyragą sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu žada, kad pacientams daugiau paslaugų „bus arčiau namų“. „Laukiu Santariškėse pas gydytoją, užsiregistravau balandžio mėnesį pas specialistą – ortopedą traumatologą.

Sunkiai nustatoma diagnozė, keli galimi gydymo būdai, negerėjanti savijauta – tokiose situacijose gyventojai pageidautų antro specialisto konsultacijos, kuri padėtų geriau suprasti savo sveikatos būklę ir palengvintų sprendimą dėl gydymo. Naujai atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad antrą gydytojo nuomonę norėtų išgirsti 3 iš 4 šalies gyventojų, tačiau realybėje dėl jos į specialistus kreipiasi tik kas dešimtas gyventojas.

Kitais metais pas privačiai dirbančius gydytojus pacientai nemokamai gydysis mažiau. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis įvardijo, kad 2027 metais privačioms gydymo įstaigoms skirs 34 milijonais eurų mažiau nei šiemet, o šie pinigai keliaus valstybinėms ligoninėms. Privačių gydymo įstaigų atstovai gąsdina, kad dėl tokio finansavimo eilės pas gydytojus ilgės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ar pacientų kitais metais išties laukia ilgesnės eilės ir sudėtingesnis kelias pas gydytojus? Kol dalies gydymo įstaigų atstovai skambina pavojaus varpais, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius atkerta: „Prašome negąsdinti Lietuvos gyventojų.“ VLK pristačius, kaip kitais metais ketinama paskirstyti lėšas gydymo įstaigoms, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje netrūko karštų diskusijų.

Nuo lapkričio 1 d. – gera žinia pacientams. Sveikatos apsaugos ministras patvirtino tvarką, pagal kurią tam tikrais atvejais akių ligų gydytojo konsultaciją bus galima gauti skubos tvarka – per 14 dienų. Be to, daliai pacientų taps prieinamos ir nuotolinės oftalmologo konsultacijos.

Nuo kitų metų turint įsigalioti naujai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo tvarkai, prioritetizuojančiai viešąjį sektorių, sveikatos apsaugos ministras akcentuoja, kad šie pokyčiai reikalingi užtikrinti šalies pasirengimą atremti grėsmes. Savo ruožtu sveikatos paslaugų įstaigų vadovai neigia dalies pacientų ir medikų organizacijų teiginius, kad ši tvarka gali pailginti eiles, anot jų, ligoninės pasiruošusios teikti daugiau paslaugų.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja daug pokyčių sveikatos srityje, kurie palies pacientus ir jų artimuosius. Numatoma ne tik daugiau galimybių pacientams padėti nuotoliu, pas kai kuriuos gydytojus patekti skubos tvarka, bet ir pokyčiai dėl mokinio sveikatos pažymėjimo išdavimo, eilių pas vaikų ortodontus mažinimas. Naujienų portalas tv3.lt trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų.

Medikų vienijančios organizacijos priešinasi Seime teikiamam projektui dėl gydymo įstaigoms siūlomų griežtesnių baudų. Nors jo rengėjai sako, kad taip siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir neteisėtoms priemokoms, dalis medikų bendruomenės baiminasi, kad sankcijos gali būti per griežtos ir galiausiai atsilieps pacientams.

„Vos galo negavau“ – savo skaudžia patirtimi, kaip sunkiai laiku sulaukė medikų pagalbos, dalinosi pacientų asociacijos atstovė Vida Augustinienė. Pacientų ir medikų asociacijos įspėja, kad kritinių situacijų, kai sveikatos paslaugų gali tekti laukti vis ilgiau, nuo kitų metų tik padaugės. Daugiau nei 40 metų cukriniu diabetu serganti moteris atvirai pasidalijo, su kokiais sunkumais bandant gauti medicinos pagalbą teko susidurti dar šių metų pradžioje.

Nuo lapkričio 1 d. pacientai galės skubos tvarka gauti akių ligų gydytojo konsultaciją, jei jiems to reikės dėl ženkliai padidėjusio akispūdžio ar staigaus regos pablogėjimo, taip pat dėl infekcinių uždegimų, patikrai dėl naujagimių retinopatijos bei kitais skubiais atvejais.

