Jei neapsikentę laukti eilėje pas gydytoją specialistą nuėjote pas jį privačiai ir patuštinę kišenę sužinojote, kad jums kuo skubiau reikia kažkokios procedūros ar išsamesnių tyrimų, pasiruoškite už visa tai ir toliau susimokėti. Jei norite gauti valstybės apmokamą paslaugą, keliaukite pas šeimos gydytoją ir stokite į bendrą eilę pas tos pačios srities specialistą tai pačiai diagnozei patvirtinti.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamoms paslaugoms gali gydytojas arba slaugytojas, kuris teikia PSDF lėšomis apmokamą paslaugą. Jei siuntimas tyrimams ar konsultacijoms yra išrašomas mokamos konsultacijos metu – jis nesuteikia teisės į PSDF lėšomis kompensuojamą gydymą.
Tačiau pacientas vis tiek turi galimybę jį gauti: tokiu atveju jis turėtų grįžti pas savo šeimos gydytoją, kuris nuspręs dėl tolesnio gydymo ir, jei reikia, paskirs naujas konsultacijas ir tyrimus, kompensuojamas PSDF lėšomis“, – tvarką naujienų portalui tv3.lt patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Viceministras: nauji ribojimai neruošiami
Pastaruoju metu kilus audringoms diskusijoms dėl paciento kelio valstybės apmokamoms paslaugoms gauti ribojimo, savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis tvirtino, esą jokie pakeitimai neruošiami.
„Kažkokių aktyvių veiksmų mūsų ministerijoje dabar nėra, kad svarstytume pakeisti tvarką, kuri galioja dabar. Jokio aktyvaus judesio nėra. Mūsų kadencijos pradžioje buvo svarstyta, kad tai galbūt yra vienas iš variantų, kaip būtų galima kontroliuoti perteklinį siuntimų rašymą ir pacientų srautų valdymą.
Jei siuntimas tyrimams ar konsultacijoms yra išrašomas mokamos konsultacijos metu – jis nesuteikia teisės į PSDF lėšomis kompensuojamą gydymą.
Bet dabar neturime nei kažkokio svarstymo apie ministro įsakymą, nei pakeisti kitus teisės aktus, kad kažkaip apribotume paciento galimybes keliauti per sistemą gavus konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje“, – neseniai kalbėjo jis LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.
Vis tik aiškėja, kad dar nuo pernai vasario galiojantys teisės aktų pakeitimai jau draudžia pacientams, kurie į gydymo įstaigą kreipėsi mokamų paslaugų, išrašyti tolesnį siuntimą valstybės apmokamiems tyrimams, kito specialisto konsultacijai ar procedūroms.
Įstaigoms grasina baudomis
Medikai šiomis dienomis aktyviai dalinasi Valstybinės ligonių kasos gydymo įstaigoms išsiųstu priminimu ir stebisi, kaip pasikeitė teisinis reguliavimas.
„Pagal galiojančius teisės aktus konsultacijos, brangieji tyrimai, dienos chirurgijos ar kitos paslaugos PSDF lėšomis gali būti apmokamos tik tuo atveju, kai jos skiriamos teikiant paslaugas, kurios pačios yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Tuo atveju, kai gydytojas specialistas teikia mokamą konsultaciją ir jos metu išrašo siuntimą tam tikrai paslaugai gauti, šis siuntimas negali būti pagrindas paslaugai apmokėti iš PSDF biudžeto lėšomis. Tokiu atveju paciento gautas siuntimas gali pasinaudoti suteikdamas nurodytą paslaugą, tačiau jos išlaidos turi būti padengiamos paciento lėšomis“, – rašoma ligonių kasų naujienlaiškyje.
Priduriama, kad ši nuostata nėra nauja, galioja jau nuo 2024 m. vasario 1 d., kai keitėsi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad viena iš esminių sąlygų gauti valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra ta, kad pacientas turi pateikti siuntimą gydytojo, suteikusio valstybės laiduojamas (nemokamas) paslaugas.
Vis dėlto pastebima, kad yra nustatoma atvejų, kai pacientams, teikiant mokamas ambulatorines konsultacijas ar kitas mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduodami siuntimai paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Įspėjama, kad taip besielgiančios įstaigos bus baudžiamos: „Nustačius tokius veiksmus įstaigos vadovui gali būti skiriama administracinė nuobauda, įstaiga įpareigojama grąžinti neteisėtai panaudotas PSDF lėšas, negrąžinus – gali būti stabdoma ar nutraukiama sutartis su Valstybine ligonių kasa.“
Baudžiamas tik pacientas
Medikų organizacijos konstatuoja, kad toks reglamentavimas visų pirma tik baudžia pacientą. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narės Auristidos Gerliakienės teigimu, nors dabar skelbiama, kad ši tvarka galioja dar nuo pernai metų, esą informacija (naujienlaiškio pavidalu) apie tai gydymo įstaigas pasiekė tik šių metų spalio 27 d.
„Taigi tvarką jie įvedė, bet apie ją sužinojau tik prieš kokius mėnesius. Ji iš principo yra antikonstitucinė, nes jei žmogus moka mokesčius, įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, jis turėtų teisę pasinaudoti paslaugomis.
