Kaip nurodė pati ministerija, susitarimu su Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siekiama „aiškiau apibrėžti valstybės ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų vaidmenis, nustatyti skaidrius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų paskirstymo principus ir užtikrinti tvarią sistemos plėtrą ilguoju laikotarpiu“.
Susitarimu įtvirtinta, kad privatus sektorius išlieka svarbus ir lygiavertis viešojo sektoriaus partneris teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau kartu pažymima, jog viešosios gydymo įstaigos išliks pagrindinėmis būtinosios pagalbos teikėjomis.
Todėl numatyta, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto augimo lėšos prioriteto tvarka bus skiriamos valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Taip siekiama sustiprinti viešųjų įstaigų pajėgumus, užtikrinti būtinąją pagalbą ir pagrindinių paslaugų prieinamumą visoje šalyje“, – nurodo ministerija.
Kokie pokyčiai laukia įstaigų?
Ką tai reiškia medikams ir pacientams? Privačios gydymo įstaigos ir toliau teiks PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pagal turimas sutartis.
„Nuo 2027 m. privačių įstaigų sutarčių apimtys išliks tokio dydžio, kokio jos buvo pagal faktinį 2025 m. PSDF apmokėtų paslaugų finansavimą (su numatytu 6 proc. sumažinimu)“, – nurodė SAM.
Tačiau viršijus šią ribą suteiktos paslaugos pirmiausia bus apmokamos viešosioms įstaigoms, o privačios įstaigos galės gauti papildomą apmokėjimą tais atvejais, kai viešasis sektorius negalės patenkinti išaugusių pacientų poreikių.
Taip užtikrinama, kad viešasis sektorius turėtų pakankamai finansinių išteklių, o privatus sektorius galėtų planuoti savo veiklą aiškiai žinodamas taisykles.
„Privačiai medicinai svarbiausia – aiškumas ir prognozuojamumas. Šis susitarimas sudeda aiškius akcentus: viešasis sektorius yra prioritetinis, o privati medicina išlieka svarbiu sveikatos sistemos ramsčiu ir gali prisidėti prie paslaugų prieinamumo didinimo“, – pabrėžė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Gyventojams – aiškesnės taisyklės
Susitarimu yra palaikomi Seime ką tik jau priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sukurti aiškias taisykles, kada pacientas gali būti prašomas sumokėti papildomai, o kada – ne.
„Remiantis jais, papildomas pacientų mokėjimas pirminio ir daugelio antrinio lygio paslaugų atveju būtų netaikomas, tuo metu kitoms paslaugoms būtų nustatytas detalesnis reguliavimas. Konkrečius sąrašus dėl galimų priemokų ir jų taikymo tvarką rengs SAM, bendradarbiaudama su ligonių kasomis bei viešomis ir privačiomis gydymo įstaigomis“, – aiškino ministerija.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė taip pat žadėjo, kad konsultacijos kreipęsis ir privačiai, tai yra už savo lėšas, pacientas galėtų grįžti į valstybės laiduojamą sveikatos priežiūrą. Šiuo metu tokios galimybės yra apribotos. Kitaip sakant, jei apsilankęs pas gydytoją pacientas gavo iš PSDF nefinansuojamą paslaugą, net jei jam reikalingi tolesni tyrimai ar konsultacijos, jis turi grįžti pas šeimos gydytoją, kuris išrašytų siuntimą specialistui, teikiančiam valstybės apmokamas paslaugas.
Susitarimu taip pat numatyta skatinti ir papildomo sveikatos draudimo plėtrą. Numatyta, kad darbdavio ar gyventojo sudarytos papildomojo draudimo sutartys nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei jų vertė per metus neviršys 1 minimalios mėnesinės algos dydžio.
Nurodoma, kad abi šalys taip pat įsipareigoja kartu spręsti medikų trūkumo problemą – skatinti specialybių pasirinkimą, kvalifikacijos tobulinimą, sudaryti studentams daugiau praktikos galimybių bei pritraukti sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio.
Pasigedo medikų, pacientų organizacijų
Nors pasirašant susitarimą netrūko pakilių nuotaikų, dalį medikų organizacijų atstovaujantys gydytojai apgailestavo, kad jie šiame procese nedalyvavo. Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė, valdžios inicijuojamiems pokyčiams nepritariančių medikų organizacijų niekas nekvietė.
„Pažadai, kuriais yra žarstomasi, yra niekuo nepagrįsti ir tie priimti susitarimai irgi kelia daug abejonių, nes nėra aišku, koks jų statusas. Jau ne kartą žadėta ir tai, kad bus bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, bet tas bendradarbiavimas daugiau yra formalus, nėra keliamas tikslas išspręsti problemas“, – teigė ji.
