Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS), Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) atstovų pasirašytame kreipimesi Seimo pirmininkui ir visoms parlamento frakcijoms teigiama, kad šie svarstomi teisės aktai leidžia aiškiai įžvelgti pacientų teisių pažeidimo ir visų nuosavybės tipų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) finansinio nestabilumo riziką.
Ragina apibrėžti bazinės paslaugos apimtį
Medikų organizacijos siūlo grąžinti teisės aktų projektus tobulinimui, kol nebus aiškiai reglamentuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų bazinių paslaugų aprašai, išaiškinta dėl sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK) sudarymo.
„Siūlome prieš bet kokį įstatymo pakeitimą įpareigoti atsakingas institucijas tiksliai apibrėžti bazinės paslaugos apimtį ir atskirti bazinę paslaugą nuo nemedicininės aptarnavimo paslaugos“, – pabrėžė organizacijos.
Pasak jų, pažymėtina, kad iki šiol daugelio bazinių paslaugų sudėtis nėra aiškiai nustatyta ir nėra atskirta, kokia kainos dalis apimta nemedicininę aptarnavimo paslaugą. „Nėra nustatyta ir tiksli kai kurių paslaugų apimtis. Pavyzdžiui, išsamios specialisto konsultacijos apimtis svyruoja nuo 2 iki 13 instrumentinių ir laboratorinių tyrimų už fiksuotą 69,62 eurų įkainį, tačiau vien laboratorinių tyrimų savikaina dažnai viršija bazinę kainą.
Primename, kad 2013 gegužės 16 d. Konstitucinio teismo nutarime yra įpareigojimas: „Pasirinkęs privalomąjį sveikatos draudimą kaip vieną iš sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių, įstatymų leidėjas turi aiškiai apibrėžti šio draudimo lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtį“, – dėstoma rašte.
Siūlo palikti pacientams teisę rinktis
Taip pat siūloma palikti pacientams teisę rinktis papildomas brangiau kainuojančias ar mokamas paslaugas, neįeinančias į PSDF apmokamą ir aiškiai reglamentuotą bazinę paslaugą.
„Atstovaudami pacientų tikslą gauti kokybiškas medicinines paslaugas bei medikų tikslą teikti kokybiškas paslaugas, prieštaraujame paciento teisės ribojimui į kokybiškiausią šiuolaikinę diagnostiką bei gydymą.
Pacientų teisė būtų grubiai pažeista, uždraudus pacientams savo iniciatyva ir savo lėšomis pasirinkti papildomas brangiau kainuojančias priemones ar mokamas paslaugas, neįeinančias į bazinės paslaugos apimtį. Atkreipiame dėmesį, kad pacientas, savo iniciatyva pasirinkdamas mokamą gydytojo konsultaciją ar tyrimą, prisideda prie sveikatos sistemos efektyvumo“, – teigiama rašte.
Kartu cituojamas Konstitucinio teismo 2013 m. gegužės 16 d nutarimas:
„Pažymėtina, kad valstybės pareiga sukurti visuomenės solidarumu pagrįstą sveikatos priežiūros finansavimo viešosiomis lėšomis sistemą, kuri leistų užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą, negali būti aiškinama taip, esą visuomenė turi prisiimti visų įmanomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo naštą. Šioje srityje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp asmens, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento), ir visos visuomenės interesų.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą. Asmens sveikatos priežiūros finansavimo teisiniu reguliavimu turėtų būti sudarytos paskatos kiekvienam asmeniui rūpintis savo sveikata, prisiimti pareigą pagal išgales prisidėti prie jos priežiūros finansavimo, atsakingai ir racionaliai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Taigi, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti ir tai, kad už tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas turi būti atsiskaitoma iš privačių finansavimo šaltinių, kaip antai iš savanoriškojo sveikatos draudimo fondų lėšų, tiesioginiais pačių asmenų mokėjimais ir kt.”
