Velykų išvakares ir rytą sutikti mišiose jau tapo katalikų bendruomenės tradicija. Tačiau nedažnas susimąsto, kad sovietmečiu žmonės to taip paprastai daryti negalėjo.
„Baudžiamajame kodekse buvo straipsnis, kuris draudė viešas religines procesijas“, – teigė N. Putinaitė.
Didžiulė rizika būti nubaustam
Anot istorikės, kentėjo ne tik mišiose besilankę katalikų bendruomenės nariai, bet ir kunigai. Ji pasakojo, kad iš jų nuolat buvo atimamos kunigystės pažymos.
„Kunigus skirdavo vyskupai, tačiau valstybės pareigūnai turėjo suteikti teisę jiems dirbti. Dažnesnis atvejis būdavo kvietimai ir gąsdinimai prieš Verbų sekmadienį ar prieš Velykas. Dauguma kunigų nerizikuodavo – rizikuodavo tik tie, kurie turėjo tvirtą nusistatymą“, – pasakojo laidos viešnia.
Anot istorikės, religinis aspektas buvo beveik visiškai išstumtas iš viešumos. Buvo matomi margučiai, koncertai, Morės deginimas ir kiti pramoginiai renginiai, o religija aktyviai stumiama tolyn.
„Noras, kad žmonės nešvęstų Velykų religiškai, buvo daug stipresnis nei kai kuriose kitose respublikose. Buvo imamasi įvairių priemonių. Viena jų – kuriami pakaitalai, ir Velykos paverstos pavasario švente. Sovietai mėgo pertvarkyti ir sukurti naujas prasmes, šiuo atveju – suteikti Velykoms nereliginę prasmę“, – pasakojo N. Putinaitė.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Velykos lietuviams visada ir buvo pavasario šventė, iki kol kryžiuočiai neatėjo. Kiaušinis - gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis .
