Pastaraisiais metais įstaiga nuosekliai investavo į darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, siekdama užtikrinti konkurencingumą ir kvalifikuotų specialistų pritraukimą. Per dvejus metus vidutinis slaugytojų atlyginimas augo 31,5 proc., gydytojų – 28,5 proc., rašoma klinikų pranešime spaudai.
Eilės sparčiai trumpėja
Siekdamos stabilizuoti situaciją ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą, Santaros klinikos ėmėsi kryptingų vadybinių pokyčių. Nuosekliai didinami atlyginimai, etapais diegiama motyvacinė sistema. Įgyvendintos valdysenos ir procesų efektyvinimo priemonės, o realiuoju laiku veiklą stebintys IT sprendimai, pavyzdžiui, 29 švieslentės, leidžia matyti pacientų srautus, paslaugų apimtis, klinikinius rodiklius ir darbo krūvį. Kartu įstaiga griežtai kontroliuoja vaistų ir medicinos priemonių išlaidas – jų dalis bendroje sąnaudų struktūroje mažėja, augimo tempas mažesnis nei infliacija.
Siekdamos stabilizuoti situaciją ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą, Santaros klinikos ėmėsi kryptingų vadybinių pokyčių. Nuosekliai didinami atlyginimai, etapais diegiama motyvacinė sistema. Įgyvendintos valdysenos ir procesų efektyvinimo priemonės, o realiuoju laiku veiklą stebintys IT sprendimai, pavyzdžiui, 29 švieslentės, leidžia matyti pacientų srautus, paslaugų apimtis, klinikinius rodiklius ir darbo krūvį. Kartu įstaiga griežtai kontroliuoja vaistų ir medicinos priemonių išlaidas – jų dalis bendroje sąnaudų struktūroje mažėja, augimo tempas mažesnis nei infliacija.
Pasak Santaros klinikų direktorės medicinai dr. Donatos Ringaitienės, vienas iš prioritetų – darbo krūvio balansavimas. „Šiemet sukūrėme aiškias darbo krūvių normas ir įdiegėme jų stebėsenos sistemas. Tai padėjo tolygiau paskirstyti darbo apkrovą, didinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir mažinti eiles. Santaros klinikų Konsultacijų poliklinikoje suaugusiems teikiama beveik 80 specializuotų ambulatorinių paslaugų rūšių ir nuolat plečiamas jų spektras – 2025 m. pradėtos klinikinio farmakologo ir specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos.
Rezultatai matomi pacientams: šiuo metu maždaug pusei teikiamų ambulatorinių paslaugų laukiančiųjų eilių nebėra. Likusioje dalyje eilės sparčiai trumpėja – net ketvirtadaliui paslaugų nuo sausio iki spalio mėn. jos visiškai išnyko arba sumažėjo daugiau kaip 90 proc., o dar 37 proc. paslaugų laukimo laikas sutrumpėjo 50–75 proc. Intensyvesnė veikla leido reikšmingai sutrumpinti laukimo laiką ir srityse, kur yra didžiausias poreikis. Kardiologo konsultacijų eilės sumažėjo 64 proc., neurologo – 56,5 proc., endokrinologo, urologo ir reabilitologo – iki 75 proc., o anksčiau didžiausia buvusi eilė dermatovenerologo konsultacijoms sumažėjo 35 proc. “, – sako ji.
Veiklos rezultatai taip pat rodo teigiamą dinamiką: per šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suteikta 10 tūkst. daugiau ambulatorinių konsultacijų (augimas 8 proc.), 700 per mėnesį suteikta daugiau skubios pagalbos paslaugų (augimas 10 proc.), o per devynis šių metų mėnesius ambulatorinių paslaugų apimtys išaugo daugiau nei 48 tūkst. konsultacijų (5 proc.).
Veiklos rezultatai taip pat rodo teigiamą dinamiką: per šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suteikta 10 tūkst. daugiau ambulatorinių konsultacijų (augimas 8 proc.), 700 per mėnesį suteikta daugiau skubios pagalbos paslaugų (augimas 10 proc.), o per devynis šių metų mėnesius ambulatorinių paslaugų apimtys išaugo daugiau nei 48 tūkst. konsultacijų (5 proc.).
