verta žinoti

Nors policijos tarnybiniai šunys visuomenėje dažnai matomi tik reidų ar paieškų metu, jų parengimas ir kasdienis darbas – ilgas, sudėtingas ir reikalaujantis ne tik griežtos disciplinos, bet ir stipraus ryšio su kinologu. Kaip atrenkami tokie šunys, kiek laiko jie mokomi ir kas nutinka pasibaigus tarnybai? Laidoje „Verta žinoti“ apie tai pasakojo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos vyriausiasis specialistas Arūnas Petrošius.

Tvarkingi atsisveikinimai ir pagarba mirusiajam – tai išlieka nekintama laidotuvių tradicijų dalis. Tačiau pastaraisiais metais keičiasi pati atsisveikinimo forma – vis daugiau žmonių renkasi kremaciją, o kartu kinta ir šarvojimo įpročiai. Plačiau apie laidotuvių tradicijų pokyčius ir kainas tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ atstovė Akvilė Bakūnaitė.

Ar laidotuvės Lietuvoje šiandien atrodo taip pat, kaip prieš kelis dešimtmečius? Nors pagarba ir orumas išlieka kertinėmis vertybėmis, atsisveikinimo su artimaisiais formos pamažu keičiasi – tai pastebi ir laidojimo namų atstovai. Apie laidotuvių tradicijų pokyčius tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ atstovė Akvilė Bakūnaitė. Jos teigimu, kremacijų skaičius sostinėje jau tapo dominuojantis, o tai automatiškai lemia ir pokyčius ceremonijų struktūroje.

Lėktuve šalia paprastų keleivių kartais atsiranda ir nusikaltėliai. Ekstradicijos – nusikaltimus padariusių asmenų grąžinimas į kitą valstybę teismo sprendimu – Lietuvoje tapo beveik kasdienybe. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas atskleidė, kaip iš tiesų atrodo šis procesas. Laidoje „Verta žinoti“ viešėjo Viešojo saugumo tarnybos, Vilniaus dalinio vadas, pulkininkas leitenantas Šarūnas Matulionis.

Nors tokios šalys kaip Norvegija ar Švedija garsėja komfortiškomis įkalinimo įstaigomis, dalis ten bausmę atliekančių lietuvių siekia būti perkelti atgal į Lietuvą. Kodėl nuteistieji kartais patys prašosi grįžti ten, kur sąlygos kuklesnės?  Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Viešojo saugumo tarnybos atstovas, Vilniaus dalinio vadas, pulkininkas leitenantas Šarūnas Matulionis. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nuteistieji siekia grįžti atgal į Lietuvą – galimybė Lietuvoje būti perteistiems.

Laiko planavimas – vienas efektyviausių būdų, kaip atlikti visus dienos darbus ir nepasimesti šiandieniniame, chaoso kupiname pasaulyje. Tiesa, laiko planavimas pasidaro dar svarbesnis, kada atsiranda vaikai. Tad „Planas gyvenimas“ įkūrėja, produktyvumo trenerė Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė, dalijasi, kokia yra teisinga laiko planavimo formulė.

Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, nevengiant įvardyti tam pasitelktų plastikos chirurgų, daugkartinių grožio ar svorio metimo injekcijų, tampa norma.  Pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios psichologės-psichoterapeutės Raimondos Ramanauskienės, pasitaiko atvejų, kai kūno tobulinimo operacijos moteris ar vyras daryti net nenori, bet jis yra verčiamas savo antrosios pusės.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo apie dabartinę restoranų būklę Lietuvoje ir atskleidė bijanti dėl daugelio „Michelin“ restoranų likimo. Laidos viešnia atvira – gastronomija yra dalis kultūros, kurią mes po truputį naikiname. Laidos viešnia dalijosi, jog dabartinė mokesčių sistema maitinimo sektoriuje yra katastrofiška, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Sovietmečiu ant stalų atsiradusios didelės stiklinės su alkoholiu nebuvo vien tik tų laikų pasekmė. Laidoje „Verta žinoti“ istorikas Algirdas Jakubčionis papasakojo, kad alkoholio vartojimo tradicijos šiame regione formavosi šimtmečiais – nuo Rusijos imperatoriaus Petro I „geriančių asamblėjų“ iki šoko, kurį sukėlė 1914-aisiais įvestas sausas įstatymas. Laidos vedėjai paklausus, kodėl sovietmečiu mažus stikliukus pakeitė masyvios stiklinės, istorikas siūlė atsigręžti į dar senesnę praeitį.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atviravo, kad situacija dėl Baltarusijos siunčiamų kontrabandinių balionų daro įtaką restoranų ir viešbučių veiklai. Laidos viešnia teigė, jog jau dabar matomi skrydžių atšaukimų padariniai. Moteris tikino, kad žmonės baiminasi kelionių į Vilnių, o rezervacijų atšaukimų ir neatvykimų daugėja. E. Šiškauskienė pabrėžė, kad ši situacija verčia sunerimti.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė naujas Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio tradicijas. Laidos viešnia papasakojo, kokios kainos vyrauja tiems, kurie puoselėja naujas tradicijas. E. Šiškauskienė laidoje kalbėjo apie naujas tendencijas lietuvių virtuvėse kalėdiniu laikotarpiu.

