Apie tai, kuriuos augalus prieš žiemą reikėtų pridengti, kada to daryti nereikėtų ir kokių klaidų vengti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja apželdinimo ir želdynų priežiūros specialistė Rūta Šlepetienė.
Kuriuos augalus šaltąjį sezoną reikėtų uždengti?
Pasak R. Šlepetienės, dažniausiai prieš žiemą žmonės suskumba dengti rožes – jos laikomos vienais jautriausių augalų. Tačiau vien rožėmis apsiriboti nereikėtų. Specialistė pataria atsižvelgti į tai, kokiai klimato zonai konkretus augalas pritaikytas.
„Taip pat dengiame visus augalus, kurie nėra skirti mūsų zonoje augti. Reikėtų pasižiūrėti klimato zonas ir pagal jas žiūrėti, ar augalai gali ištverti, ar ne“, – sako specialistė.
Anot jos, augalų atsparumas gali skirtis net skirtinguose Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, tai, kas sėkmingai peržiemoja Klaipėdoje, nebūtinai taip pat gerai „jausis“ Vilniuje, kur žiemą temperatūra gali būti žemesnė.
Pašnekovės teigimu, papildomos apsaugos gali prireikti ir rododendrams bei didžialapėms hortenzijoms. Tiesa, rododendrų atveju dengimas reikalingas ne tik dėl šalčio.
„Rododendrai yra dengiami dėl to, kad pavasarinė ankstyva saulė nenudegintų lapų. Žieminė saulė būna vasario mėnesį, kai yra labai šalta: dieną šviečia saulė, o naktį būna labai didelis minusas. Dažniausiai rododendro lapus nušaldo“, – aiškina specialistė.
Kada augalams nebūtinai reikia papildomos priedangos?
R. Šlepetienė atkreipia dėmesį, kad sprendžiant, ar augalą reikia dengti, svarbu įvertinti ne tik temperatūrą, bet ir tai, ar žiemą yra sniego. Kartais žmonės, norėdami kuo labiau apsaugoti augalus, juos uždengia net tada, kai to daryti nebūtina.
Specialistė prisimena praėjusią žiemą, kai dėl gausaus sniego į ją kreipėsi susirūpinę klientai. Vis dėlto tuomet ji rekomendavo augalų papildomai nedengti.
Pasak jos, storas sniego sluoksnis augalui tampa tarsi natūralia antklode. Jis apsaugo nuo ore tvyrančio šalčio, todėl papildoma danga ne visada reikalinga.
„Susidaro šalčio barjeras – pagrindinis šaltis, kuris tvyro ore, nepereina per sniegą ir nepažeidžia augalo“, – aiškina specialistė.
Visai kita situacija susidaro tuomet, kai lauke spaudžia šaltis, tačiau sniego nėra. Tokį laikotarpį R. Šlepetienė vadina sausuoju šalčiu – tuomet jautresnius augalus reikėtų apsaugoti.
„Jeigu yra sausasis šaltis, kai nėra sniego, būtina dengti. Galima dengti eglišakiais, specialiais maišais, kuriuos galima įsigyti prekybos centruose, augalą aprišti ar apdengti“, – pataria ji.
Specialistė išskiria ir magnolijas, kurių žiedams pavasarinės šalnos gali būti itin negailestingos. Pasak jos, norint išsaugoti magnolijų žiedus, ankstyvą pavasarį medį galima apgaubti agro danga, kad išsaugotume žiedus, nes naktinės šalnos gali juos nušaldyti.
Ragina pasidomėti dėl augalo temperatūros pritaikymo
Nors noras apsaugoti savo sodą nuo šalčio suprantamas, specialistė perspėja nepersistengti. Lietuviškam klimatui įprasti augalai dažniausiai papildomos apsaugos nereikalauja.
„Nereikėtų dengti tradicinių lietuviškų augalų, kurie jau yra pripratę prie mūsų klimato. Kaip, pavyzdžiui, esu tikrai mačiusi, kad gluosnius mažus dekoratyvius žmonės dengia. Jie puikiausiai atlaiko žiemą ir jiems tikrai nieko nenutinka“, – pasakoja ji.
R. Šlepetienės teigimu, daug svarbiau yra žinoti, kada augalą atidengti. Per ilgai po danga laikomas augalas gali pradėti šusti, anksčiau sprogti, o staigus dangos nuėmimas taip pat gali jam pakenkti ir nušaldyti.
Todėl, pasak jos, prieš perkant naują augalą verta pasidomėti, kokiai temperatūrai jis pritaikytas, ir nepasiduoti vien norui kuo labiau jį prižiūrėti.
„Kai žmogus nusiperka labai gražų augalą, tuo labiau jam norisi juo rūpintis. Reikėtų atsižvelgti, iki kokios minusinės temperatūros jis gali augti. Reikėtų klausti specialistų tame medelyne, kokia minusinė temperatūra jam yra patogi“, – sako R. Šlepetienė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į šiemet matomą pavyzdį Klaipėdos rajone. Ten kai kurių kalninių pušų apatinė dalis ir viršūnės išliko žalios, o vidurys parudavo.
„Tai reiškia, kad ėjo šalčio banga virš sniego paviršiaus ir nušaldė. Tai ir įrodo, kad daug sniego augalui yra gerai – jis yra pasislėpęs“, – teigia R. Šlepetienė.
Kada augalus reikėtų atidengti?
Pavasarį augalų atidengimas taip pat neturėtų būti atliekamas vieną konkrečią kalendorinę dieną. Specialistė ragina stebėti oro temperatūrą ir atsižvelgti į tai, kiek šalta naktimis.
„Jeigu dieną yra +1, o naktį –10, tai naktį dar reikėtų pridengti, o dieną atidengti. Reikia pažaisti – uždengti, atidengti, kad augalas apsiprastų“, – aiškina ji.
Jeigu naktimis temperatūra jau laikosi arčiau nulio, pavyzdžiui, siekia –3 ar –2 laipsnius, nuolatinio dengimo, pasak jos, nebereikia.
„Augalas tikrai puikiausiai viską susitvarko pats ir gamta puikiai išsisprendžia. Pavasarį, žinoma, tuos jaunus lapelius kartais pakanda šalnytės ir visi labai pergyvena. Viskas gerai. Augalas pratinasi prie šaltesnio sezono ir turi pats kažkiek daugiau ar mažiau ištverti“, – sako R. Šlepetienė.
Todėl, jos teigimu, svarbiausia ne ieškoti konkrečios datos, kada būtina nuimti visas apsaugas, o stebėti orus.
„Nėra tokios griežtos dienos, kada jau galima atidengti. Dažniausiai rekomenduoju – po Velykų. Tada jau drąsiai sodiname, drąsiai sėjame veją, drąsiai viską atidengiame, nes po Velykų jau visa gamta būna tikrai atsibudusi“, – pokalbį baigia pašnekovė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
