Augalai

Vasarai artėjant prie pabaigos, soduose netrūksta darbų – vieni ruošia lysves rudens derliui, kiti tvarko vazonus ir šiltnamius. Tačiau prieš išmesdami praėjusio sezono kompostą, sodininkai turėtų gerai pagalvoti. Pasirodo, senas kompostas gali būti naudingas ir kitą sezoną, jei tinkamai jį paruošite. Sodininkystės guru Michaelas Griffithsas pasidalijo paprastu būdu, kaip atgaivinti panaudotą kompostą ir sutaupyti pinigų.

Kada kirpti peržydėjusius žiedus, kuo patręšti rožes prieš žiemą ir kokie augalai joms yra geriausi kaimynai? Atsakymais pasidalijo ekspertai iš garsiojo Peterio Bealeso rožyno, kurio populiarumas ir žinomumas peržengia Didžiosios Britanijos ribas – jis žinomas visame pasaulyje.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – metas ne tik atsidžiaugti paskutiniuoju derliumi, jį nuimti ir sandėliuoti ar ruošti atsargas. Dabar pats metas pradėti ruoštis kitam sezonui ir atlikti svarbiausius rudens darbus sode. Kokių darbų nepamiršti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus, atsakęs į sodininkams rūpimus klausimus. Rudeniniam tręšimui pasirinkite tinkamas trąšas Anot jo, rugsėjis yra metas padėti pasiruošti vaismedžiams šaltajam sezonui.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, tačiau norint, kad jos kasmet džiugintų vešliais žiedais, svarbu ne tik tinkamai jas prižiūrėti. Pasirodo, reikšmės gali turėti ir tai, kas auga šalia jų. Kai kurie augalai gali tapti puikiais hortenzijų kaimynais, nes jiems patinka panašios augimo sąlygos, o jų lapija ar žiedai papildo vieni kitus. Tinkamai parinkti augalai gali ne tik pagražinti gėlyną, bet ir padėti sukurti hortenzijoms palankesnę aplinką.

Savo sklype pasodinti medį, tujas ar kitus krūmus galima ne bet kur. Net ir privačioje teritorijoje galioja konkretūs reikalavimai, kokiu atstumu augalai turi būti nuo kaimyninio sklypo. Jų nepaisymas gali baigtis ne tik konfliktu su kaimynu. Ginčai dėl užstojamos šviesos, į svetimą sklypą patenkančių šakų ar pavojų keliančių medžių gali persikelti ir į teismą. Kokio atstumo reikia laikytis, priklauso nuo augalo aukščio, o kai kuriais atvejais – ir nuo to, kurioje sklypo pusėje jis sodinamas.

Rododendrai dažnai laikomi vienais lepesnių sodo augalų – nemažai žmonių baiminasi, kad jie sunkiai prižiūrimi, jautrūs aplinkos sąlygoms ir reikalauja daug dėmesio. Tačiau tinkamai pasodintas ir prižiūrimas rododendras gali džiuginti gausiais žiedais ne vienerius metus. „Stučkų medelyno“ atstovė, sodininkė Urtė Stučkaitė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad viena dažniausių žmonių nuomonių apie rododendrus – esą jie yra labai lepūs augalai.

Dirbtinės gėlės ir plastikinės dekoracijos, kurias žmonės atneša į kapines per Vėlines ar kitas atminimo dienas, gali tapti rimta aplinkosaugos problema. Ekspertai ragina atsisakyti šios tradicijos ir rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Aplinkosaugininkai išskiria ne vieną priežastį, kodėl plastikinių dekoracijų kapinėse geriau vengti, rašoma ecopolitic.com.ua.

Pamiršti, kur padėjote raktus, trumpam neprisiminti žmogaus vardo ar įėjus į kambarį pamiršti, ko atėjote, gali nutikti kiekvienam. Tačiau nors pavieniai užmaršumo epizodai nebūtinai reiškia sveikatos problemą, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia smegenų sveikatą. Tyrimai rodo, kad ne vienas konkretus „stebuklingas“ produktas, o bendra mitybos kokybė gali būti svarbi kognityvinei funkcijai ir smegenų sveikatai.

