Įgyvendinant Europos Sąjungos skaidraus atlygio direktyvos nuostatas nuo 2027 metų darbdaviai Lietuvoje privalės teikti duomenis ne tik apie priskaičiuotą darbo užmokestį prieš mokesčius, priskaičiuotą papildomą darbo užmokestį, bet ir apmokėtą darbo laiką valandomis.
Šiuos duomenis privalės teikti visi darbdaviai, tačiau ypač daug dėmesio pastaruoju metu sulaukė būtent medikų darbo krūviai.
Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojo darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, paprastai negali viršyti 60 valandų per savaitę. Jei visas etatas sudaro 40 valandų per savaitę, tai atitinka maždaug 1,5 etato.
Tačiau, vieša paslaptis, ne vienas gydytojas, siekdamas didesnio atlygio, dirba didesniu nei vienu etatu – kitą kartą krūvis gali siekti ir daugiau nei 1,5 etato. Vis dėlto kyla pagrįstas klausimas – kur yra riba, kai darbas atliekamas kokybiškai, o medikas neperdega?
Prieš kurį laiką viešumoje paskleistas kalbas apie galimą daugiau nei 1,5 etato dirbančių gydytojų „medžioklę“ sveikatos apsaugos ministras griežtai neigė tai pavadindamas „antimi“.
„Ministerija nemedžioja gydytojų, nesvarbu, kokiu krūviu jie dirba. Apie planą surinkti duomenis, kurių rinkti ministerija neturi noro, galimybės ir teisės, pirmąkart išgirdau iš žurnalistų, kurie išgirdo iš anoniminių šaltinių. Tokio plano nėra ir nebuvo“, – griežtai nukirto Linas Kukuraitis.
Patys gydytojai irgi reagavo audringai – jų teigimu, jei dalis gydytojų dirbtų mažesniais krūviais, pacientams eilėse esą tektų laukti dar ilgiau.
SAM neturi duomenų, kiek medikų galėtų dirbti daugiau nei 1,5 etato
Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kaip nuo kitų metų ruošiamasi vertinti gydytojų darbo krūvius ir ar juos viršijus galėtų laukti kažkokios sankcijos.
„Sodra“ nurodė, kad tik rinks iš darbdavių duomenis apie darbuotojų darbo laiką, užmokestį ir skaičiuos kitus rodiklius, reikalingus Skaidraus darbo užmokesčio direktyvai įgyvendinti, taip pat – formuos ataskaitas, kurias teiks darbdaviams, tačiau direktyvos nuostatų įgyvendinimo kontrolės nevykdys.
„Pagal DK įtvirtintus maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, darbuotojai per kelias pareigybes (darbovietes) gali dirbti ne daugiau kaip 60 val. per savaitę. Taigi kitu atveju tai jau būtų teisės aktų pažeidimo rizika“, – nurodė Valstybinė darbo inspekcija.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat patikino, kad nėra suplanavusi jokio šių duomenų naudojimo. SAM pabrėžė neturinti ir nerenkanti duomenų apie tai, kokia dalis gydytojų dirba daugiau nei 1,5 etato, jokios diskusijos apie konkrečius veiksmus nevyksta.
Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad turės prieigą prie nuo 2027 m. „Sodrai“ teikiamų duomenų apie darbuotojų darbo laiką valandomis ir „galės juos naudoti įstatyme nustatytais tikslais, įskaitant darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę“.
„Nustačius darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, VDI, kaip kontrolės institucija, turi įstatymais suteiktus įgaliojimus vertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl atsakomybės taikymo teisės aktų nustatyta tvarka“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Vien daugiau nei 1,5 etato dar nereiškia pažeidimo
Paklausta, ar daugiau nei 1,5 etato dirbančio gydytojo situacija savaime reikštų galimą darbo teisės pažeidimo riziką, VDI pabrėžė, kad svarbiausia vertinti ne etatų skaičių, o faktiškai dirbtą laiką bei tai, ar užtikrinamas darbuotojo poilsis.
„Pagal DK įtvirtintus maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, darbuotojai per kelias pareigybes (darbovietes) gali dirbti ne daugiau kaip 60 val. per savaitę. Taigi kitu atveju tai jau būtų teisės aktų pažeidimo rizika.
