gandrai

Gerokai ištuštėję gandralizdžiai dar ne požymis, kad Lietuvą palieka ilgasnapiai. Mat kol kas jie nesibūriuoja į vadinamuosius gandrų Seimus, tad nesiruošia ir kelis mėnesius truksiančiai kelionei į šiltuosius kraštus. Kol kas gamtoje kaip niekada daug maisto, tad ir skubėti nėra kur. Juolab, kad kitose šalyse lietuviškiems gandrams maisto tenka paieškoti sąvartynuose, ar nuo skėrių chemija purškiamuose laukuose.   Lizdai tuštyn, bet laukuose dar baltuoja dešimtys gandrų.

Praėjus savaitei nuo gaisrų Graikijoje pradžios, šimtai ugniagesių ir savanorių ir toliau nesėkmingai bando pažaboti plintančias liepsnas, o šalies valdžia atsiprašinėja už nevaldomą katastrofą. Tačiau kenčia ne tik tūkstančiai namus priversti paliktų graikų. Gamtosaugininkai perspėja, kad pasimetę gaisruose žūsta daugybė iš Lietuvos ir kitų Šiaurės šalių į Afriką migruojančių gandrų. Evijos saloje, 650 ugniagesių petys į petį su vietos gyventojais liepsnas pažaboti bando jau savaitę.

Milijardierius, turtingiausias šalies verslininkas Nerijus Numa šiuo metu kaip niekad laimingas. Drauge su žmona Kaetana Numa susilaukė vaikelio. Apie šeimos pagausėjimą pranešė portalas lrytas.lt Anot minėto portalo, birželio 21-ąją jiedu susilaukė berniuko, kurį pavadino Neo.

Pavasaris vis daugiau džiugina pasirodančia saule ir šiluma, tačiau prognozės nemalonios – tikro, šilto pavasario dar teks palūkėti. Etnologas Libertas Klimka tikina, kad saulė pastarosiomis dienomis džiugina, tačiau daugiau šilumos gali tekti palūkėti iki gegužės. Etnologo teigimu, pavasaris ateina trimis bangomis – vandenų, žalumos ir šilumos. Kol kas medžiai sprogti neskuba, tačiau pagal tai, kada sužaliuos vienas ar kitas medis, galima spręsti, kokia laukia vasara. „Pavasaris neskuba.

Pavasaris į Lietuvą, kad ir pamažu, bet ateina. Pasirodė pirmieji gandrai. Paukščiai šiais metais neskuba į gimtinę. Kovo 25-oji diena minima kaip gandrų diena. O šių ilgakojų matyti vos vienas kitas. Ir tie susiduria su iššūkiais. Varles tenka traukti prakapojus balų ledą. Lazdijų rajono Krosnos miestelio gyventojai džiaugiasi – jų miestelyje pasirodė pirmas gandras. „Prieš kelias dienas. Girininkas, gamtininkai sako, kad pirmiausia parskrenda stipriausi.

Lietuvoje gandrų išlydėtuvių diena minima be gandrų. Bent jau taip sako mokslininkai pastebėję, kad dauguma ilgasnapių mūsų šalį paliko ir į pietus patraukė pirmomis rugpjūčio dienomis, nalaukę Švento Baltramiejaus – išskridimo dienos.  Ornitologai sako taip yra todėl, kad sparnuočiams šiūmetė vasara buvo labai tinkama palikuonis užauginti anksčiau, tad ir į šiltuosius kraštus ilgakojai iškeliavo nesulaukus įprasto meto.

Kol moksleiviai dėl karantino dienas leidžia namuose, Panevėžio rajono Naujamiesčio gimnazija sulaukė netikėto ir labai atkaklaus mokinuko. Tiesa, nors ir dvikojis, šis dvikojis perkeltine prasme mokinukas iš tiesų yra kas rytą į mokyklą skubantis gandriukas. Raudonkojis ilgasnapis iš mokyklos teritorijos niekur nesitraukia tiek laiko kiek tęsiasi karantinas. Na, o gimnazijos darbuotojai sparnuočio draugija džiaugiasi ir palepina žuvimi.