Artėja prie teigiamo rezultato
„Santaros klinikų pagrindinės veiklos pajamos auga jau antrą ketvirtį iš eilės. Pirmąjį 2025 m. ketvirtį jos siekė 104,4 mln. eurų, antrąjį – 107,9 mln. eurų, o trečiąjį dar padidėjo iki 109,6 mln. eurų“, – teigia Santaros klinikų finansų ir ekonomikos direktorius Evaldas Pocevičius.
Pasak jo, pajamoms augant sparčiau nei sąnaudoms, pagerėjo ir organizacijos veiklos rezultatai: „Darbo užmokestis sudaro daugiau kaip du trečdalius visų sąnaudų, todėl natūralu, kad jo augimas daro didžiausią įtaką biudžetui. Tačiau didesnis produktyvumas ir efektyvesni procesai jau kompensuoja dalį šio augimo.“
Nors liepos ir rugpjūčio mėnesiais dėl sezoniškumo rezultatai buvo silpnesni, rugsėjo tendencijos aiškiai rodo, kad paslaugų apimčių didėjimas ne tik padeda pagerinti prieinamumą pacientams, bet ir leidžia kryptingai artėti prie tvarių, teigiamų finansinių rezultatų.
Santaros klinikos ir toliau planuoja didinti paslaugų prieinamumą, tęsti procesų skaitmenizavimą ir optimizaciją bei siekti visiško finansinio balanso.
Už viršplanines stacionaro paslaugas – tik 30 proc. įkainio
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos – strateginis sveikatos sistemos partneris, kurio veiklą lemia valstybės formuojamas užsakymas ir realūs pacientų poreikiai. Ligoninė – viešoji įstaiga, kuri beveik visas gaunamas lėšas turi užsidirbti teikdama paslaugas gyventojams.
„Valstybės politika pastaraisiais metais aiški – skatinti ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas, mažinti stacionarinį gydymą. Ši kryptis yra logiška ir tvari – už suteiktas ambulatorines paslaugas mokama pagal faktą, todėl efektyvumas atsiperka.
Tačiau stacionarinės paslaugos finansuojamos kitu principu. Viršijus planą, už viršplanines paslaugas mokama tik apie 30 proc. įkainio, o pats įkainis pastaraisiais metais augo lėčiau nei bendri sveikatos sektoriaus kaštai. Praktikoje tai reiškia, kad šiemet už sudėtingo stacionarinio gydymo epizodą gauname mažiau nei pernai.
Vis dėlto būtent mes esame paskutinė grandis, teikianti kompleksines ir brangias tretinio lygio paslaugas, todėl jų prieinamumas turi būti užtikrinamas bet kuriuo atveju“, – sako Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.
Per pastaruosius metus Santaros klinikose augo tik viena sąnaudų kategorija – darbo užmokestis. Tai lėmė keli veiksniai: konkurencija su privačiu sektoriumi dėl kvalifikuotų specialistų, šakos kolektyvinėje sutartyje numatyti įsipareigojimai ir aukštesnis vidutinis darbo užmokestis Vilniaus regione. Pavyzdžiui, kito sveikatos priežiūros personalo (medicinos fizikų, medicinos biologų, ergoterapeutų, medicinos psichologų, kineziterapeutų) atlyginimai Vilniuje yra apie 5 proc. didesni nei šalies vidurkis, o nemedicininiam personalui (viešųjų pirkimų, projektų valdymo, finansinės apskaitos, žmogiškųjų išteklių specialistams)– net 14 proc. Papildomai investuota į darbo aprangą ir maitinimo sprendimus.
Šie sprendimai buvo suplanuoti iš anksto – šių metų biudžetas sąmoningai formuotas kaip pereinamasis, siekiant išlaikyti konkurencingas darbo sąlygas ir aukštą paslaugų kokybę.
Kitas svarbus veiksnys – valstybės mastu būtinos, bet istoriškai nepakankamai finansuojamos paslaugų sritys. Kaip tretinio lygio paslaugas teikianti ligoninė, Santaros klinikos privalo 24/7 užtikrinti aukščiausio lygio pagalbą vaikams, gimdyvėms, naujagimiams. Mažėjant gimstamumui ir esant fiksuotam finansavimo modeliui, šių paslaugų apimtys nebūtinai užtikrina ekonominį tvarumą, tačiau jų nuolatinis teikimas yra būtinas garantuoti nacionalinį sveikatos sistemos saugumą ir pacientų priežiūros kokybę.