Vešlus tulpių ir narcizų žydėjimas pavasarį priklauso nuo to, kada rudenį pasodinsite svogūnėlius. Tam tinkamiausias metas – kai dirva pradeda vėsti, tačiau dar nėra įšalusi. Jei tinkamą laiką praleisite, svogūnėliai gali nespėti įsišaknyti arba per anksti pradėti augti. Laiku pasodinti svogūnėliai turės pakankamai laiko suformuoti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošti žiemai.

Nors daugelis mano, kad ruduo žymi sodininkystės sezono pabaigą, iš tiesų tai vienas svarbiausių laikotarpių sode. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kurie džiugins žiedais ir derliumi kitą pavasarį, o kai kuriais atvejais dar ir šiemet. Rugsėjo bei spalio darbai padeda ne tik paruošti sodą žiemai, bet ir užtikrina gausesnį derlių ateinančiais metais, rašoma fakt.pl. Nukritę lapai ir vėstantys orai nereiškia, kad darbus sode galima atidėti iki pavasario.

Pajūryje ant kranto išmestos medūzos neretai sukelia nerimą poilsiautojams, tačiau specialistai ramina – tai natūralus gamtos reiškinys. Pajūrio regioninio parko atstovai paaiškino, kad Baltijos jūroje gyvenančių ausytųjų medūzų gyvybės cikle toks etapas yra visiškai įprastas, o žmogui medūzos pavojaus nekelia. Pasak specialistų, medūzų stadija yra tik viena iš duobagyvių gyvenimo ciklo dalių, kurios pagrindinis tikslas – išplatinti lytines ląsteles ir užtikrinti rūšies tęstinumą.

Prasidėjus rudeniui rožių augintojams verta ir toliau stebėti savo augalus, nes būtent šiuo metu vis dar aktyvi viena dažniausių rožių ligų – juodligė. Vasarai einant į pabaigą soduose netrūksta įvairių darbų, tačiau rožėms reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Juodligė yra grybelinė liga, kuri pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant lapų, jų geltonavimu ir ankstyvu kritimu, rašoma express.co.uk. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) ją laiko viena rimčiausių rožių ligų.

Orchidėjos yra vieni gražiausių kambarinių augalų, tačiau norint džiaugtis jų įspūdingais žiedais, būtina jas tinkamai prižiūrėti. Vienas svarbiausių priežiūros aspektų yra laistymas. Kaip dažnai ir kokiu vandeniu laistyti orchidėjas, kad jos gausiai žydėtų? Nors orchidėjos dažnai laikomos reikliais augalais, jas sėkmingai galima auginti ir namuose. Svarbiausia suprasti natūralius jų poreikius ir stengtis sukurti sąlygas, panašias į tas, kurios vyrauja atogrąžų miškuose, rašoma fakt.pl.

Praėjusi snieginga ir šalta žiema auginantiems spygliuočius pažėrė iššūkių – tujos ar kiti spygliuočiai ne tik nurudavo, bet ir tapo žvėrelių, daugiausia stirnų, maistu. Niekas nežino, kokia bus ateinanti žiema ir kokių staigmenų atneš, tačiau pasiruošti galime iš anksto, kad augalai nukentėtų kuo mažiau.

Vasarai baigiantis kiemas dažnai pasikeičia beveik nepastebimai: balkonų loveliuose žiedų lieka vis mažiau, terasoje stovėję augalai praranda vešlumą, o prie namų įėjimo atsiranda daugiau tuščių vietų. Vis dėlto ruduo nebūtinai reiškia spalvų sezono pabaigą. Chrizantemos pradeda žydėti kaip tik tuomet, kai dauguma vasarinių augalų jau traukiasi, todėl jos tinka ir gėlynams, ir terasoms, ir balkonams.