O pavasaris Lietuvoje įsibėgėja nepaisant nieko. Į Lietuvą pamažu iš šiltų kraštų grįžinėja gandrai. Keletas paukščių jau vaikštinėja Dzūkijoje, gandrai pastebėti ir kituose šalies regionuose. Gamtininkai sako, kad šiuo metu iš šiltų kraštų yra sugrįžę jau nemažai sparnuočių. Beje, ekologai sako, kad grįžę į gimtinę gandrai šiemet gali susidurti su netikėta problema. Vienas gandras jau tupi lizde Alytaus rajone Aleknonių kaime. Prie gandralizdžio gyvenantis Jonas sako matęs ir antrą.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Agnė Klaipėdoje užfiksavo ganėtinai stebinantį įvykį – čia bevaikštinėdama, ji vasario mėnesį sutiko ne ką kitą, o tikrų tikriausią gandrą. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip bevaikštinėdama moteris, vėlų vakarą čia sutinka gandrą. Pasak moters, vaizdo įrašas filmuotas vasario 17-ąją. Žiemos nematyti Lietuvoje žiemos nematyti: nėra ne tik sniego, bet ir minusinė temperatūra aplanko dažniausiai tik naktį.

Kad Lietuvoje įsitvirtina ruduo rodo, ne tik atvėsę orai, bet ir Lietuvą sparčiai paliekantys paukščiai. Kone pirmieji – gandrai, į šiltus kraštus išskirdo jau prieš mėnesį, dabar pulkai gervių traukia žiemoti, o netrukus, pasak ornitologų, gamta ištuštės ir visai nurims. Alytaus rajone, Aleknonių kaime, Žuvinto rezervate, šiuo metu dar triukšminga. Pulkai įvairiausių sparnuočių skelbia, kad ruduo įsibėgėjo. Rezervato apylinkėse šiomis dienomis suskaičiuotos beveik 1000 gervių.

Nors laukuose dar galima pamatyti vadinamą gandrų Seimą – pavienius gandrų pulkus didesnė dalis sparnuočių jau paliko mūsų šalį. Mokslininkai sako – stebėtis nėra kuo, ilgasnapiai paiso ne kalendoriaus, o renkasi kuo geresnius orus kelionei į pietus. Gamtininkai prašo žmonių nemaitinti kelionei pasiruošusių paukščių, kadangi kitu atveju jie pakeis išvykos planus, o tai sparnuočiams gali būti pražūtinga.

Kėdainių mieste, Dotnuvėlės upelio vagoje, pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Juodasis gandras tituluojamas kaip vienas paslaptingiausių paukščių, gūdaus miško gyventojų, tad telefone esančiu fotoaparatu jį užfiksavusi kėdainietė Dalia gali džiaugtis įamžinusi labai retą kadrą. Pamatė atsitiktinai „Vaikštinėjau Dotnuvėlės upelio pakrante, mieste, žemiau Kėdainių miesto parko užtvankos. Tuomet ir pamačiau šį paukštį.

Rusijoje nufilmuotas vaizdelis sujaudino daugelį. Užfiksuota, kaip gandrė net ir didelio gaisro metu nepalieka savo lizdo su kiaušiniais. Vaizdo kamera užfiksavo Tolimųjų Rytų gandro patelę. Vaizdas dramatiškas – ant žemės didelis gaisras. Laimė, gandralizdžio jis nepasiekia, tačiau galima nė neabejoti, kad stichija kelia nemažai streso gandrei, kuri daro viską, kad apsaugotų Rusijos Amūro regione perimus kiaušinius.

Išsiilgusiems pavasario – geros žinios. Nors sinoptikai dar žada visko – ir šlapio sniego, ir šaltuko – pavasaris tikrai ne už kalnų. Tai rodo ne kas kitas, o iš šiltų kraštų vis didesniais būriais grįžtantys paukščiai. Šiuo metu į Lietuvą jau parskrido kone visi vandens paukščiai, dabar laukiama giesmininkų ir lietuvių garbinamų gandrų. Teigiama, kad sparnuočiai šiais metais suskubo grįžti gera savaite anksčiau nei pernai. Paukščių klegesį kasdien girdėsime vis dažniau ir garsiau.