Vertinant situaciją svarbu nustatyti faktinę darbo laiko trukmę, ar neviršijamas maksimalus darbo laikas, ar užtikrinamas minimalus poilsio laikas ir ar laikomasi kitų DK reikalavimų. Darbo laikas turi būti vertinamas pagal faktiškai dirbtas valandas, o ne vien pagal etatų skaičių“, – nurodė įstaiga.
Kitaip tariant, vien tai, kad gydytojas dirba daugiau nei vienu etatu ar keliose gydymo įstaigose, savaime dar nereiškia darbo teisės pažeidimo.
„Vien didelis darbo krūvis ar darbas keliose įstaigose savaime nepatvirtina pažeidimo – būtina įvertinti konkrečias aplinkybes ir faktinius darbo bei poilsio laiko duomenis. Esant indikacijų dėl neatitikimų maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimams, būtų pagrindas spręsti dėl patikrinimo inicijavimo įmonėje“, – aiškino institucija.
VDI taip pat nurodė, kad, gavusi ir įvertinusi duomenis, galėtų reaguoti ir negavusi darbuotojo ar paciento skundo.
Už pažeidimus pirmiausia atsako darbdavys
Jei būtų nustatyta, kad gydytojas dirba itin dideliu darbo krūviu keliose gydymo įstaigose, atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimus tenka darbdaviui.
Vis dėlto inspekcija pabrėžė, kad vien duomenų apie galimą darbo laiko viršijimą nepakaktų automatiškai konstatuoti pažeidimą ar taikyti administracinę atsakomybę:
„Kiekvienu atveju būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant tai, ar darbdavys žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie darbuotojo darbo laiką kitoje darbovietėje, ar darbuotojas buvo apie tai informavęs darbdavį ir ar darbdavys ėmėsi priemonių teisės aktų reikalavimams užtikrinti.“
VDI taip pat nekonkretizavo, kokios sankcijos galėtų būti taikomos nustačius pažeidimus – kaip minėta, kiekvienu atveju būtų vertinamos visos aplinkybės.
Darbuotojas turi sąžiningai pateikti informaciją
VDI priminė, kad DK nustatyti maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimai yra skirti darbuotojų sveikatai ir saugai apsaugoti, o jų laikymąsi privalo užtikrinti darbdavys.
Vis dėlto darbuotojas, dirbdamas keliose darbovietėse, taip pat turi veikti sąžiningai ir pateikti darbdaviui informaciją, reikalingą darbo ir poilsio laiko reikalavimams užtikrinti.
Paaiškėjus, kad dėl darbo keliose darbovietėse viršijamas maksimalus darbo laikas arba neužtikrinamas minimalus poilsis, turi būti imamasi priemonių situacijai ištaisyti, prireikus koreguojant darbo organizavimą, darbo laiką ar darbo krūvį.
„Vertindama galimą pažeidimą, VDI atsižvelgia ir į darbdavio galimybes gauti informaciją, darbuotojo pateiktus duomenis bei darbdavio veiksmus siekiant laikytis teisės aktų reikalavimų. Administracinei atsakomybei taikyti būtina įrodymais pagrįsti ne tik patį pažeidimą, bet ir visas atsakomybei reikšmingas aplinkybes, įskaitant darbdavio kaltę“, – komentavo institucija.
VDI taip pat nurodė, kad ateityje galėtų būti svarstomos papildomos darbuotojų ir darbdavių informavimo priemonės tais atvejais, kai turimi duomenys rodytų galimą darbo ir poilsio laiko reikalavimų viršijimą.
Kodėl gydytojas gali dirbti ir 13-oje įstaigų?
Diskusijoje apie tai, ar reikia kontroliuoti, kokiu krūviu išties dirba gydytojai, pasisakęs europarlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dūrė pirštu į, jo manymu, didžiausią problemą – galimą didžiulį piktnaudžiavimą sudarant sąlygas medikams tuo pačiu metu dirbti keliose gydymo įstaigose.
„Tuo metu buvome surinkę atvejų, kai žmogus sugebėdavo dirbti net septyniose, o išimtiniais atvejais – net trylikoje vietų. Tai iš tiesų labai rimta tema. Aš tada ir keldavau klausimą: ar tie žmonės neturi lėktuvo, kad galėtų nuvykti iš Vilniaus į Biržus ar Kėdainius? Žodžiu, čia kyla daug tokių klausimų“, – neseniai kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Jis teigė, kad šią problemą būdamas minitsru bandė spręsti dar 2012–2014 metais. „Visų pirma, reikia atsakyti į klausimą, ar nėra didžiulio piktnaudžiavimo, pasinaudojant laikinosiomis darbo sutartimis tuo pačiu metu, tą pačią valandą, dirbant keliose vietose.