Rugsėjis sodyboje dažnai atrodo kaip atsisveikinimo su vasara mėnuo. Dar kvepia nupjauta žole, galima nusiskinti paskutinius pomidorus, dar ant obelų šakų rausta vėlyvieji obuoliai, tačiau rytai jau vėsesni, vakarai trumpesni, o gamta pamažu ima ruoštis žiemai. Vis dėlto sodininkui rugsėjis – ne pabaiga, o naujo sodo pradžia. Laikas į medelynus Būtent šiuo metu verta dairytis į medelynus ir spręsti, kokių vaismedžių bei vaiskrūmių trūksta sodyboje.

Ne viskas, kas skanu, yra ir gerai pasisavinama organizmo. Kai kurie maisto produktų deriniai apsunkina virškinimo sistemą arba trukdo pasisavinti svarbias maistines medžiagas. Dietologas Robas Hobsonas aiškina, kad kai kuriuose produktuose yra junginių, galinčių riboti tam tikrų maistinių medžiagų įsisavinimą. Kaip praneša britų leidinys „The Telegraph“, kai kurie sveikais laikomi maisto produktai gali tarpusavyje riboti vertingų maistinių medžiagų pasisavinimą.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina savivaldybes įvertinti žalą, o nukentėjusius ūkininkus – kreiptis dėl jos įvertinimo. ,,Gamta mūsų ūkininkų šįmet nepagailėjo, todėl nuostolių fiksavimas dabar yra labai svarbus – raginu visus nukentėjusius kreiptis į savo savivaldybes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Rugsėjį sodininkams verta atlikti penkis paprastus darbus, kurie padės apsaugoti sodą nuo kenkėjų, paskatins sveiką augalų augimą ir suteiks prieglobstį laukinei gyvūnijai artėjant žiemai. Vasarai pasibaigus rugsėjis yra puikus metas pasiruošti kitam augimo sezonui. Šiuo laikotarpiu dienos trumpėja, temperatūra krinta, o dirvoje kaupiasi daugiau drėgmės, todėl augalams lengviau įsitvirtinti.

Nereikia kasdien laistyti, gerai pakenčia šalčius ir greitai plečiasi, o rudenį gausiai apsipila oranžinėmis uogomis – šis augalas turėtų atsidurti sode. Žinoma, kalbama apie šaltalankį. Jis suderina ne tik dekoratyvią išvaizdą ir itin paprastą priežiūrą, bet ir didelę naudą sveikatai. Paprastasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) išsiskiria sidabriškai žaliais, siaurais lapais ir oranžinėmis uogomis, kurios rudenį tankiai padengia jo šakas.

 Bankrutavusi Kauno rajono atliekų tvarkymo įmonė „Jukneda“ ir jos buvęs vadovas už neteisėtą pavojingų atliekų laikymą turės atlyginti daugiau kaip 5 mln. eurų žalą aplinkai, galutinai nutarė teismas.

Cukinija pasižymi švelniu, beveik neutraliu skoniu. Todėl jeigu jau po pirmojo kąsnio pajuntame aiškų kartumą, tai turėtų būti rimtas perspėjimo signalas nevalgyti cukinijos. Intensyviai kartus cukinijos skonis gali rodyti, kad joje yra didelis kiekis natūralių toksinų. Tokiu atveju daržovės nereikėtų valgyti toliau ar bandyti pagerinti jos skonio prieskoniais. Karčią cukiniją reikia nedelsiant išmesti, rašo fakt.pl. Net ir sveikos daržovės gali slėpti nuodingų staigmenų.

Šakių rajone esančiame medelyne Ieva Radzevičienė aptiko būrį įspūdingos išvaizdos ryškiai žalių vikšrų. Nors žmonėms jie nepavojingi, paprastųjų alyvų sodinukams toks nekviestų svečių antplūdis nepraėjo be pasekmių – kai kurie augalai buvo visiškai nugraužti. Gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kokie drugiai išsirita iš šių vikšrų ir pagal kokį išskirtinį požymį juos galima atpažinti.