Žurnalisto darbas šiais laikais tampa vis svarbesnis, nes daugėja būdų gauti informaciją, tačiau ne visuomet ji yra patikrinta ir patikima. Kaip dirba žurnalistai, kaip ruošiamasi laidoms, kaip randamos temos ir kas jas įkvepia, pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, laidos „Verta žinoti“ autorė ir vedėja Giedrė Kontrimoviečienė.  Nuo seno žurnalistams buvo priskiriamas informacijos atrankos, „vartininkų“ (angl.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau tampa norma viešai rodyti drastiškus išvaizdos ar kūno pokyčius, atvirai minint plastikos chirurgus, atliktas grožio procedūras ar pakartotines svorio metimo injekcijas. Be to, į diskusijas apie grožį nuomonių formuotojai vis dažniau įtraukia nepilnamečius vaikus.

Kokie yra žurnalisto ir laidos vedėjo darbo užkulisiai, kas lieka už kadro, kokios savybės leidžia žurnalistui būti stipresniam, o kurios yra tiesiog būtinos – kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“. Laidos viešnia yra žurnalistė, laidos „Verta žinoti“ vedėja Giedrė Kontrimovičienė.

Ar Lietuvoje buvo laikas, kai alkoholio vartojimas pasiekė katastrofišką ribą? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ apsilankęs istorikas Algirdas Jakubčionis sako, kad kritinio lūžio nebuvo. Tačiau gydymo praktikos, taikytos sovietmečiu, šiandien skamba tarsi iš siaubo filmo – nuo sąlyginio reflekso formavimo bendruose koridoriuose iki rizikos netekti teisės vairuoti.

Santykių pradžioje dažnai girdime daug gražių žodžių, pažadų, planų – visa tai gali sukurti susižavėjimo efektą ir iliuziją tikėti tuo, ką norime girdėti. Tačiau psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė ragino atkreipti dėmesį ne į tai, ką žmogus sako, o ką jis daro. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė pasakė, kaip atpažinti, ar žmogus tik siekia sukurti susižavėjimą, ar turi rimtų ketinimų su noru kurti ilgalaikius santykius.

Artėja eismo dalyviams pavojingiausias metų laikas – žiema. Iškritus pirmajam sniegui ir apledėjus keliams vairuotojai tarsi pamiršta, kaip reikia elgtis keliuose, susidaro kamščiai. „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas Damašauskas sako tuo nesistebiantis, nes žmogus dar nėra persiorientavęs į naują rimtą. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ jis pasidalino patarimais, kaip išvengti bėdų ir saugiai važinėti žiemos sąlygomis.

Ar mirusiesiems reikia žvakių ir gėlių? Klausimas, kuris tampa vis aktualesnis, kai šių dienų visuomenė tampa vis labiau vartotojiška ar paveikta reklamos, o Vėlinės tampa savotiškos varžybos – kieno kapas gražesnis, ant kurio padėta daugiau žvakių ir gėlių. Apie tai, kaip reikėtų pagerbti mirusiųjų atminimą, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutavo vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis.