Dėmesį į tai, kad neatrodo teisinga nuošalyje palikti medikų ir pacientų organizacijas, profesines sąjungas, atkreipė ir gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.
Viršijus PSDF lėšas už paslaugas pirmiausia bus apmokamos viešosioms įstaigoms, o privačios įstaigos galės gauti papildomą apmokėjimą tais atvejais, kai viešasis sektorius negalės patenkinti išaugusių pacientų poreikių.
„Lietuvos sveikatos sistemą sudaro daugelis dalyvių – pacientai, specialistai, jų asociacijos ir draugijos, profesinės sąjungos, gydymo įstaigos ir jų organizacijos, ekspertai, investuotojai ir kt. Iš visos Lietuvos. Ir visos šios organizacijos labai aktyviai dalyvavo procese, teikė savo siūlymus, rekomendacijas ir pozicijas. Mažai su kuo SAM konstruktyviai kalbėjo, su kai kuriais nesikalbėjo visai.
Susitarimo šalys – Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos verslo konfederacija. Nėra čia nei pacientų, nei medikų kaip profesionalų, nei medikų kaip darbuotojų. Ar turėjo būti? Manau, kad taip. Nes didžioji dalis susitarimo teksto – apie pacientą, specialistą (tiek būsimą, tiek esamą), paslaugų kokybę, prieinamumą.
Susitarimas apie tuos, kurie nebuvo pakviesti nei derėtis dėl jo, nei derinti jo tekstą, nei stebėti jo pasirašymą, nei kaip nors kitaip tame dalyvauti. Tai – didžiulis minusas. Minusas, kuris demonstruoja požiūrį“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi jis.
Kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai
Plačiau apžvelgęs susitarimo turinį teisės ekspertas teigė, kad diskutuotinas dalykas būtų ir tai, kad nuo 2027 m. numatomas finansavimo prioritetas viešosioms įstaigoms.
„Privačios įstaigos, net ir turėdamos galimybių ir pajėgumų teikti daugiau paslaugų, pinigų iš PSDF negautų. Tai reiškia, kad ne visi privačių įstaigų pacientai galės tikėtis PSDF lėšomis apmokamų paslaugų. Tai nėra gerai. Švelniai tariant.
Be to, šis ribojimas kelia abejonių dėl jo atitikimo Konstitucijai ir Konkurencijos įstatymui. Bet galutinį tašką dėl šių abejonių gali padėti tik Konstitucinis teismas ir Konkurencijos taryba. O ar padės – priklausys nuo aplinkybių ir situacijos eigos“, – teigė A. Rudanovas.
Pacientams įtvirtinamos geresnės sąlygos
Tiesa, jis aptarė ir ne vieną numatytą teigiamą pokytį. Visų pirma ekspertas akcentavo, kad tai yra pirmasis tokio lygio, masto ir turinio susitarimas nuo nepriklausomybės pradžios.
„Tai ypač svarbus ir reikšmingas įvykis, kuris iš esmės pakeičia dabartinės SAM požiūrį į privačias įstaigas. Lygios. Tokios pačios. Kaip teigiama susitarime – „kartu užtikrina Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamas paslaugas pacientams“.
Tai reiškia, kad nuo dabar jokių neigiamų komentarų apie privačias įstaigas kaip netinkamus sistemos dalyvius, priemokų ėmėjus, kitokiomis konkurencinėmis sąlygomis veikiančias, lyginant su viešosiomis įstaigomis, ir panašiai jau nebegalės būti“, – dėstė ekspertas.
Pasak A. Rudanovo, tai, kad viešosioms gydymo įstaigoms bus teikiamas finansavimo prioritetas, pacientams šalia jau dabartinių teisių į kokybišką sveikatos priežiūrą yra signalas, kad viešoji įstaiga turėtų gauti daugiau PSDF lėšų:
„Vadinasi, aptarnavimo kokybė, patekimo pas specialistą laikas, įsitraukimas į paciento individualizuotos situacijos (problemos) sprendimą, paslaugų teikimo trukmė turės būti tokio pat lygio arba net didesnė nei privačiose įstaigose. Viešojo sektoriaus įstaigų teikiamų paslaugų kokybė (ir ne tik klinikinė dalis, o ir vadybos, aptarnavimo, empatijos, patalpų, aplinkos ir pan.) turės labai stipriai pagerėti. Tai negali nedžiuginti.“
Specialistai galės reikalauti geresnių darbo sąlygų
Jo pastebėjimu, tuo metu specialistams tai reiškia darbo sąlygų pagerinimą – papildomas finansavimas tiesiogiai nulemia darbo užmokesčio didėjimą, galimybes apskaityti faktinį darbo laiką, reikalauti dar geresnių darbo aplinkos ir darbo apmokėjimo sąlygų.