Šią vasarą jau išgyvenome kelias karščio bangas, ir tokiais laikotarpiais pagunda įjungti kondicionierių pilna galia yra nenugalima. Tačiau, nors kondicionierius efektyviai gelbėja nuo karščio, jis taip pat gali sukelti kai kuriuos netikėtus – ir itin nemalonius – šalutinius poveikius, rašo „The Independent“. Gydytojai papasakojo apie penkis neigiamus kondicionierių poveikio organizmui būdus, taip pat pasidalijo patarimais, kaip sumažinti nemalonius padarinius.

Nors paskutinius kelis metus vis dažniau kalbama apie tai, kad lapų grėbti nereikėtų, specialistai pabrėžia, kad lapų grėbimas vis dar yra svarbi rudens darbų dalis. Tinkamai surinkti ir panaudoti lapai gali ne tik padėti išlaikyti sveiką veją, bet ir tapti vertinga natūralia trąša sodui. Nukritę lapai yra gamtos būdas praturtinti dirvožemį. Jiems yrant, grybeliai, bakterijos ir kiti dirvožemio organizmai išskiria augalams reikalingas maistines medžiagas, rašoma mortonarb.org.

Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs kurmiarausis gali tapti rimtu galvos skausmu – kurmiai ne tik išrausia veją, bet ir įsisuka į brangiai įrengtus gėlynus, o neretai pasiekia net prie pat terasos esančias erdves. Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.

Tikras sodininkų bei daržininkų siaubas – invaziniai šliužai. Klaipėdos rajono savivaldybė už daugiau nei 100 tūkst. paskelbė penkerius metus truksiantį karą šiems invaziniams gyviams. Vien miesto parke naikintojai jų surenka net 8 kilogramus per dieną. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Gargždiškė Elena šlavinėjasi savo sodyboje. Sako, daro tai ne tik dėl tvarkos, o ir norėdama sumažinti sodus ir daržus siaubiančių šliužų plitimą.

Kapavietės tvarkymas daugeliui atrodo kaip visiškai asmeninis reikalas – juk tai artimųjų kapas, todėl neretai manoma, kad jo savininkas gali pats spręsti, ką ir kaip jame keisti. Tačiau teisės aktai numato ne vieną ribojimą, o kai kuriais atvejais prieš imantis darbų būtina juos suderinti su kapinių prižiūrėtoju ar savivaldybe. Nežinant taisyklių, už kapinių tvarkymo taisyklių pažeidimus gali grėsti ne tik bauda, bet ir gerokai didesnės išlaidos.

Genėjimas – tai vienas svarbiausių darbų, kurį reiktų padaryti ruošiant savo augalus naujam sezonui. Laiku iškarpomos medžių ir krūmų šakos lemia gausesnį žydėjimą ir geresnį derlių kitąmet, tad dalijamės su jumis pagrindiniais rudeninio genėjimo patarimais. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Stučkų medelyno“ atstovą Vilių Stučką, kuris pasidalijo, kaip teisingai genėti augalus rudens metu, kokių klaidų svarbu nedaryti bei apie kokius darbus sodininkai dažnai pamiršta.

Ar įmanoma savo mityba prisidėti prie geresnės smegenų sveikatos ir sumažinti su amžiumi susijusio kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką? Neurologai vis dažniau pabrėžia, kad atsakymo reikėtų ieškoti ne vaistinėlėje, o kasdienėje lėkštėje. Tam tikri maisto produktai aprūpina smegenis medžiagomis, reikalingomis jų veiklai, ir gali būti svarbi bendro sveiko gyvenimo būdo dalis.

Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijoje, įsikūręs Hortenzijų parkas ir toliau džiugina lankytojus įspūdingais vasaros vaizdais. Socialiniame tinkle „Facebook“ parko atstovai pasidalijo įrašu iš rugpjūčio 25-osios vakaro. Nuotraukose – gausiai žydinčios įvairių atspalvių hortenzijos, savo žiedais užklojusios didžiulį parko plotą. Ryškūs rožiniai, balti ir rausvi žiedynai kontrastuoja su žaliuojančiais augalais ir aukštomis beržų eilėmis.

Rugsėjo viduryje Varėna ir vėl taps Lietuvos grybavimo sostine. Didžiausias ir svarbiausias Varėnos krašto renginys – tarptautinė Grybų šventė – lankytojus šiais metais panardins į miško pasaką. Ją seks nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro mieste ir jo apylinkėse susirinkę senųjų dzūkų tradicijų puoselėtojai, azartiški grybautojai, menininkai, amatininkai, muzikantai ir atlikėjai.

Viename pakaunėje esančiame šiltnamyje – lyg gyvatės ištįsusios cukinijos, bulves primenantys agurkai, o lauke pūpso milžiniški moliūgai ir stiebiasi raudoni kukurūzai. Tokias egzotiškas daržoves auginanti moteris kasmet ieško vis naujų nematytų veislių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Parodė gyvatines cukinijas „Čia mano gyvatynas, tikras tikriausias“, – ir nors Genovaitė Kudrevičienė šypsosi, žvilgtelėjus į šiltnamį atrodo, lyg čia gyvatės nuo šakų nutįsusios.

Po aštuonerių metų pertraukos Monika Marija grįžo su nauju albumu „Viskam savas laikas“. Tačiau šis sugrįžimas atlikėjai reiškia gerokai daugiau nei naują muzikinį darbą. Kurdama albumą ji leido sau atsitraukti nuo ilgus metus lydėjusio noro įtikti kitiems, mažiau galvoti apie tai, ko iš jos tikimasi, ir pagaliau pasirinkti tai, kas pačiai atrodo tikra ir artima.

Artėjant rudeniui verta prisiminti, kad Lietuvos miškuose galima rasti ne tik grybų ar uogų, bet ir vertingų vaistažolių. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos jos gali praversti visus metus – padėti peršalimo sezonu, papildyti kasdienę mitybą ar tiesiog tapti kvapnios arbatos puodelio dalimi, tačiau svarbu nepamiršti esminių dalykų leidžiantis vaistažoliauti.

Vasarai įpusėjus pievos ir miškai vilioja ne tik uogautojus, bet ir vaistažolių rinkėjus. Vis daugiau žmonių patys džiovina mėtas, liepžiedžius, čiobrelius ar kitus augalus, ruošia arbatas bei prieskonių mišinius ir ieško natūralių būdų stiprinti sveikatą. Specialistės įspėja, jog ne kiekvienas augalas yra saugus, o net ir gerai pažįstamos vaistažolės gali pakenkti, jei surinktos netinkamoje vietoje, supainiotos su nuodingomis rūšimis ar vartojamos neatsakingai.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. Vagys iškasė augalus kapinėse „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

83-ejų buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas serga ketvirtos stadijos prostatos vėžiu. Sunki liga jam buvo dianozuota jau baigus savo kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad pirmą kartą apie vėžį žmona prabilo rugpjūčio 5 dieną transliuotoje Kelly Ripa tinklalaidėje „Let‘s Talk Off Camera“. „Noriu pabrėžti visiems klausytojams: laiku pastebėjus ligą, ją galima sėkmingai suvaldyti.

Balandžiai gali tapti tikru galvos skausmu sodininkams, ypač vasaros pabaigoje. Šie paukščiai lankosi žmonių gyvenamosiose vietose ir balkonuose, todėl juos išprašyti ne visada paprasta. Be to, atskridę didesniais būriais jie gali pridaryti ne tik netvarkos, bet ir pakenkti augalams atsikridę į sodą. Tačiau norint juos atbaidyti nebūtina išleisti daug pinigų specialioms priemonėms.