Pusė Lietuvos gyventojų, kuriems per pastaruosius metus buvo būtinas vizitas pas gydytoją, bent kartą už konsultaciją mokėjo savo lėšomis. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad ilgos eilės tampa ne tik sveikatos paslaugų prieinamumo, bet ir asmeninių finansų klausimu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daliai gyventojų gydymo paslaugų kaina tampa iššūkiu – 24 proc. respondentų nurodo dėl finansinių priežasčių atidedantys rūpinimąsi savo sveikata.

Pacientai jau dabar piktinasi protu nesuvokiamomis eilėmis pas gydytojus, tačiau medikų organizacijos ir ligoninių vadovai įspėja, kad tai gali būti ne pabaiga. Nuo kitų metų ligonių kasų brandinami paslaugų apmokėjimo pokyčiai jiems kelia didelį nerimą. Įspėjama, kad tai įstaigoms gali tapti lyg kilpa ant kaklo, mat dalies paslaugų tiesiog nebus galimybės suteikti.

Nuo spalio 1 d. pacientų laukia pokyčiai – poliklinikose įsigalioja nauja tvarka, kai dalį tyrimų paskirti nebūtinai turės gydytojas. Taip pat yra pakeitimų dėl mobiliosios odontologijos paslaugų teikimo. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia laukiančius pokyčius. Nuo spalio 1 d. – svarbūs pokyčiai poliklinikose Nuo spalio 1 d. slaugytojai galės atlikti daugiau tyrimų ir vertinti jų rezultatus.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis vis pradėjęs eiti naujas pareigas paskelbė ambicingą planą – 30 proc. sumažinti eiles pas tuos gydytojus, kur jos yra ilgiausios. Tiesa, kaip tai padaryti, kol kas dar tik ketinama aiškintis. Ministras žadėjo, kad per šią Seimo rudens sesiją bus pristatytas veiksmų planas, kaip suvaldyti eiles bent pas dalį gydytojų.

Daugiau galimybių padėti pacientams nuotoliu, nauja tvarka skubios pagalbos skyriuose ir išduodant mokinio sveikatos pažymėjimą, eilių pas vaikų ortodontus mažinimas – tai tik dalis gyventojus paliesiančių pokyčių, kurie įsigalios nuo lapkričio 1 d.  Naujienų portalas tv3.lt  trumpai apžvelgia kiekvieną iš jų. Keisis Mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimas Nuo šių metų lapkričio 1 d. keisis Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka.

Pažyma dėl barzdos neskutimo, sauskelnių dėvėjimo ar leidimo greičiau susituokti – iš tokio absurdiško biurokratizmo vis negalintys išsivaduoti šeimos gydytojai siekia tam padėti tašką. Jie pabrėžia, kad tokios medicininės vertės neturinčios pažymos ne tik gaišina brangų gydytojo laiką, bet ir užkerta galimybę greičiau patekti tiems pacientams, kuriems pagalbos reikia labiau.

Ne mažiau kaip 70 proc. pacientų pas gydytojus specialistus pirminiam vizitui turi patekti per 30 dienų, tai numatoma XXI Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte. „Užtikrinsime, kad ne mažiau kaip 70 proc. asmenų pas gydytojus specialistus – oftalmologą, kardiologą, endokrinologą, dermatovenerologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją – pirminiam Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamam vizitui patektų per teisės aktuose nustatytą terminą“, – rašoma dokumente.

Lietuvos sveikatos sistema turi stiprių specialistų ir kai kuriose srityse pirmauja Europoje, tačiau vis dar susiduria su išvengiamo mirtingumo, prevencijos, paslaugų prieinamumo regionuose ir visuomenės senėjimo iššūkiais. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad vienas svarbiausių pokyčių turi prasidėti dar iki žmogui prireikiant gydymo – daugiau dėmesio skiriant visuomenės sveikatai, prevencijai ir paties žmogaus atsakomybei.

