Daugeliui įprasta, kad pavasaris sode yra pats darbymetis, tačiau ruduo – ne ką mažiau svarbus metas. Būtent dabar augalai kaupia medžiagas kitų metų augimui ir žydėjimui, todėl praleistas tręšimas gali lemti, kad kitąmet teks nusivilti.
TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ želdynų dizainerė Eurika Urbonavičiūtė ir biologas Nerijus Vanagas dalijosi patarimais, kaip prieš žiemą pasirūpinti rododendrais ir šluotelinėmis hortenzijomis.
Rodendrų tręšimas rudenį
E. Urbonavičiūtė pastebėjo, kad reikalingų maisto medžiagų negaunantys augalai ima rodyti to ženklus – pavyzdžiui, rododendrų, tinkamai nepatręštų prieš žiemą, lapai ima gelsti, o papildžius atsargas matyti aiškus rezultatas – augalas sukrauna žiedus.
Pasak specialisto, daugelis sodininkų klaidingai mano, kad svarbiausias tręšimo sezonas yra pavasaris. Iš tiesų ne mažiau svarbus ir ruduo:
„Žmonės nežino – būtent rudenį, rugsėjį–spalį, augalas pasiima dvigubai–trigubai daugiau maisto medžiagų negu anksti pavasarį ir gamtoje taip jau sutverta, kad būtent pavasarį, kai sprogsta žiedai, visos maisto medžiagos yra naudojamos iš rudens.“
Vis dėlto, pasak N. Vanago, nors augalus tręšti būtina, kad jie gautų visko, ko jiems reikia, esminis momentas yra tinkamai parinkti trąšas.
„Rododendrams svarbu ne tik maisto medžiagos, bet ir pakankamai rūgšti dirva“, – pabrėžė biologas, primindamas, kad rododendrams tręšti naudojamos rūgščiamėgiams augalams skirtos rudeninės trąšos.
Tokiose trąšose nėra azoto arba jo kiekis itin mažas, tačiau yra kitos svarbiausios medžiagos: kalis, fosforas ir siera, kuri parūgština dirvą.
N. Vanagas pažymi, kad jeigu dirvožemyje rūgščiamėgiams augalams trūksta rūgšties, jie gali nepasisavinti kitų reikalingų maisto medžiagų – kalio ir fosforo, kitų mikroelementų, todėl trąšose svarbi sudedamoji dalis – siera.
O kalis dabar yra pats svarbiausias elementas, būtinas sėkmingam augalo pasiruošimui žiemai ir būsimų žiedynų formavimui.
Rododendrų genėjimą palikite pavasariui
Rododendrus rudeninėmis rūgštinančiomis skirtomis trąšomis, kurios puikiai tinka ir azalijoms, šilauogėms ar kitiems rūgščiamėgiams augalams, rugsėjo–spalio mėnesiais reikia tręšti bent kelis kartus, ištirpinus šaukštelį trąšų 10 litrų vandens vienam augalui supilti visą laistytuvą.
Vis tik vieną rododendrų priežiūros darbą dabar jau metas pamiršti ir jo nedaryti, sako N. Vanagas.
„Svarbiausia jau negenėti rododendrų, nes dabar visi žiedai sukrauti. Genėsime tiktai pavasarį“, – pabrėžė biologas.
Ar šluotelinėms hortenzijoms reikia rūgštinančių trąšų?
Rudenį metas pasirūpinti ir sodo karalienėmis – šluotelinėmis hortenzijomis. Sodininkų tarpe neretai kyla diskusijų, ar ir jas reikėtų tręšti rūgščiamėgiams augalams skirtomis trąšomis. Kaip yra iš tiesų?
„Truputėlį žmonės pasimetę šitoje srityje. Esmė tame: rūgšties reikia visiems rododendrams, azalijoms ir hortenzijoms būtent tik toms plačialapėms ir laipiojančioms.
Šluotelinėms hortenzijoms, kurios labiausiai paplitę pas mus soduose, nereikia rūgštinti žemės specialiai“, – atsakymą pateikė biologas.
Jis pridūrė, kad papildomo rūgštinimo nereikia, jei šluotelinė hortenzija pasodinta teisingai. Ir nors hortenzijoms reikia kiek aukštesnio pH, jis neturi būti toks pats kaip, pavyzdžiui, šilauogei.
Ekspertų patarimas – rinktis rudenines trąšas be azoto, rudenį patręšti kelis kartus, kad augalas sėkmingai išžiemotų.
Rudeninis tręšimas ne mažiau svarbus už pavasarinį
Vis tik yra dalis sodininkų, kurie rudeninius tręšimus praleidžia, nes pavasarinius laiko svarbesniais, tačiau N. Vanagas turi svarbų priminimą:
„Pavasarinis ir rudeninis tręšimas – jie yra lygiaverčiai, tiesiog pavasarį reikia daugiau azoto, truputėlio kalio, fosforo – jo išvis reikia visus metus po truputį.
Azoto reikia daugiausiai pavasarį, o kalio reikia daugiausiai vasarą ir rudenį. Ką gi duoda kalis? Kalis yra ir derliaus trąša viskam, kur auga obuoliai, vaisiai, ypatingai žiedai, kur gausiai žydi.
Ir kalis būtent duos tą, kad augaliukas labai gerai peržiemos, sutvirtins medieną, jis atsakingas už vandens balansą.“
Tinkamai pamaitintas augalas yra „užgrūdinamas“, paruošiamas žiemai ir būtent rudenį paima net dvigubai ar trigubai daugiau maisto medžiagų nei pavasarį, nes dirvos temperatūra ilgą laiką laikosi apie 10–15 laipsnius.
„Rudenį, rugsėjį–spalį, iki pat spalio galo, augalas paima labai daug medžiagų. Pavasarį jis – kovą, iki balandžio vidurio – jų labai mažai pasiims, kol dirva sušils iki 10–15 laipsnių, tik tada prasidės maisto medžiagų paėmimas.
Todėl gamtoje yra taip, kad visi pumpurai, visas augalų žydėjimas kai prasideda, augalas visas maisto medžiagas iš praeitų metų naudoja“, – priminė biologas N. Vanagas.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
