sveikatos reforma

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Jau nebekartosiu ne vieną kartą minėtų argumentų, kodėl dabartinės sveikatos centrų steigimo „reforma“ yra grįžimas į sovietmetį ir kokias rizikas tai kelia šeimos medicinai bei kokią lėšų švaistymo riziką užprogramuoja. Šį kartą apie kitus aspektus.  Pirmiausia, kad suprastume problemą, turime sutarti, kad visi Lietuvoje gyvenantys pacientai turi tas pačias Konstitucijos jiems garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą.

Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ne viena istorija apie masiškai iš darbo išeinančius medikus. Ar mūsų sveikatos sistema ant sprogimo slenksčio? Ar bus, kam mus gydyti? Ar nereikėtų stabdyti daug kritikos sulaukiančios sveikatos reformos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sveikatos reforma nebuvo pakankamai paaiškinta tiems, ką palies, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vis dėlto ragindama nesieti jos su pasitaikančiais masiniais medikų išėjimais iš darbo. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę kreipėsi į šalies pareigūnus ragindama stabdyti sveikatos tinklo priežiūros reformą bei pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą. Valdantieji konservatoriai kritiką atmetė.

Įgyvendinant sveikatos reformą trūksta greitų veiksmų, sprendžiančių šiuo metu aktualias problemas, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, tačiau negaunant apmokėjimo iš Valstybinės ligonių kasos už dalį teiiamų paslaugų, vietos savivaldybės Antanas Kalnius įsitikinęs, jog centrinės valdžios inicijuota sveikatos reforma pasmerkta žlugti.  „Galime konstatuoti faktą, kad šita reforma, kuri daroma ir brukama regionams, nenaudinga ir pasmerkta žlugimui“, – penktadienį Kretingos ligoninėje kalbėjo meras.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad reikia stabdyti sveikatos reformą. „Aš galvoju, kad yra tikrai nemažai klausimų į kuriuos reikia atsakyti, stabdyti reformą nemanyčiau, kad tai būtų teisingas kelias“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo.

Problemas sveikatos srityje sukelia ne vykdoma sveikatos reforma, o pati reformuojama sistema, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Ne reforma sukelia bėdas ar problemas, reforma bando jas išspręsti. Ne ligoninių jungimas daro kažkokį vieną ar kitą neigiamą veiksmą, bet pati sistema, kurią reikėjo keisti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo P. Saudargas.