Kai kurie būriai taip garbinamų gandrų šį pavasarį į Lietuvą negrįš. Į viešumą iškilo žiauri realybė – pasirodo, pakeliui į Lietuvą iš žiemojimo vietų Afrikoje mūsų ilgakojai masiškai žudomi. Libaniečiai juos dešimtimis tūkstančių šaudo tiesiog dėl pramogos.  Kaip tik dabar – kovą – gandrai iš šiltų kraštų jau skrenda atgal į Lietuvą. Taip – akys ir ausys jūsų neapgauna. Mūsų gandrai brutaliai žudomi.

2018-uosius daugybė garsenybių prisimins su plačia šypsena savo veiduose. Dalis jų pirmąkart tapo tėvais ir susilaukė pirmagimių, kiti savo šeimą papildė dar vienu vaiku. Kviečiame kartu prisiminti šiais metais pramogų pasaulio garsenybių gražiausias akimirkas. Susilaukė dukros  Gerai žinoma aktorė Ineta Stasiulytė su mylimuoju Deividu Meškausku spalio 11-ąją susilaukė dukros Marijos. D. Meškauskas teigė, kad mergaitė – graži ir sveika, o abu tėveliai labai laimingi.

Žiaurus ir nesuvokiamas elgesys viename Suvalkijos kaime – vyras iššaudė jo sodyboje vasarojančią gandrų šeimyną. Spėjama, kad krito – jaunikliai. Už trijų savaičių gandriukai būtų jau išskridę į šiltus kraštus. Gandrus iššaudžiusio vyriškio motyvai – paukščiai teršia aplinką išmatomis. Tačiau suvalkietis dabar ilgus metus grauš nagus dėl tokio savo poelgio – jam bus skirtos tūkstantinės baudos, taip pat jis užsitraukė ir baudžiamąją atsakomybę.

Ornitologai su nerimu stebi gandrus – šiemet jie elgiasi bauginančiai keistai. Gandrai masiškai iš lizdų pradėjo mėtyti gandriukus. Kad iš lizdo yra išstumiamas vienas ar du silpnesni paukščiukai – jokia naujiena. Tačiau kad gandrai iš lizdo išmestų visus, jau paaugusius gandriukus – reiškinys vargiai matytas. Štai Dzūkijoje - aibės tuščių lizdų. Vienur gandrai išmetė penkis išperėtus gandriukus, kitur – keturis, kai kur likę po vieną.

Dvi gyvūnų globėjų išslaugytos gulbės į laisvę reaguoja skirtingai: baltasis gulbinas drąsiai plaukia į tvenkinį ir po geros savaitės, praleistos karantine, mėgaujasi vandeniu. Antroji gulbė, vos sušlapusi kojas vandeny, pasileidžia laukais. Gulbės globotos gerą savaitę, o štai gandrai laisvės nematę pusmetį: kadangi savaitgalį buvo Gandrinės, tai puiki proga laisvę duoti ir visiems išslaugytiems gandrams: penki jų – įprasti, baltieji, o du – itin reti – juodieji.

Kauno gyvūnų globėjų rankose – ypač retas ir į Raudonąją knygą įrašytas juodasis gandras. Nuo pulko nuklydęs ir į šiltuosius kraštus nespėjęs išskristi juodaplunksnis šiuo metu bando atgauti jėgas. Gamtininkai sako, kad unikalų juodąjį gandrą pamatyti pasiseka retam. Šis, dar metų neturintis juodasis gandras, nesuspėjęs išskristi su visu pulku, kol kas dienas leidžia Kauno gyvūnų globėjų rankose. Šiaulių rajone rastas juodaplunksnis visiškai sveikas, tik šiek tiek nusilpęs.

Sulaukusios maisto davinio gulbės nesikuklina ir godžiai košia grūdų pilną vandenį snapais. Antys pagarbiai laukia atokiau, kol gulbės pasisotins. Tada ateis jų eilė. Vidury miesto prisiglaudusios baltaplunksnės gulbės visai nebaikščios ir drąsiai išlipa net ant kranto. “Pripratusios prie žmonių, vaikšto, nebijo, nieko nedaro, tiesia kaklą į ranką, matyt, pripratusios ir iš rankų lesti. Tokie naminiai paukšteliai tapę”, - sako gyvūnų priežiūros specialistė Eglė.