Atostogų metu daugelis keliautojų stengiasi parsivežti ne tik gerų įspūdžių, bet ir lauktuvių. Nors dažniausiai apsiribojama magnetais ar vietiniais skanėstais, kartais lagaminuose atsiduria pajūryje rasti akmenys, kriauklės ar egzotiniai augalai.

Net ir kruopščiai prižiūrima veja gali greitai prarasti sodrią spalvą, išdžiūti ir pasidengti rudomis dėmėmis. Nors pirmiausia tokiu atveju svarbu pasirūpinti tinkamu laistymu, specialistai dalijasi ir kitomis gudrybėmis. Viena jų gali nustebinti – vejai siūloma panaudoti Epsom druską, kuri dažniausiai parduodama kaip priemonė vonioms. Vyraujant permainingiems vasaros orams visiškai natūralu, kad žolė ima atrodyti prasčiau.

Penktadienį artimųjų kapų Daugų gatvės kapinėse aplankyti atvykusi alytiškė negalėjo patikėti tuo, ką čia pamatė. Visai neseniai ant kapo pasodinti augalai buvo pavogti. „Daugų gatvės kapinėse vėl siaučia vagys, iškasti tik ką pasodinti kadagiai. Tikiuosi, kad tie kadagiai, mieli „auksarankiai“, jums nudžius“, – tokia žinute, įspėdama kitus, socialiname tinkle pasidalino moteris. Vagystė kapinėse Ji teigė, kad su vagystės atveju kapinėse pati asmeniškai susidūrė pirmą kartą.

Rugpjūtis yra puikus laikas augalų genėjimui. Tinkamai atliktas genėjimas padeda augalams išlikti sveikesniems, didina derlių ir skatina gausesnį žydėjimą kitą sezoną. Kokius augalus verta genėti rugpjūtį? Augalų genėjimas rugpjūtį yra itin svarbus jų būklei. Šiuo metu ne tik retinami vaismedžių vainikai, bet ir formuojamos gyvatvorės, šalinami peržydėję rožių, hortenzijų bei levandų žiedynai, rašoma fakt.pl.

Vasara – pats atostogų įkarštis, kartu su juo išauga ir keleivių srautai Lietuvos oro uostuose. Lietuvos muitinė primena, kad prieš išvykstant atostogų verta ne tik susikrauti lagaminą, bet ir pasidomėti, ką iš užsienio galima parsivežti, o už ką gali tekti atsakyti. Nors daugiausia pažeidimų, muitinės teigimu, vis dar susiję su akcizinėmis prekėmis, keliautojai kartais įsigyja ir gerokai mažiau akivaizdžių draudžiamų daiktų.

TV3 žiniasklaidos grupė naująjį sezoną pasitinka šūkiu „Leiskite jus nustebinti!“, o laida „Svajonių sodai“ primins, kad gamta kelia nuostabą visuomet. O kokių rezultatų galime pasiekti tuomet, kai dar padedame jai skleistis! Būtent todėl nuo rudens laidos kūrėjai parengė ne vieną siurprizą.

Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininkas Joachimas Rukvidis įspėjo apie naują Rusijos spaudimo priemonę – grūdų naudojimą kaip ekonominį ginklą, rašo Vokietijos leidinys „Bild“. „[Vladimiras] Putinas naudoja kviečius kaip strateginį ginklą prieš Vokietiją, Europą ir JAV. Rusijoje jau trejus metus iš eilės nuimami labai geri kviečių derliai, todėl grūdų sandėliai yra perpildyti.

Aukštas cholesterolio kiekis – viena iš sveikatos problemų, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, tačiau kraujyje cirkuliuojantis per didelis cholesterolio kiekis ilgainiui gali prisidėti prie aterosklerozės ir didesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Nors tam įtakos turi genetika, nemažai priklauso ir nuo kasdienių įpročių – mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio vartojimo ir net valgymo laiko.