Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas R. Kubilius kardiologas neseniai pasidalino iškalbinga nuotrauka, kaip atrodo produktų racionas šalia lovos žmogaus, kuris į ligoninę pateko dėl kardiologinių problemų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai: pasakė, kaip atpažinti simptomus

Infarktas gali grėsti net gyvenant sveikai: šį cholesterolį paveldi kas penktas

Dietistė prabilo atvirai apie savo kovą su mitybos sutrikimais: įvardino ženklus, kada verta sunerimti

Nustebino paciento maisto pasirinkimas

„3 litrai saldžių gazuotų gėrimų, 780 g keptos duonos, perdirbtos kavos gėrimo „Nestcafe 3in1“ pakuotė. Greta nepaliesti dalis užkandžiams ligoninės duodamų vaisių.

Daug kalbėjome su jaunu, ūminę širdies ir kraujagyslių ligą su komplikacijomis patyrusiu pacientu apie nepalankų perdirbto maisto ir gazuotų gėrimų poveikį ne tik širdžiai ir kraujagyslėms. Nekeičiant įpročių ateityje atsirasiantį poreikį didesnėms vaistų dozėms, siekiant normalizuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Pacientas vis teisinosi, kad valgys po nedaug, pasimėgaudamas. Sutiko, kad būtina mažinti ir surūkomų cigarečių kiekį“, – dalinosi gydytojas.

Kardiologas atkreipė dėmesį, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis gyvenimo būdo pokytis yra viena esmingiausių, norint ilgam stabilizuoti sveikatos būklę. Štai kokios rekomendacijos tekiamos:

• Turintiems viršsvorio, siekti kasdienio 500–700 kcal deficito.
• Pirmenybė – natūralioms, maistinėmis medžiagomis: vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams, ankštiniams augalams, riešutams, sėkloms, neriebiems pieno produktams, liesai paukštienai, žuviai ir alyvuogių aliejui.
• Riboti rafinuotų angliavandenių, cukraus, labai perdirbtų produktų (pvz., keptos duonos, mėsos gaminių vartojimo), sūrių, gyvūninės kilmės riebalais praturtintų masito produktų.
• Atsisakyti greito maisto, pusfabrikačių bei greitosios kulinarijos gaminių.
• Dietos pokyčius derinant su kasdieniu fizinio aktyvumo, jau po 6 mėn. stebime teigiamus pokyčius širdies ir kraujagyslių sistemai.
• Nerūkyti jokios rūšies tabako ir cigarečių (įskaitant ir elektronines), nevartoti alkoholio.

R. Kubilius pridūrė norintis pacientų namiškiamas ir draugams priminti, kad geriausios lauktuvės į ligoninę – gardūs vaisiai ar daržovės.

Kaip maitinasi pats gydytojas kardiologas?

Kaip naujienų portalui tv3.lr yra pasakojęs gydytojas, jei reikėtų įvardyti vieną pagrindinę taisyklę, padedančią apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ji būtų labai paprasta – rinktis kuo natūralesnį ir mažiau perdirbtą maistą.

„Jeigu būtų tas receptas, kaip mes turėtume gyventi, kad galėtume apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tai jeigu prisimename pas močiutes kaime, ką mes suvalgydavome – tą tikrą maistą, mažai perdirbtą, tik tiek, kiek reikia apdoroti maistą, tai turbūt ir būtų tos sveikatos kryptys“, – sakė gydytojas.

Profesorius priminė, kad Europos kardiologų draugijos rekomendacijos jau daugelį metų išlieka labai panašios. Specialistai ragina kasdien valgyti daugiau vaisių ir daržovių, riboti druskos kiekį bei vartoti pakankamai skysčių. Ypatingą dėmesį gydytojas siūlo atkreipti ir į riešutus:

„Puiku būtų suvartoti bent 30 gramų nesūdytų riešutų, nes juose yra daug mikroelementų ir antioksidantų. Ypač jeigu pacientas rūko, galvojama, kad tos veikliosios medžiagos neutralizuoja dalį toksinių produktų, kurie susidaro dėl rūkymo.“

Jo teigimu, vaisiuose ir daržovėse esantys mikroelementai taip pat padeda organizmui efektyviau šalinti perteklinį natrį, todėl mažėja neigiamas druskos poveikis kraujospūdžiui ir kraujagyslėms.

Pasak gydytojo, kartais klaidingai galvojama, kad galbūt bananai arba atvežtiniai vaisiai yra sveikesni. „Manyčiau, kad lietuviški vaisiai ir daržovės, tinkamai juos vartojant, yra puikus pasirinkimas ir tikrai galima užtikrinti reikiamą aktyviųjų medžiagų kiekį“, – sako jis.

Vis dėlto didžiausią nerimą kardiologui kelia ne vaisių ar daržovių pasirinkimas, o sparčiai augantis stipriai perdirbto maisto vartojimas.

„Įvairūs ultra perdirbti arba perdirbti maisto gaminiai, kurių gamybos procese jie yra praradę savo pirminę formą, yra viena didžiausių problemų. Kol produktas pasiekia vartotoją, jis būna perdirbtas, pagardintas, jame atsiranda įvairių skonio stipriklių, konservantų, stabilizatorių. Mes, kardiologai, sakome, kad toks perdirbtas maisto produktas yra negyvas“, – teigė R. Kubilius.

Jis neslepė, kad ir pats parduotuvėje visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kiek produktas yra perdirbtas.

Pasak gydytojo, jis pats kasdienybėje stengiasi vengti saldikliais praturtintų gazuotų gėrimų, perdirbto maisto ir įvairių ilgo galiojimo konditerijos gaminių, kuriuos vertina kaip vienus iš mažiau palankių pasirinkimų širdies sveikatai.