Operos tenoras Merūnas Vitulskis su gerbėjais ir draugais pasidalijo džiugia žinia – kartu su žmona Erika jie laukia šeimos pagausėjimo. „Daug pokyčių gyvenime verčia būti laimingesniems negu buvom iki šiol, net du kartus!“, – socialinio puslapio paskyroje nuotrauka, kurioje matyti suapvalėjęs Erikos pilvukas. „Ačiū tau už dvi nuostabias dovanas“,– socialinio tinklo paskyroje, pasidalijusi ta pačia fotografija, rašė Erika Vitulskienė.  Penktą mėnesį nėščia moteris laukiasi berniuko.

Šokėjos, žiūrimiausio TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyvės Justinos Žemaitytės-Gaučienės šeimą aplankė džiugios žinios. Gražuolė kartu su vyru, jėgos aitvarų valdymo treneriu Tadu susilaukė kūdikio. „Jau esu tėtis“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė naujas tėtis, pasidžiaugęs, jog gimė berniukas. Laimingą šeimą suskubo sveikinti draugai ir artimieji. Ši pora visada sugebėjo stebinti ne tik savo draugus, bet ir aplinkinius.

Lietuvoje – jau tikras pavasaris. Kiekviena jo diena šviesesnė. Kasdien ne tik laukiame, bet ir sulaukiame mums mielų gamtos naujienų. Tam pavasaris ir skirtas, nes jis – gimimo, grįžimo, augimo metas. Galbūt ne visi galime skirti daug laiko sekti tam, kas vyksta gamtoje, tuo labiau kad daugelis reiškinių yra labai sunkiai pastebimi. Tačiau, jei galėsime nors retkarčiais pakelti akis nuo darbų, išjungti mašinos variklį ir apsižvalgyti, būtinai pamatysime ir išgirsime einantį pavasarį.

Atlikėjai Rūtai Ščiogolevaitei sėkmingai pavyko nuslėpti savo nėštumą penkis mėnesius. Tačiau pilnėjančių formų, dainininkė ir buvusi televizijos laidos „X Faktorius“ teisėja, slėpti nebegali. Rūtos Ščiogolevaitės ir jos vyro Rolando Damijonaičio šeimą vasaros pabaigoje aplankys gandrai. Su buvusiu mylimuoju, šokėju Deividu Meškausku, dainininkė susilaukė sūnaus Adomo.

Anksčiau viskas buvo paprasta: vaikus atnešdavo gandras, juos rasdavo kopūste, o vėliau sužinodavome, kaip viskas vyksta... Šiandien štai vis anksčiau vaikams aiškinami ne tik žmonių kūno dalių pavadinimai, bet ir jų funkcijos. Nebelieka jokių „pipi“. Tačiau ar tai teisinga? 1 pavyzdys: „instrumentai“ Skubėdama 5-metei draugės dukrai, greitai įbėgusi į vietinį prekybos centrą, nupirkau lėlę-kūdikį. Mergaitė labai džiaugėsi, o aš vos keletą minučių pasišnekėjusi su drauge, išdūmiau savo keliais.

Išlydime rugpjūtį, bet dar ne vasarą. Net ir vis labiau vėstančios naktys, sunkios ryto rasos neturėtų mūsų nuteikti rudeniškai. Tiesiog rudens nuojautos jau yra, o paties rudens dar teks palaukti. Šių dienų vasara – jau kitokia. Švystelėjus saulelei, atokaitoje – šilta ar net karšta. Užslinkus debesies šešėliui, vėsoka ar žvarbu. Ir vėjelis kartais gali būti kaip reta nedraugiškas.