Šį savaitgalį per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas didžioji dalis tautiečių patrauks į kapus pagerbti mirusiųjų atminimą. Daugelis, netekę artimųjų, ieško būdų užmegzti ryšį, gauti paguodą ar atsakymus, o dvasių pasaulis tampa savotišku tiltu tarp šio ir ano pasaulio. Prieš mirusiųjų dienos šventę portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ apsilankęs vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis sako, kad bet kokie spiritizmo seansai, net ir mėgėjiški, yra itin pavojingi.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kunigas pabrėžė skirtumą tarp tikėjimo ir bažnyčios, papasakojo apie sąžinės vaidmenį gyvenime bei dažniausias žmonių gailesčio priežastis prieš mirtį. Kapelionas teigė, kad galima nepasitikėti bažnyčia, bet pasitikėti Kristumi – ir būtent iš šios vilties kyla noras spręsti bažnyčios problemas bei ieškoti dvasinio atsinaujinimo.

Šiandieniniame pasaulyje darosi vis sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti, o kuo – ne. Atskirti, kas meluoja, o kas sako tiesą – didžiulis iššūkis, tačiau, žinant esmines taisykles, tai gali tapti lengviau. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt  tinklalaidėje „Verta žinoti“ pasakojo detektyvas Romualdas Zaleckis.

Šiandien, kai naujų baldų pasiūla yra itin didelė, vis daugiau žmonių atsisuka į senų baldų ar namų interjero detalių restauravimo idėją, taip savotiškai prisidėdami prie planetos apsaugojimo ir tvaraus vartojimo. Visgi, baldų restauravimas ar sienų atnaujinimas nėra paprastas procesas, tad tokiais atvejais kyla įvairių iššūkių, susijusių tiek su techniniais aspektais, tiek su bendra namų estetika.

Baldų restauratorė Vainora Blaškevičiūtė tikina retai kada besilankanti namuose, kuriuose nevyktų koks nors remonto darbas – lietuviai naujintis namus mėgsta visada. Pasak jos, namai yra gyvas organizmas, kuris juda ir nuolat keičiasi, tad ji siūlo neturėti iliuzijų, kad namuose kažkada bus padaryta absoliučiai viskas.  Apie remontą ir baldų restauravimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ plačiau pasakoja „Senas stalas“ įkūrėja V. Blaškevičiūtė.

Daugelis dalykų, kuriuos šiandien laikome „tradiciniais“, iš tiesų turi sovietinį arba bent jau sovietmečiu sustiprintą pamatą. Iki sovietmečio Lietuvoje Visų šventųjų diena ir Vėlinės buvo ramesnės, vykdavo religinis mirusiųjų pagerbimas be masinio kapinių lankymo. Žmonės meldėsi už mirusius, degdavo žvakes namuose ar prie bažnyčių, bet tai nebuvo tokia visuotinė ir pompastiška šventė, kokią turime dabar.

Gyventi nesusituokus yra nuodėmė? Pasak dvasininko Gabrieliaus Satkausko, taip, bet kodėl tai yra tiesa dažnas mūsų nė nesusimąsto. Juk bažnyčia nėra vien tik apie draudimus – tai kvietimas atrasti gilesnę meilės, atsakomybės ir tikėjimo prasmę.

Kas pirmojo pasimatymo metu turėtų mokėti už vakarienę? Ar normalu restoranuose vaikams įduoti telefoną į rankas, kad tik jie būtų tylūs? Pasak naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, šie etiketo klausimai sukelia nemažai diskusijų, o kintančiame pasaulyje ne viskas taip akivaizdu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šiandieniniame pasaulyje darosi vis sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti, o kuo – ne. Atskirti, kas meluoja, o kas sako tiesą – didžiulis iššūkis, tačiau, žinant esmines taisykles, tai gali tapti lengviau.  Detektyvas Romualdas Zeleckis naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atvirai pasakoja, kokie yra melagių bruožai, kaip juos atpažinti bei kaip apsisaugoti nuo persekiotojų. Pasak detektyvo, bandant nustatyti, ar žmogus meluoja, yra 50 proc. tikimybė būti teisiam.

TV3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ kunigas atviravo apie meilę, pašaukimą ir ribas, su kuriomis susiduria kunigai. Pasak jo, įsimylėjimas pats savaime nėra nuodėmė, tačiau tikrasis iššūkis slypi tame, kaip žmogus į šį jausmą reaguoja. Laidoje kunigas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas Gabrielius Satkauskas pripažino, kad susižavėjimas gali užklupti kiekvieną, nepriklausomai nuo gyvenimo kelio ar pašaukimo.