Įspėja dėl medikų emigracijos
Gydytojų asociacijos taip pat teigė įžvelgiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinio nestabilumo bei specialistų stokos didėjimo riziką. Jos būtinai siūlė prieš priimant sprendimus dėl prioriteto sutartims su ligonių kasomis sudaryti būtinai atlikti poveikio analizę – kaip bus užtikrinamas pakankamas paslaugų masto teikimas ir ar pacientams nepablogės paslaugų kokybė.
„Jei sumažės ir darbuotojų atlyginimai, didės specialistų ir slaugytojų emigracija, o pastarųjų trūkumas jau dabar yra kritinis. Uždraudus galimybę teikti papildomas mokamas paslaugas, kyla rizika darbuotojų atlyginimo stabilumui bei regioninių antrinio lygio ASPĮ išlikimui.
ASPĮ galimybės kaupti finansinį rezervą jau smarkiai sumažėjo dėl 2025 sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo, kuriuo panaikintos pelno mokesčio lengvatos sveikatos priežiūros įstaigoms. Papildomas neigiamas finansinis veiksnys – šiemet sumažintas „viršsutartinių“ paslaugų apmokėjimas, o tai reiškia, kad pajamų iš PSDF ASPĮ gauna mažiau, nei suteikia paslaugų, nors yra įpareigotos suteikti paslaugas.
XVP-875 projekte kyla daug klausimų dėl įstaigų prioritetų ir sutarčių sudarymo, nes nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bus įvertinta ar viešosios/biudžetinės įstaigos gali ar negali užtikrinti nustatytą paslaugų teikimo mastą. Patvirtinus tokį projektą, mažės konkurencija tarp įstaigų, ko pasekmė viešosiose/biudžetinės įstaigose, turinčiose pirmumo teisę teikti paslaugas, ta, kad gali mažėti paslaugų kokybė, o tai pažeistų pacientų interesus. Taip pat projekte nėra numatyta atsakomybė, jei įstaiga pasirašiusi sutartį su VLK ir įsipareigojusi užtikrinti paslaugas, visgi neužtikrins paslaugų masto“, – rašoma kreipimesi.
Taip pat priduriama, kad tikimasi aktyvesnio pokyčių aptarimo su bendruomene: „Kadangi tokia sveikatos reforma stipriai įtakos sveikatos sistemą ir joje dirbančius medikus, tikimės, kad tokie svarbūs projektai prieš balsuojant Seime bus aptarti su medikų bendruomene, atliktos ir įvertintos numatytos reformos poveikio analizės.“
Kelią skinasi dideli pokyčiai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vadinamojo priemokų uždraudimo įstatymo svarstymas pastaraisiais mėnesiais sukėlė audringas diskusijas tarp politikų ir medikų.
Vienas SAM įvardijamų tikslų – eilių mažinimas ir socialinio teisingumo atkūrimas, mat dabar ir su siuntimu patekę į privačią įstaigą už paslaugą, kurią valstybė turėtų užtikrinti nemokamai, yra paprašoma nemažai prisimokėti. Be to, viliamasi, kad dalis medikų turėtų grįžti dirbti į viešąjį sektorių, kas pagerintų pacientų pralaidumą.
Oponentai atkerta, kad būtent panaikinus galimybę prisimokėti eilės kaip tik išaugs, mat žmonės neišgalės įpirkti pilnai (o ne tik dalinai) mokamų paslaugų, tad bus priversti laukti ilgesnėje eilėje valstybei kompensuojamai paslaugai gauti.
SAM pažymi, kad pokyčiai nepalies pirminės grandies (šeimos gydytojų), odontologinių paslaugų teikimo tvarka išliks tokia pati. Be to, rastas kompromisinis variantas – numatoma, kad Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas konkrečių tokių priemonių (pavyzdžiui, akių lęšiukų, sąnarių protezų, klausos aparatų ir pan.) sąrašas, kada bus galima prisimokėti kainos skirtumą.
Taip pat Seime linkstama pritarti ir tam, kad pacientui gaunant paslaugą, apmokamą valstybės, būtų leisti savo lėšomis susimokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas, pavyzdžiui, vienvietę palatą ar norint kitokio maitinimo.
