Daugelis žmonių į žolelių arbatas žiūri beveik kaip į natūralią vaistinėlę. Tačiau vien tai, kad produktas yra „žolelių“, nereiškia, jog jį galima vartoti neribotai.
JAV Nacionalinio papildomos ir integruotos sveikatos centro (NCCIH) duomenimis, „natūralus“ produktas automatiškai nereiškia, kad jis yra saugus. Kai kurie augaliniai preparatai gali sąveikauti su vaistais, pakeisti jų poveikį arba turėti įtakos jų veikimui.
Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patrauklius užrašus ant pakuotės, bet ir į konkrečią arbatos sudėtį.
Ar galima žolelių arbatą gerti kasdien?
Vieno atsakymo visoms žolelių arbatoms nėra. Viskas priklauso nuo to, kokie augalai įeina į jų sudėtį, koks jų kiekis ir kaip dažnai žmogus geria tokį gėrimą.
Net džiovintuose augaluose išlieka biologiškai aktyvių medžiagų. Todėl į žolelių mišinius nereikėtų žiūrėti kaip į paprastą vandenį, kurį galima gerti be jokių apribojimų. Tai produktai, turintys tam tikrų savybių.
Ypač svarbu skaityti arbatos sudėtį, o ne vadovautis vien jos pavadinimu. Užrašai „imunitetui“, „miegui“, „organizmo valymui“ ar „kepenims“ savaime nepaaiškina, kaip konkrečiai veiks gėrimas.
Kodėl su jonažole reikia būti atsargiems?
Jonažolė – vienas iš augalų, su kuriuo reikėtų elgtis ypač atsargiai. Ji gali paveikti daugelio vaistų apykaitą organizme ir pakeisti jų poveikį.
Tyrimai rodo, kad jonažolė gali sąveikauti su įvairiais vaistais ir mažinti kai kurių antidepresantų, kontraceptinių tablečių, varfarino, tam tikrų širdies ligoms gydyti skirtų vaistų, ŽIV gydymo preparatų ir kai kurių vaistų nuo vėžio veiksmingumą.
Jonažolę vartojant kartu su kai kuriais antidepresantais taip pat gali pavojingai padidėti serotonino kiekis organizme.
Todėl žmonėms, kurie reguliariai vartoja vaistus, prieš geriant jonažolės turinčius žolelių mišinius vertėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
O kaip dėl ramunėlių?
Daugumai suaugusiųjų ramunėlių arbata, geriama įprastais arbatos kiekiais, laikoma gana saugia. Tačiau ir šiuo atveju yra tam tikrų niuansų.
Ramunėlės gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, varfarinu, taip pat potencialiai sustiprinti raminamųjų preparatų poveikį.
Be to, žmonėms, alergiškiems astrinių šeimos augalams, ramunėlės gali sukelti alerginę reakciją.
Taigi puodelis ramunėlių arbatos kartkartėmis daugumai žmonių yra visai kas kita nei reguliarus koncentruotų augalinių preparatų arba didelių tam tikrų žolelių kiekių vartojimas.
Liepžiedžiai ir mėtos: ar galima gerti be baimės?
Liepžiedžių ar mėtų arbatą žmonės dažnai laiko visiškai nekaltu gėrimu. Tačiau saugumą reikėtų vertinti atsižvelgiant ne tik į augalo pavadinimą, bet ir į jo kiekį, vartojimo dažnumą bei konkretaus žmogaus sveikatos būklę.
Dar daugiau klausimų kyla tuomet, kai viename puodelyje yra daug skirtingų augalų. Kuo sudėtingesnis mišinys, tuo sunkiau nustatyti, kuris jo komponentas galėjo sukelti nepageidaujamą reakciją ar sąveikauti su vartojamais vaistais.
Todėl principas „kuo daugiau žolelių arbatoje, tuo ji naudingesnė“ nėra teisingas.
Kuo gali būti pavojingos „lieknėjimo“ arbatos?
Atsargiai reikėtų vertinti ir žolelių mišinius, parduodamus pavadinimais „lieknėjimui“, „detoksikacijai“ ar „organizmo valymui“.
Tokiuose gėrimuose gali būti vidurius laisvinančiai veikiančių komponentų. Dėl jų žmogus iš tiesų gali pamatyti mažesnį skaičių svarstyklėse, tačiau tai nereiškia, kad organizmas atsikratė riebalų.
Todėl renkantis žolelių arbatą reklaminis pavadinimas neturėtų būti pagrindinis kriterijus.
Kitą kartą, kai ranka tiesis prie pakuotės su užrašu „sveikatai“, pirmiausia verta perskaityti ne tai, kas parašyta priekyje, o kas iš tikrųjų yra jos sudėtyje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