Prieš vestuves galima imtis tam tikrų priemonių, siekiant apsaugoti savo turtą nuo būsimų sutuoktinio skolų. Viena iš pagrindinių priemonių yra sudaryti vedybinę sutartį, kurioje gali būti numatyta, kad tam tikras turtas ar turto dalis lieka išskirtinai jūsų nuosavybe.  Plačiau apie tai, kokiais būdais dar galima apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo advokatė Evelina Trukšinienė.

Vis daugiau porų Lietuvoje bendrą gyvenimą kuria nesusituokę. Visgi tokie santykiai turi tiek privalumų, tiek didelių trūkumų bei grėsmių. Nesusituokus, turtas dažnai laikomas individualiu, todėl skyrybų atveju gali būti sudėtingiau pasidalinti turtą ar užsitikrinti teises į jį. Plačiau apie tai, kokiais būdais galima apsisaugoti nuo turto praradimo skyrybų atveju, tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ pasakojo advokatė Evelina Trukšinienė.

Kartais santykių pradžioje žmonės linkę tyčia kurti dirbtines situacijas. Tai lyg maži „testai“, kuriami norint patikrinti kito žmogaus lojalumą, reakcijas ar tinkamumą ilgalaikiam ryšiui. Tačiau psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė paaiškino, kad tokios taktikos dažniausiai veda į žmonių tarpusavio atitolimą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė aptarė tai, kodėl poros „žaidžia “ tokius žaidimus ir kada tai yra itin žalinga.

Atsarginiai batai, mygtukinis mobilus telefonas, užrašų knygutė, pripučiama pagalvėlė ar grynieji pinigai keliomis valiutomis – tai tik nedaugelis daiktų, kuriuos būtų pravartu turėti kiekvienam lietuviui savo išgyvenimo kuprinėje. Vis daugiau tautiečių įsigyjant išlikimo krepšius Lietuvos šaulių sąjungos narė Valdonė Ovadnevienė patarė, kaip tokį krepšį būtų galima susikomplektuoti patiems ir kokių svarbių dalykų nepamiršti.

Po skyrybų ne vienas klausia savęs – ar ne per anksti kurti naują ryšį? Psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė teigė, kad vieno atsakymo čia nėra. Viskas priklauso nuo to, kokie buvo buvę santykiai ir kaip jie pasibaigė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė atviravo apie tai, kaip žinoti, kada tinkamiausia kurti naujus santykius po senųjų.

Tvirti ir ilgalaikiai santykiai prasideda nuo susigyvenimo su pačiu savimi. Psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė tikino, kad juos galime kurti tik pažinę savo vidų, išsigryninę vertybes ir išmokę būti vieni. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė atviravo apie tai, kaip atpažinti, ar esame pasiruošę tokiems santykiams ir kodėl skubėti santykiuose yra blogai.

Pagal įvairių prekių ir paslaugų vartojimą lietuviai šiuo metu jau lenkia latvius, estus ir net portugalus. Nors šalies pragyvenimo lygis gerėja, tačiau daugelis tautiečių savo pinigus leidžia neracionaliai – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ finansų ekspertė atkreipė dėmesį į pompastiškų vestuvių tendencijas ir didėjantį tautiečių išlaidavimą atostogų metu, kai griebiamasi net paskolų.

Daugeliui lietuvių neretai išsprūsta frazė, kad mūsų tauta dar niekada taip gerai negyveno. Nors pragyvenimo lygiu jau pasivijome ir daugelį Vakarų Europos valstybių, tačiau vis dar didelė dalis lietuvių dažnu atveju gyvena ne pagal savo kišenę ar išgales. Apie tai, kur mūsų tautiečiai neprotingai leidžia savo pinigus ar pervertina savo finansines galimybes, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Vieni savo antrąją pusę tėvams ir šeimos nariams pristato vos po kelių pasimatymų, kiti laukia metų ar dar ilgiau. Psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė teigė, kad viskas labai individualu, tačiau aišku viena – tam turi brandūs tiek santykiai, tiek jausmai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė pasakė, kada tinkamiausias laikas pažindinti antrąją pusę su tėvais.

Ar amžius vis dėlto lemia santykių kokybę? Nors visuomenėje vyrauja vis dar gajūs stereotipai apie amžiaus skirtumą poroje, psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė tvirtino, kad tikroji tinkamų santykių paslaptis slypi ne amžiuje, o gebėjime kurti emocinį ryšį tarpusavyje.