Ir skaičiavome, kaip tokiu būdu yra piktnaudžiaujama. (...) [Sudaromos] galimybės dirbti tuo pačiu metu keliose įstaigose ir apie tai, kaip toks darbas padeda įstaigoms išlaikyti savo licencijas. O tuo metu nei paslaugų, nei darbo ten iš esmės jokio nėra“, – dėstė europarlamentaras.
Jo aiškinimu, reikia atlikti didžiulį auditą. „Mes tą buvome padarę 2014 metais, buvome surinkę visus duomenis iš įstaigų (...) ir iš tiesų vaizdas tuo metu buvo prastas“, – teigė P. V. Andriukaitis.
Pasak jo, logiška, kad būtų galima perskirstyti darbą taip, kad žmogui nereikėtų dirbti pusantro ar dviejų etatų, o už pusantro etato gautų orų atlyginimą.
„Akivaizdu, kad tai yra rimta kompleksinė problema, ir ją reikia labai rimtai bei atidžiai nagrinėti, kad nebūtų didžiulio piktnaudžiavimo šitais vadinamaisiais vizitiniais darbais“, – pabrėžė europarlamentaras.
Ragino pirmiausia reglamentuoti darbo krūvius
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narė Auristida Gerliakienė savo ruožtu ragino visų pirma pradėti tiesiog nuo medikų darbo krūvių reglamentavimo.
„Tai nepadaryta iki šiol, mes neturime net normaliai veikiančio įsakymo. Slaugytojų įsakymas yra 2012 metų ir tik rekomendacinio lygio. Vadinasi, visa atsakomybė už gydytojų krūvius ir slaugytojų krūvis tenka gydymo įstaigoms, o žmonių nėra.
Ministerija nesugeba susiskaičiuoti, kiek sistemoje šiandien dienai pagal galiojančias licencijas dirba žmonių – skaičiuojama etatais arba pagal tai, kiek įstaigų jie dirba. Tai yra visiškai iškreipti duomenys. Aš jau turbūt nežinau, keturis ar penkis metus apie tai šneku, (...) kažkodėl tai yra misija neįmanoma.“
Pašnekovė taip pat akcentavo, kad turėtų būti taikomi vienodi licencijavimo reikalavimai tiek didelėms gydymo įstaigoms, tiek mažoms regionų ligoninėms: „Šitoje vietoje sąlygas reikėtų peržiūrėti ir galbūt tų „mirusių sielų“, kurios yra tam, kad išlaikytų gydymo įstaigą, licenciją, tai ir nebūtų.“
Ministras: siekis, kad įstaigos turėtų lėšų pilnai samdyti žmogų
L. Kukuraitis neprieštaravo, kad specialistas neturėtų būti prirašomas vien tik tam, kad įstaiga gautų licenciją tam tikroms paslaugoms teikti.
Ministras taip pat sutiko, kad problema dėl per didelių darbų krūvių egzistuoja. „Jeigu žmonės dirba virš pusantro etato, tai yra ne sveikatos sistemos problema, o daugiau santykio su Darbo kodeksu, nes jis leidžia dirbti iki pusantro etato ir ne daugiau.
Kaip sakau, reikalingas tam tikras tikslesnis sveikatos priežiūros darbuotojų darbo reglamentavimas, ir aš sutikčiau, kad ta kryptimi reikia judėti. Deja, kaip ir buvo minėta, dešimtmečiais tai nebuvo daroma. (...)
Mano didesnis interesas šiuo atveju yra sudaryti sąlygas, kad (...) viešasis sektorius arba apskritai sveikatos priežiūros įstaigos turėtų lėšų pilnai samdyti žmogų, o ne po ketvirtį ar šešioliktadalį etato tam, kad užtikrintų dalį paslaugų“, – sakė jis.
A. Gerliakienė sakė visiškai pritarianti, kad medikai normalius atlyginimus turėtų gauti dirbdami normaliu etatu. „Tai yra gražiai skambanti ir tausojanti mediką mintis, nes medikų perdegimas Lietuvoje yra, kaip sako, jau užribyje“, – sakė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