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Algimantas BRIKAS Į Kuršėnų kūrybos namų Gamtininkų centrą iš Akmenės rajono atvežti du gandrai. Vieną iš jų priglobė gamtos mylėtojas. Kamanų valstybinio rezervato specialistai Edmundas Nicius ir Mindaugas Vaznonis į Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų centrą atvežė gandrą, kuriuo iki šiol rūpinosi trys kaimynai pakaitomis Kruopiuose. Iš pradžių gandrui mėšlo krūvą paskvarbydavo, jis sliekų prisirinkdavo. Palaipsniui žmonės jį išlepino – sliekus patys turėdavo surinkti ir su dėžute atnešti.

Daugelis dvidešimtmečio sulaukusios televizijos TV3 serialo „Pamiršk mane“ žiūrovų tikriausiai ne sykį pamanė, jog aktorės Dalios Morozovaitės, įkūnijančios besilaukiančią heroję Sonią, apvalėjantis pilvukas atrodo labai tikroviškai. Pasirodo, aktorė iš tiesų laukiasi, o gandrai moters namus aplankys jau visai netrukus. Tai bus antrasis aktorės vaikelis – moteris augina penkerių sūnų Pijų.

LESTO pabaigė 2009 m. prasidėjusį ir drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu bei partneriais įgyvendinamą projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ – šiemet į Lietuvą parskrendančius gandrus pasitiks 1520 naujų lizdų platformų, kurias per 2012 m. virš elektros oro linijų atramų iškėlė elektros skirstymo bendrovė AB LESTO.

Benas JANKAUSKAS Kol sinoptikai šiltesnių orų pranašauti nedrįsta, Kalniuko rajono gyventojai dairosi, ar nepamatys jau aštuonerius metus čia perėti sugrįžtančių gandrų. Kiemo, su kuriuo kaimynyste dalijasi gandralizdis, šeimininkė Viliūnė Švegždienė teigia, kad gandrai čia pasirodo per Velykas, bet šiemet abejoja, ar paukščiai grįš laiku. Ornitologai taip pat pastebi, kad paukščių migraciją vėlina užsitęsusi žiema, tačiau teigia, kad 40-ies paukščių dienos tradicija vis dar pasiteisina.

 Irena BUDRIENĖ Nors savaitgalį žiema rodė ragus – drėbė sniegą ir pūtė stiprokas vėjas, gamtininkai ir etnologai jau stebi pavasario ženklus. „Žemė neįšalusi, todėl augalų vegetacija bus ankstyva“, – prognozavo Šiaulių rajono Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta. Galveles kelia snieguolės „Saulės atokaitoje jau žydi snieguolės“, – pirmąsias pavasario pranašes pastebėjo Šiaulių rajono Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta. Bet paukščiai dar neskuba sugrįžti.

Ne taip paprasta atspėti, įminti gamtą. Prognozuoti jos reiškinius ar metų laikų charakterį yra ne mūsų jėgoms. Beje, vargu, ar iš viso tą reikia daryti, galbūt tik neturint ką veikti, ką daryti.

Užsukti be reikalo bėgantį čiaupą, išjungti televizorių, kai užsiimi kita veikla, o šis veikia tiesiog dėl „fono“, plastiką atskirti nuo stiklo – atrodytų tokie nesudėtingi kasdieniai dalykai. Tačiau jie be galo svarbūs, kalbant apie aplinkosaugą.

Lietuvoje baigiasi gandrų vasara. Paklusdami biologiniam ritmui ilgakojai jau atsisveikina su mūsų šalimi. Į žiemavietes gandrai pradeda keliauti nuo rugpjūčio vidurio, o apie Šv. Baltramiejų, rugpjūčio 24-ąją, jų Lietuvoje beveik nelieka. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nors žinoma, kad gandrų išskridimui skirta Šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji, iš tiesų tai yra tarsi šių paukščių išlėkimo pabaiga.

Ši savaitė gamtoje nuspalvinta besibaigiančios vasaros nuotaika. Netrukus gandrų išlėkimo diena. Tai šv. Baltramiejus, rugpjūčio 24-oji. Gandrai, palikdami gimtinę, kartu „išsineša“ ir pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė jau neberuošia, nes diena gerokai sutrumpėjo, o darbų sumažėjo. Atsisveikinimo su gandrais diena užbaigia ciklą, kuris senovėje buvo reikšmingas formuojant žemdirbiškąjį kalendorių, paremtą fenologiniais reiškiniais.