„Manau, nesuklysiu sakydamas, kad šiuo susitarimu SAM ką tik sustiprino viešųjų įstaigų profesinių sąjungų derybinę poziciją kitų metų Šakos kolektyvinės sutarties derybose. Ar buvo galima tikėtis ko nors geriau? Vargu.“ – svarstė A. Rudanovas.
Pacientui itin parankus dalykas – užtikrinimas, kad po mokamos paslaugos bus galimybė gauti nemokamą (PSDF lėšomis kompensuojamą) ištyrimą, konsultaciją ir vėliau, turint jo rezultatus, vėl grįžti į privačią įstaigą tęsti gydymo.
Dar vienas svarbus aspektas – turi būti suvienodinti viešųjų ir privačiųjų gydymo įstaigų kontrolės ir priežiūros mechanizmai, kalbant apie PSDF finansavimą.
„Kodėl ši susitarimo dalis yra ypatinga svarbi? Nes šiuo metu vykdant praktinę kontrolę ir priežiūrą VLK griežčiau žiūrėjo į privačių įstaigų atliekamus veiksmus (tai patvirtina tiek gydytojų liudijimai, tiek teisminių ginčų medžiaga). Dabar atsakomybės privalės reikalauti tolygiai ir vienodai“, – pabrėžė ekspertas.
Įtvirtinamos priemokos ir mokamos paslaugos
Jo teigimu, susitarimu taip pat aiškiai įtvirtintas pacientų priemokos ir mokamos paslaugos viešajame sektoriuje: „Iki šios dienos tokią galimybę numatė įstatymai, tačiau politinė valia būdavo kitokia ir daugelis viešųjų įstaigų to nedarė.
Dabartinis susitarimas gi aiškiai leidžia SAM pavaldžiose ligoninėse ir savivaldybių ligoninėse bei poliklinikose imti priemokas (už brangesnes medicinos priemones) ir teikti mokamas paslaugas (įskaitant nemedicinines paslaugas). Tai patvirtino ir SAM ministrė po susitarimo pasirašymo spaudos konferencijos metu.“
Pacientui itin parankus dalykas – užtikrinimas, kad po mokamos paslaugos bus galimybė gauti nemokamą (PSDF lėšomis kompensuojamą) ištyrimą, konsultaciją ir vėliau, turint jo rezultatus, vėl grįžti į privačią įstaigą tęsti gydymo.
„Taip pat mokamai konsultuojantis gydytojas galės paskirti kompensuojamuosius vaistus. Iš karto užtikrinamos kelios pacientų teisės – pasirinkti įstaigą, pasirinkti gydytoją, gauti prieinamas ir kokybiškas paslaugas“, – komentavo A. Rudanovas.
Kad susitarimai virstu kūnu, reikia jų laikytis
Teigiamus pokyčius jis akcentavo ir dėl papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo. Čia ne tik prieš tai su mokesčių reforma įvestas neapmokestinamos įmokos ribojimas nuo 350 eurų per metus keliamas iki 1 MMA (kas šiuo metu yra 1038 eurai), bet ir atsiranda galimybė šia lengvata pasinaudoti bet kokiam žmogui (ne tik darbdaviui).
Galiausiai, teisės eksperto pastebėjimu, svarbus požiūrio pokytis yra ir sutarimas, kad „tiek viešosios, tiek privačios įstaigos turės užtikrinti, jog visos paslaugos būtų teikiamos sąžiningai, skaidriai ir griežtai laikantis teisės aktais nustatytų paslaugų teikimo reikalavimų, paslaugų teikimą grindžiant paciento interesų prioritetu, paciento saugos užtikrinimu ir medicinos mokslo įrodymais“.
„Čia akivaizdus pokytis. Nes iki šiol buvo tikslas PSDF biudžeto pinigais gydyti pagal principą „good enough“ (angl. pakankamai gerai), kas iš esmės yra kitas požiūrio taškas“, – pastebėjo teisės ekspertas.
Tiesa, jis pridūrė, kad tam, jog visi šie susitarimai virstu kūnu, reikia to laikytis: „Vienas lotynų pasakymas byloja, kad sutarčių turi būti laikomasi (lot. Pacta sunt servanda). Tai reiškia, kad sudarytas susitarimas yra tikras, sąžiningas ir dalykiškas tik tada, kai kiekviena jo eilutė (taip kaip jį parašyta) atsiguls į įstatymą, į praktiką, į požiūrį, į komunikaciją. Taps gyvu kūnu. Manau, kad greitai pamatysime, koks tai bus kūnas ir ar sutarčių bus laikomasi...“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
