Jei kalbama apie hidrataciją ir bendrą sveikatos būklę, vandens temperatūra neturi lemiamos reikšmės. Patekęs į organizmą, skystis praeina per virškinimo sistemą ir palaipsniui įgauna kūno temperatūrą, todėl daugeliu atvejų šaltas ir šiltas vanduo vienodai gerai padeda palaikyti vandens balansą.
Specialistai pataria pirmiausia stebėti ne gėrimo temperatūrą, o tai, kad organizmas gautų pakankamą skysčių kiekį per dieną. Vandens poreikis priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo kūno masės, fizinio aktyvumo lygio ir aplinkos sąlygų. Tuo pat metu JAV Medicinos institutas rekomenduoja suaugusioms moterims per dieną suvartoti maždaug 2–2,7 litro vandens, o vyrams – 2,5–3,7 litro.
Papildyti skysčių atsargas galima ne tik geriamuoju vandeniu. Didžiąją jo dalį organizmas taip pat gauna iš produktų, kuriuose gausu drėgmės, ypač iš vaisių ir daržovių.
Šalto ir šilto vandens poveikis organizmui
Tyrimai rodo, kad vėsus arba šaltas vanduo gali būti naudingas, kai organizmas perkaitęs, pavyzdžiui, per fizinius krūvius karštyje.
Taigi, 2025 metų tyrimas parodė, kad vėsaus, maždaug 16°C temperatūros vandens vartojimas efektyviau mažino kūno ir odos temperatūrą treniruočių karštomis sąlygomis metu nei šiltas vanduo, teigiama straipsnyje, skirtame šalto ir šilto vandens vartojimo įtakai fiziologiniams rodikliams ir darbingumui. Be to, tyrimo dalyviai jautėsi komfortiškiau būdami karštyje.
Kito tyrimo rezultatai parodė, kad dehidratacijos būsenos žmonės noriau gėrė vėsų, maždaug 16°C temperatūros vandenį nei ledinį, kambario temperatūros arba karštą vandenį. Kadangi dalyviai suvartojo daugiau vėsaus vandens ir kartu prarado mažiau skysčių dėl prakaitavimo, mokslininkai priėjo prie išvados, kad būtent tokia temperatūra gali būti optimali vandens balansui atstatyti po perkaitimo, teigiama straipsnyje, skirtame vandens temperatūros ir savanoriško skysčių vartojimo įtakai prakaitavimui po rehidratacijos.
Peršalimo ar gripo metu šilto arba karšto vandens gurkšnis gali laikinai palengvinti gerklės skausmą ir nosies užgulimą.
Kai kurie tyrimai rodo, kad karšti gėrimai gali pagerinti nosies landų praeinamumo pojūtį ir suteikti laikiną palengvėjimą nuo tokių simptomų kaip sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės skausmas, šaltkrėtis ir nuovargis efektyviau nei tas pats kambario temperatūros gėrimas.
Jei jums šalta, šiltas arba karštas vanduo taip pat gali būti geresnis pasirinkimas. Tyrimai rodo, kad tokie gėrimai nesugeba reikšmingai padidinti kūno temperatūros, tačiau gali sumažinti drebulį ir pagerinti komforto pojūtį šaltu oru.
Priešingai populiariai nuomonei, šaltas vanduo vargu ar padės reikšmingai pagreitinti svorio metimą. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad labai šalto vandens vartojimas gali trumpam padidinti medžiagų apykaitos greitį, šis efektas yra nežymus ir praktiškai nedaro įtakos bendram kalorijų išeikvojimui.
Svorio kontrolei kur kas svarbiau reguliariai gerti pakankamą vandens kiekį, nei kreipti dėmesį į jo temperatūrą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kenčiantys nuo dehidratacijos, dažniau turi didesnį kūno masės indeksą ir padidėjusią nutukimo riziką, palyginti su tais, kurie suvartoja pakankamą skysčių kiekį.
Be to, vanduo gali padėti kontroliuoti apetitą ir mažinti bendrą kalorijų suvartojimą, kas prisideda prie kalorijų deficito, reikalingo perteklinei kūno masei mažinti, kūrimo, teigiama straipsnyje, skirtame nepakankamam skysčių vartojimui ir suaugusiųjų nutukimui JAV.
Anksčiau mokslininkai įvardijo gėrimus, kurie gerai drėkina organizmą. Buvo pažymima, kad pagrindinis hidratacijos šaltinis turėtų būti paprastas vanduo, tačiau šilti gėrimai, tokie kaip arbata ir net kava, taip pat gali prisidėti prie reikiamo paros skysčių suvartojimo kiekio pasiekimo.
Taip pat ekspertė papasakojo, kiek būtent vandens reikia gerti. Pasak jos, vienos vandens suvartojimo normos visiems nėra – viskas priklauso nuo svorio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
