Nors juodojo gandro lizdas Giraitės miške, netoli Lazdijų – net keliolikos metrų aukštyje ir lizde vieni mažyliai, ornitologas Darius Musteikis sako, kad būnant čia reikia kalbėti kuo tyliau. Juodieji gandrai – labai saugosi žmogaus ir yra jautrūs garsams.
Dabar gandriukai dienas leidžia dirbtiniame lizde, nuo seno natūralaus lizdo nutolusiame per 250 metrų.
„Šiaip tai smagu labai, kai juodieji gandrai užima dirbtinius lizdus. Dar mano ir mano kolegų darytus“, – TV3 žinioms pasakojo D. Musteikis.
Ornitologas aukštalipys su kolegomis neseniai ten lankėsi ir sužiedavo šio lizdo jauniklius. Juodųjų gandrų pora išperėjo net keturis gandriukus. Tiesa, du labai silpni. Kiti atrodo stiprūs ir nekantriai laukia kol mama ir tėtis parneš maisto.
Pasak D. Musteikio, prieš kelerius metus juodieji gandrai šį Giraitės mišką buvo visai apleidę. Trasą ten buvo įsirengę keturračių mėgėjai, kurie ir išbaidė šiuos itin retus, saugomus paukščius. Ornitologai manė, kad jie į šitą mišką jau negrįš.
„Ir labai įdomiai praeitais metais į šitą mišką grįžo juodasis gandras. Kaip spėjame – patinas ir užėmė lizdą, kurį praeitais metais jis visą laiką saugojo“, – džiaugėsi D. Musteikis.
Šiemet juodasis gandras jau parsiskraidino ir pačią. Ornitlogas aukštalipys mano, kad už save jaunesnę.
„Labai smagu, kad šiais metais susirado porą. Aš taip įtariu, kad jauną patelę ir atsivedė keturis mažus gandriukus. Šita pora smarkiai vėluoja, jaunikliai labai skirtingo amžiaus yra – nuo didžiausio iki pupuliuko“, – teigė D. Musteikis.
Juodųjų gandrų populiacija, sako ornitologas, auga, kad ir labai lėtai. Šiuo metu Lietuvoje gali gyventi ne daugiau keturių šimtų šios rūšies paukščių. Prieš dešimtmetį situacija buvo dar prastesnė.
„Iki 2013 metų situacija buvo prastesnė. Kadangi mažai kas lizdus prižiūrėjo, mažai kas darė dirbtinius lizdus, kurie gali atlaikyti iki pusės tonos svorio“, – pasakojo ornitologas.
Pamatyti juodąjį gandrą – retai kam pavyksta. Ir tik tie, kurie žino kur yra lizdas, kaip elgtis prie jo, gali išvysti šį retą ir įspūdingą paukštį. Tokių sparnuočių Lietuvoje ne tik mažai, bet ir patys paukščiai visai netrokšta žmogaus draugijos.
„Juodieji gandrai yra labai slapukai, kurie bijo žmogaus, vengia žmogaus. Ir sakykime, negalima prie lizdų lankytis balandžio – gegužės mėnesį, kai jie yra išsiperėję. Nes netyčia užėjus tokį lizdą ir išgąsdinus patelę, ji gali lizdą trenkti ir nebeperi daugiau“, – įspėjo D. Musteikis.
Todėl juodieji gandrai ir renkasi lizdus, kurie yra toli nuo gyvenviečių, miško tankmėje, kur retai kas užklysta. Juodieji gandrai, kaip ir baltieji, išskrenda žiemoti į pietus. Į Lietuvos Raudonąją knygą šie sparnuočiai įrašyti prieš pusšimtį metų. Jie saugomi ir kitose Europos valstybėse.
Ornitologai mano, kad pagrindinė juodųjų gandrų populiacijos sumažėjimo priežastis – senų miškų ir medžių kirtimas.