Ar stilius – įgimtas dalykas, o gal išmokstamas įgūdis? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ stilistė Milda Glebutė drąsina – stilius nėra paslaptis, tai žingsnis po žingsnio formuojamas procesas. Kartu su laidos vedėja Giedre Kontrimovičiene aptarta, nuo ko pradėti, kaip pažinti savo kūno proporcijas ir kodėl verta nebijoti eksperimentuoti su drabužiais. Pasak stilistės, pirmiausia reikia objektyviai pažvelgti į save. „Tiesiog pasimatuokite.

Ar žinote, ką darytumėte, jei rytoj viskas pasikeistų? Ką turėtų žinoti moterys, ypač tos, kurios vienos augina vaikus, jei šalyje prasidėtų karas ar ištiktų ekstremali situacija? Lietuvos karo akademijos psichologė, psichoterapeutė ir atsargos majorė Rosita Kanapeckaitė atskleidė, kodėl svarbiausia ne išgyvenimo krepšys, o šaltas protas ir konkretus planas.

Lietuvos karo akademijos psichologė-psichoterapeutė, atsargos majorė Rosita Kanapeckaitė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ akcentuoja, kad moterys jau dabar turi žinoti, kaip pasirūpins savimi karo ar ekstremalios situacijos akivaizdoje. Ekspertė pabrėžia, kad pradėti ruoštis reikėtų ne tiek susitelkiant į išgyvenimo krepšį, kiek sutelkiant dėmesį į pasirengimą veikti.

Socialiniuose tinkluose daugėja moterų pasakojimų apie tai, kaip jos savo gyvenimą patiki ir problemų sprendimo būdų ieško būrėjų, numerologų, taro kortų metėjų gretose ar horoskopų prognozėse. Tačiau psichologas sako, kad toks perdėtas žmonių patiklumas kenkia jų emocinei būklei ir labai dažnai yra nenoras prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą ir sprendimus.

Moterys Lietuvoje sudaro 60 proc. visų turinčių aukštąjį išsilavinimą, tačiau jos toliau gauna mažesnes algas nei tose pačiose pozicijose dirbantys vyrai, o vyraujantys stereotipai, kad tam tikros profesijos yra nemoteriškos, neleidžia siekti norimų karjeros aukštumų.

Nors apie pinigus kalbėti viešai dažnai laikoma neetiška, tačiau vestuvių sezonui įsibėgėjus tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Kiek gi iš tiesų reikėtų dėti į vestuvių vokelį? Ar užteks šimto eurų, ar tai jau laikoma netaktiška? Apie tai, kaip pasikeitė dovanojimo kultūra, kokias sumas svečiai įprastai dovanoja ir ar vis dar yra jaunavedžių, kurie tikisi, kad šventė „atsipirks“, naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ pasakoja vestuvių ir renginių „Aš ištars...

Įsivaizduokite, jei sprendimus, kada tuoktis, keisti darbą, kur ir kada keliauti bei kaip auginti vaikus už jus priimtų pašaliniai asmenys, neva tai turintys antgamtinių galių? Socialiniuose tinkluose daugėja moterų pasakojimų apie tai, kaip jos savo gyvenimą patiki ir problemų sprendimo būdų ieško būrėjų, numerologų, taro kortų metėjų gretose ar horoskopų prognozėse.

Nors vasara Lietuvoje ne visuomet lepina šiltais orais, vestuvių sezonas visu pajėgumu įsibėgėjęs. Šventėms persikėlus į jaukius kiemus ar prabangias sodybas, poros renkasi joms svarbiausius akcentus, o kiti – drąsiai atsisako tradicinių elementų.

Nors šių metų vasara Lietuvoje nelepina orais, tačiau vestuvių sezonas – pačiame įkarštyje. Poroms keliant įstabias šventes, renginių organizatoriai atvirauja – šiemet tuoktuvių kainos dar didesnės nei pernai, o jaunavedžių norams stabdžių nėra.

Rytas daugeliui moterų prasideda tuo pačiu klausimu: ką šiandien apsirengti? Nors spinta lūžta nuo drabužių, dažnai vis tiek jaučiamas drabužių trūkumas. Stilistė Milda Glebutė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ dalijasi patarimais, kaip sukurti tvaresnį santykį su savo drabužių spinta ir kiekvieną rytą pradėti be streso. Anot stilistės, viskas prasideda ne nuo drabužių, o nuo santykio su savimi.