Integruota slaugos ir globos sistema, dėmesys vaikų sveikatai ir sistemos tinklo valdysenos pokyčiai – tokius prioritetus pristatydamas pagrindinius naujosios Vyriausybės darbus išskyrė naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.  Jis teigė, kad būtent įgyvendinus pokyčius šiose srityse kadencijos pabaigoje jaustųsi padaręs tuos žingsnius, kurie reikšmingai galėtų pakeisti situaciją ir gerinti sveikatos sistemos rezultatus.

Greitas patekimas ypač pas tam tikrų sričių gydytojus Lietuvoje neretai ima prilygti loterijai – galbūt pavyks nugvelbti atsilaisvinusį „talonėlį“, bet gali tekti laukti ir mėnesius ar metus. Vienas tokių specialistų – gydytojas dermatovenerologas. Naujasis sveikatos apsaugos ministras net užsiminė, kad galbūt reikia keisti patekimo pas juos tvarką. Vis tik patys gydytojai akcentuoja, kad problemų reikia ieškoti ne čia ir laukia situaciją bent kiek turinčių pagerinti permainų.

Nesiliauja gyventojų skundai, kad eilėje pas gydytoją tenka laukti ištisus mėnesius, o atvykus konsultacijai poliklinikose pasitinka tušti koridoriai. Jiems susidaro įspūdis, esą gydytojai iš tiesų nedirba, o eilės išpūstos dirbtinai.  Pastarosiomis dienomis socialinėje erdvėje pasirodė ne vienas toks skundas – žmonės stebėjosi, kodėl gydymo įstaigoje koridoriuje laukia tik jie patys. Negana to, dar ir gydytojas nepriima numatytu laiku.

Nuo liepos 1 d., be daug kitų naujovių, įsigaliojo ir dar vienas pacientams svarbus pakeitimas – visos gydymo įstaigos yra įpareigojamos pacientą iškart užregistruoti pas siunčiamą specialistą. Šeimos gydytojai savo ruožtu piktinasi, kad tokiu būdu tik bus didinama biurokratinė našta, o tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, jos negaus. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), naujos tvarkos reikėjo tam, kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako sieksiantis, kad per dvejus metus eilės pas gydytojus sumažėtų bent 30 procentų. „Bent kol kas mano toks pirminis (planas – BNS) yra nuo dabar nuimto paveikslo, kad po dviejų metų mes turėtume bent 30 proc. mažesnes (eiles – BNS)“, – trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje kalbėjo politikas.

Atrodo, skundai apie ilgas eiles pas gydytojus jau nieko nestebina. Tačiau išvydę, kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas gydytoją oftalmologą Utenos ligoninėje, gyventojai apstulbo. Daugiau nei metai – tiek laiko reikia nusiteikti laukti akių ligų problemų prispaustiems pacientams.

Retas prispaustas sveikatos bėdų išsiverčia be apsilankymo pas šeimos gydytoją – jis laikomas „vartais“ į sveikatos sistemą. Patys gydytojai savo ruožtu konstatuoja, kad šiandien keičiasi ne tik darbas, bet ir požiūris į profesiją. Plačiau savo įžvalgomis apie tai pasidalijusi Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva neslėpė, kad išties galima pajausti kartų skirtumus.

Galimybė prisiskambinti į gydymo įstaigas iki šiol yra viena dažniausių pacientų nepasitenkinimo priežasčių. Skambučių srautai dar labiau išauga, kai sutrinka E. sveikatos sistema. Siekdama suvaldyti šiuos procesus, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) įsidiegė skambučių valdymo sprendimą, kuris leidžia efektyviau registruoti pacientus. KUL Ambulatorinių paslaugų centro vadovė Ligita Patapavičienė pasakoja, kad anksčiau pacientams būdavo sunku prisiskambinti į ligoninės registratūrą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė apie istorinį susitarimą, kaip sveikatos paslaugas teiks viešosios ir privačios įstaigos. Vis dėlto dalis medikų apgailestavo, kad jų nuomonės dėl to niekas neklausė. Gyvybės mokslų teisės ekspertas savo ruožtu konstatavo, kad apie realius pokyčius bus galima kalbėti tik sumanymus įtvirtinant teisiškai.

Pacientų skundai dėl nesuvokiamai ilgų eilių pas gydytojus nesiliauja. Viena vilnietė stebėjosi, kaip po traumos talonėlį pas reabilitologą poliklinikoje gavo tik balandžio mėnesiui. Ligonių kasos gi primena, kad registruotis pas specialistą galima ne vien toje įstaigoje, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Teisės aktai numato, kad Lietuvoje pas šeimos gydytoją gyventojai turi patekti per 7 dienas, o gydytoją specialistą – 30 dienų.

Seimui svarstant siūlymą drausti imti iš pacientų papildomas priemokas už valstybės lėšomis finansuojamas medicinines paslaugas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad parlamentą pasieks kompromisinis įstatymų pataisų variantas, kuriame išliks galimybė tam tikrais atvejais primokėti.  „Po įvykusių diskusijų buvo priimtas kompromisinis variantas, kad galimybė pacientams prisimokėti už medicinines priemones išlieka.

Kai rega ima silpti, kiekviena diena tampa svarbi. Šių metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) sveikatos hakatone „Hospiton“ kūrėjai susitelkė būtent į šią problemą – kaip technologijomis padėti žmonėms greičiau gauti pagalbą. Penkiolika komandų pasiūlė inovatyvius sprendimus regos sutrikimų srityje – nuo išmaniųjų įrankių diagnostikai iki pacientų srautų optimizavimo.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nuo 2026 m. liepos 1 d. įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Už šiuos pakeitimus balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – didelė problema, su kuria susiduria daugelis gyventojų. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė savo ruožtu dalinasi gera žinia – pas gydytojus nefrologus šiuo metu užsiregistruoti galima labai greitai. Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Kviečiame registruotis gydytojo nefrologo konsultacijai! Pas specialistą šiuo metu galite patekti itin greitai – vos per 1–3 dienas.

Antradienį Seime ruošiantis svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis ketinama uždrausti neteisėtas imamas priemokas gydymo įstaigose bei teikiant projektą dėl sutarčių su ligonių kasomis sudarymo prioritetizavimo viešosioms įstaigoms, dalis medikų organizacijų aktyviai ragina parlamentarus šių pokyčių nepalaikyti.

Kilus šaršalui dėl to, kada pacientas gali būti nukreipiamas nemokamiems tyrimams ir kitoms paslaugoms, ministerija išaiškino, kad mokamos konsultacijos metu gydytojo išrašytas siuntimas jau dabar neatveria kelio valstybės lėšomis kompensuojamam gydymui. Pasak medikų, toks reguliavimas baudžia tik pacientą.

Valdžios ruošiama vadinamoji sveikatos reforma toliau kelia aistras. Ministerijai tvirtinant, kad viskas daroma būtent dėl geresnio paslaugų prieinamumo pacientams, jie patys baiminasi, kad dar labiau strigs eilėse. Medikai gi gąsdina, kad išaugs emigracija ir grįš kyšiai.

Norėdami gauti gydytojo konsultaciją ar siuntimą tyrimams, vis daugiau šalies gyventojų naudojasi privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas, beveik pusė (45 proc.) šalies gyventojų privačiuose medicinos centruose lankosi iki dviejų kartų per metus, o maždaug kas šeštas (17 proc.) – nuo trijų iki penkių kartų.

2025 metais Santaros klinikos išsikėlė tikslą subalansuoti biudžetą ir stiprinti įstaigos finansinį tvarumą. Nors metų rezultatas vis dar planuojamas deficitinis, ligoninė fiksuoja aiškią teigiamą dinamiką – auga paslaugų apimtys ir pajamos, trumpėja pacientų eilės, didėja veiklos efektyvumas. Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą.

Pastaruoju metu susidurdami su itin didelėmis eilėmis pas nemažai gydytojų gyventojai karčiai atsidūsta, kad apie nemokamą mediciną Lietuvoje galima tik pasvajoti. Vis tik įstatymais aiškiai numatyta, kokias gydymo paslaugas žmogus turi gauti su ligonių kasų apmokėjimu, o už ką turėtų susimokėti pats. Jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už jo gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) moka ligonių kasa.