Ir šaršalas kilo dėl to, kad tai jau susiję ne tik su Nacionalinėje sveikatos sistemoje nesančiomis privačiomis įstaigomis, bet ir viešuoju sektoriumi, tomis įstaigomis, kurios turi sutartis su ligonių kasomis.
„Taip papildomai sukuriame pacientų ir siuntimų srautą ir taip mes išbranginame ligą, nes jei situacijos nesprendi „čia ir dabar“, liga išbrangsta“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Vadovaujantis tvarka, jei pirma paslauga ar konsultacija yra mokama pilna kaina, vadinasi ir tolimesnis paciento kelias iki galo turi būti mokamas. Tai yra absurdas, nes gydytojai kvalifikacijos teikdami mokamas paslaugas tai nepraranda, o pacientai paprasčiausiai yra nubaudžiami už tai, kad gavo mokamą paslaugą“, – komentavo LMS atstovė.
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovo Laimučio Paškevičiaus teigimu, jei anksčiau pagal savo kvalifikaciją matydamas medicinines indikacijas suteikęs ir mokamą konsultaciją gydytojas galėjo išrašyti siuntimą iš PSDF apmokamai paslaugai.
„Jeigu pacientas jau laukė ilgą laiką, kentė skausmą, negali jis laukti pusę metų eilėje pas kardiologą ar neurologą, jis ateina be siuntimo, kreipiasi tiesiai į gydytoją. Tokiu atveju būdavo taip: jeigu gydytojas priima pacientą ir pamato, kad yra medicininės indikacijos, tai yra pagrįstas kreipimasis, jis toliau išrašo arba tyrimus, arba gydymą, kuris toliau yra kompensuojamas ligonių kasų.
Tai jeigu pirmą kartą žmogus susimokėjo iš kišenės, atėjo be siuntimo, gavo konsultaciją ir už ją susimokėjo, tai ir toliau visos kitos paslaugos, nors ir bus pagrįsta mediciniškai, kainuos visą kainą, nebus ligonių kasų kompensacijos“, – yra sakęs jis „Žinių radijui“.
Iš kišenės moka ir viešosiose įstaigose
A. Gerliakienės teigimu, paciento norą paslaugą gauti kuo anksčiau iš esmės apsprendžia jo būklė. Be to, ilgai laukiant ir delsiant blogėja ne tik ji, bet ir išbrangsta pačios ligos gydymas.
„Jei ji yra kritinė, žmogus negali laukti mėnesiais, pusę metų, jis ieško būdų paslaugą gauti anksčiau arba galbūt nori komfortiškesnės paslaugos ir turi į tai teisę pagal dabar galiojančius įstatymus. Iš esmės tai yra dvigubas baudimas – baudžiamas ir pacientas, ir gydymo įstaiga.
Man labai keista girdėti ligonių kasų žinutes, kad gydytojai dirba per mažai – jei jie kas 15 minučių konsultuotų pacientą, tada gydymo įstaigos neturėtų finansinių problemų. Ir tuo pačiu yra sakoma, kad dirbate per daug, paslaugos per intensyviai teikiamos, siuntimų per daug, o už papildomas paslaugas nemokėsime.
Metų pradžioje yra pasirašomos kvotos paslaugoms – jų yra tam tikras kiekis, ką įsipareigoja suteikti gydymo įstaiga. Jei įstaiga suteikia tą paslaugų kiekį plius papildomai 50, ligonių kasos sako, kad už jas visas nemokės, o tik, pavyzdžiui, už 20. Ką tada turi daryti gydymo įstaiga – ji turi tas paslaugas apmokestinti. Ir tas žmogus, kuris norėjo paslaugos šiemet, o ne po metų, pakliūna į tą geležinkelį, kur visos kitos paslaugos jam turėtų būti mokamos“, – aiškino A. Gerliakienė.
Išbrangsta ir ligos gydymas
Ji teigė, kad tuo pačiu metu ją stebina ligonių kasų akcentuojamas per didelis šeimos gydytojų išrašomas siuntimų skaičius. „Tai jei žmogus tos mokamos paslaugos nenori, turi grįžti pas šeimos gydytoją, laukti eilėje, tada gydytojas rašys dar vieną siuntimą, o jis juk yra žalingas sistemai, ir tada galbūt tas žmogus kitais metais paklius pas gydytoją neurologą.
Taip papildomai sukuriame pacientų ir siuntimų srautą ir taip mes išbranginame ligą, nes jei situacijos nesprendi „čia ir dabar“, liga išbrangsta. Ir tai dabar yra skatinama sveikatos valdininkų. Koks yra to tikslas ir prasmė, man sunku suprasti.
Užuot pripažinę, kad PSDF yra labai ribotas ir negali patenkinti visos visuomenės poreikių, aiškiai apibrėžus, kokius poreikius gali patenkinti, prasideda manipuliacijos, baudimai, gąsdinimai. Tai rodo sistemos neįgalumą ir valdininkų nenorą spręsti įsisenėjusius klausimus. Dabar tos įstaigos, kurios susitvarkė ir yra pažangios, yra nepageidautinos mūsų sveikatos sistemoje, jas reikia sugrąžinti į akmens amžių“, – konstatavo LMS atstovė.
