Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų. Dėl to atsiradusiose tuščiose vietose samanos gali netrukus vėl įsitvirtinti. Ekspertai pataria, kokių darbų rudenį geriau vengti ir kaip padėti vejai išlikti sveikai iki pavasario, rašoma mirror.co.uk.
Kodėl spalį nereikėtų skubėti grėbti samanų?
Pasak vejos priežiūros specialistų iš „Lawnsmith“, spalį gali būti jau per vėlu intensyviai šalinti samanas iš vejos. Temperatūrai krintant žolės augimas lėtėja, todėl jai gali neužtekti laiko ataugti ir užpildyti po samanų pašalinimo likusius tarpus.
„Per vėlu negalvoti apie samanų grėbimą, nes veja gali neužauginti pakankamai žolės, kad vėliau atsigautų, todėl ji tampa atvira dar didesniam samanų kiekiui“, – aiškina specialistai.
Pašalinus samanas, vejoje gali atsirasti plikų plotų. Jeigu žolė nespėja atželti, šiose vietose samanos vėl randa palankias sąlygas plisti. Be to, žemesnė temperatūra ir drėgni orai apsunkina vejos atsistatymą po intensyvios priežiūros.
Todėl prieš imantis samanų naikinimo svarbu įvertinti ne tik jų kiekį, bet ir oro sąlygas bei vejos būklę. Rudenį daugiau dėmesio vertėtų skirti priežastims, dėl kurių samanos apskritai pradėjo plisti.
Kaip sumažinti samanų kiekį vejoje?
Vejos priežiūros specialistai rekomenduoja pirmiausia pasirūpinti sąlygomis, kurios padėtų žolei augti stipresnei. Viena dažniausių samanų plitimo priežasčių – pernelyg drėgna dirva ir prastas vandens nutekėjimas.
Jeigu dirvožemis molingas arba suspaustas, oras sunkiau pasiekia žolės šaknis, o vanduo ilgiau užsilaiko paviršiuje. Dėl to žolė silpsta, o samanos įgyja pranašumą.
Viena iš galimų priemonių – vejos aeravimas tuščiaviduriais aeratoriaus dantimis. Taip dirvožemyje padaromos angos, kurios padeda pagerinti oro patekimą ir vandens nutekėjimą. Šiuos darbus galima atlikti rudenį, tačiau reikėtų atsižvelgti į dirvos drėgnumą ir vejos būklę.
Jeigu veja didelė, o drenažo problemos rimtos, gali prireikti ir ilgalaikių sprendimų, pavyzdžiui, drenažo sistemos įrengimo.
Kodėl rudenį vejai kenkia ilgai laikanti rasa?
Rudenį ant žolės dažnai nusėda rasa, ypač ankstyvais rytais. Tai natūralus reiškinys, tačiau jeigu vejoje prastai cirkuliuoja oras, drėgmė gali išsilaikyti ilgiau ir sudaryti palankias sąlygas samanoms plisti.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgai ant žolės išliekanti drėgmė samanoms yra palanki, tačiau pačiai vejai gali pakenkti.
Norint pagerinti oro cirkuliaciją, rekomenduojama pasirūpinti, kad aplink veją nebūtų pernelyg tankios augmenijos ar kitų kliūčių, trukdančių vėjui pasiekti žolę. Tam gali padėti peraugusių augalų kraštų apkarpymas, taip pat didelių lauko baldų perkėlimas, jeigu po jais žolė nuolat lieka drėgna.
Svarbiausia – rudenį neapsiriboti vien samanų pašalinimu. Norint, kad jos negrįžtų, reikia pagerinti vejos augimo sąlygas, pasirūpinti drenažu ir oro cirkuliacija. Taip žolė turės daugiau galimybių sustiprėti ir pavasarį pasitikti sveikesnė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