Skundų dėl gerai neveikiančios sveikatos sistemos Lietuvoje – apstu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, situacija išties paradoksali – nors gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, siuntimų išrašome tuntais, pagal išgyvenamumo rodiklius Lietuva atrodo prastai. Pasak jo, lietuvis per metus pas kokį nors gydytoją nueina 10 kartų, kai vidutinis europietis – 7, estas – 6, o švedas – 3 kartus.

Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams apie galimus teisės aktų pakeitimus, kad pradėjęs mokamą gydymą pacientas nebeturėtų galimybės jo tęsti nemokamai, kilo didelis sujudimas tarp pacientų ir medikų. Sveikatos apsaugos viceministras gi teigia, kad jokių aktyvių svarstymų dėl to nėra. Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis tvirtino, kad paskleista informacija esą šiuo metu nėra svarstoma ar juo labiau ketinama įgyvendinti.

Seimo Audito komitetas išsamiai išnagrinėjo Valstybės kontrolės vertinimo informaciją apie pacientų galimybes registruotis pas sveikatos priežiūros specialistus ir susidariusias eiles laukiant vizitų. Šokiruoja faktas, kad tik dalis, t. y. 62 proc. pirminių ir 57 proc. specializuotų, sveikatos priežiūros įstaigų teikia ne pilnos apimties informaciją apie laisvus pacientų registracijos laikus, o likusi dalis jų visai neteikia.

Žmonėms skundžiantis, kad pas gydytojus negali patekti pusmetį, 8 mėnesius ar net metus, opozicijoje esantys konservatoriai siūlo eilių mažinimo planą – bausti įstaigas, jei jos nespėja laiku priimti ligonių. Nespėjančioms siūlo mažinti finansavimą. O iš tų poliklinikų, kurios į internetą nesukels 90 procentų gydytojų vizitų laikų, iš viso atimti licenciją.

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.  Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Ligonių kasomis leistų reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės tikslų įgyvendinimo.

Seime įsibėgėjant vadinamųjų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo svarstymui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) atstovai įsitikinę, kad socialdemokratų ruošiama reforma eilių ne tik nesutrumpins, o pailgins. Kartu jie viešai teikia savo pasiūlymus, kaip gelbėti sveikatos sistemą. Apklausų duomenimis, 73 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, kad eilės ir paslaugų neprieinamumas yra didžiausia problema sveikatos sistemoje.

„Nežinau, ar būčiau stojęs į mediciną, jei būčiau žinojęs, kaip viskas šioje sistemoje veikia“, – neslėpdamas apmaudo dėl labiau nei žmogaus gyvybės vertinamų pinigų, valdžios ir biurokratijos, atviravo žinomas šalies gydytojas Martynas Gedminas. Prieš mažiau nei metus trenkęs Joniškio ligoninės durimis buvęs jos vadovas, skubios medicinos pagalbos gydytojas pasakojo ne tik „atsikandęs“ politizuotos medicinos.

Seime vėl grįžtama prie idėjos privačioms gydymo įstaigoms leisti laisviau dalinti siuntimus ir receptus pacientams. Teigiama, kad tai būtų dar viena dedamųjų, kaip mažinti eiles pas gydytojus. Vis tik kiti įžvelgia, kad tai tik būtų dar vienas smūgis viešajam sektoriui.

Nors Išankstinės pacientų registracijos sistemos vienas iš tikslų – mažinti eiles pas medikus, deja, gydymo įstaigos ir pacientai ja naudojasi per mažai. Sistemoje neskelbiami visi laisvi vizitų laikai, neregistruojami visi laukiančiųjų sąrašai. Tai lemia, kad gyventojai praranda galimybę greičiau ar patogiau patekti pas gydytoją, nesudaromos sąlygos tolygesniems pacientų srautams.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus vis dar išlieka didele problema Lietuvoje. Tačiau ne viena šalies poliklinika dalinasi ir geromis žiniomis, kai pas gydytoją galima patekti ir tą pačią savaitę. Tiesa, svarbu turėti šeimos gydytojo siuntimą. Tokia žinia socialiniame tinkle pirmadienį pasidalino ir Vilniaus rajono poliklinika.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.