Savo namų duris svetingai atvėręs turkų kilmės vilnietis Sezeris Saylikas, geriau lietuviams žinomas kaip Dj Sezzy, atvirai pasakojo savo šeimos istoriją ir su laidos vedėja Asta Duduryte pabandė sukurti naują dainą. Būdamas 13 metų Sezeris į Vilnių atvyko pasisvečiuoti pas savo tėvus, dirbančius Turkijos ambasadoje, ir liko gyventi Lietuvoje. Tačiau lietuviai vaikai dėl egzotiškos išvaizdos Sezerį priėmė sunkiai.

Flamingai, gandrai, pelikanai ir kiti migruojantys paukščiai rizikuoja gyvybėmis skrisdami per nesibaigiančius elektros laidus. Planetoje yra apie 70 mln. kilometrų elektros laidų. Vien Afrikoje ir Eurazijoje kasmet į juos atsitrenkę žūva milijonai paukščių, šimtai tūkstančių būna nutrenkiami, teigiama Norvegijoje vykstančioje Migruojančių gyvūnų rūšių konvencijoje paskelbtas tyrimas.

2011-ųjų Petro Abukevičiaus premija atiteko filmo „Gandrai visada grįžta namo“ autoriui Mantui Jancevičiui. Garsaus režisieriaus ir operatoriaus, gyvosios gamtos dainiaus P. Abukevičiaus premija kasmet pagerbiami geriausių filmų apie Lietuvos gamtą kūrėjai. 7,5 tūkst. litų dydžio premijos teikimo iškilmės ketvirtadienį rengiamos Lietuvos radijo ir televizijos klube. Tapti geriausiu metų filmu ir gauti premiją šiemet iš viso pretendavo 7 dokumentikos darbai.

Gegutėms kukuojant pavasario pabaigą pradedamas kaimo turizmo sezonas. Ankstesniais metais priversti susiveržti diržus, šiemet kaimo turizmu užsiimantys verslininkai džiugiai trina rankas ir laukia poilsiautojų antplūdžio. „Žmonės pamažu atsigauna, nori ilsėtis kaime, atvažiuoja“, – džiaugėsi Zalensų kaimo turizmo sodybos šeimininkė Roma Zalensienė.

Balandžio 28-ąją TV3 užbaigs milžiniško populiarumo sulaukusio serialo „Naisių vasara" antrąjį sezoną. Serialo kūrėjai žada, kad pabaiga bus jaudinanti: vieni herojai kvies į vestuves, kiti prabils apie gandrus... Gandrai Naisiuose lizdus suka ir tikrovėje. Neseniai sodyboje, kurioje pagal scenarijų gyvena Vaclovas ir Jurga, atsirado gandralizdis, o už 15 metrų nuo jo buvo iškelta skaitmeninė vaizdo kamera. Per ją TV3 serialo interneto svetainėje www.naisiuvasara.

Nužydėjo, žolynų puokštėm nušlamėjo Žolinė - žiūrime ir netikime, kiek nedaug dienų liko vasarai. Jau ir šventasis Baltramiejus, rugpjūčio 24-oji, - gandrų išskridimo diena. Pavasarį turime ne vieną šventę, kuri svarbi ir mums, ir paukščiams: per šventąjį Juozapą sugrįžta pempės, Blovieščiaus dieną - gandrai. Rudenį kažkodėl palydime tik gandrus. Matyt, tik jie vieni tokie pastebimi, o kiti paukščiai nušmėžuoja ir pradingsta.

Gyventojai, ant kurių namų, ūkinių pastatų ar kitų statinių yra gandrų lizdų, nebeliks vieni su galvos skausmu, ką daryti su jiems daug rūpesčių keliančių sparnuotų įnamių buveine. Numatyta 2010–2012 m. padėti šalies gyventojams sutvarkyti ant pastatų stogų esančius blogos būklės baltųjų gandrų lizdus. Tokie lizdai Europos Sąjungos lėšomis bus pakeičiami specialiosiomis platformomis. Jos įrengimas gyventojui nieko nekainuos.