Sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, ką žmonės gali padaryti jau dabar, kad kitą sezoną šliužų būtų kuo mažiau.
Ragina nelaukti dėl šliužų naikinimo
Pasak D. Mačiuitienės, šiuo metu šliužai dar yra aktyvūs, ypač kol laikosi šiltesni orai ir daržuose yra augalų, kuriais jie gali maitintis.
„Dabar jie jau yra sudėję kiaušinėlius, išsirita nauja jų karta. Kol dar šilta ir daržuose yra įvairių daržovių, jie išlenda. Dabar juos reikėtų pradėti naikinti moliuskocidais“, – teigia konsultantė.
Pasak D. Mačiuitienės, jeigu šliužų nėra daug, dalį jų galima surinkti mechaniškai. Vis dėlto, kai jų populiacija didelė, vien rankinio rinkimo gali nepakakti.
Jos teigimu, šliužų problema sprendžiama ir valstybės lygmeniu – imamasi programų, kuriomis naikinami jų židiniai. Pašnekovė priduria, kad tokioje programoje dalyvauja ir Plungės parkas, kuriame jau pastebėtas rezultatas.
„Iš karto pastebėjome, kad jų kiekis toje teritorijoje sumažėjo. Bet vietiniams gyventojams tada lieka naudoti moliuskocidus“, – pasakoja ji.
Kas yra moliuskocidai?
Moliuskocidai – specialios priemonės, skirtos šliužams naikinti. Jų sudėtyje gali būti skirtingų veikliųjų medžiagų, todėl, pasak konsultantės, renkantis preparatą svarbu atkreipti dėmesį į jo paskirtį ir naudojimo instrukciją.
„Yra skirtingų veikliųjų medžiagų, tarp jų – geležies ir fosforo junginių, naudojamų tam tikromis leistinomis koncentracijomis“, – aiškina D. Mačiuitienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad preparatai gali skirtis savo veikliosiomis medžiagomis ir atsparumu aplinkos sąlygoms.
„Ūkininkams yra stipresnių preparatų, o paprastiems vartotojams – kitokių. Jie būna skirtingi, su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, yra preparatų, kurie atsparūs lietui ir pabertiž išlieka veiksmingi iki 14 dienų“, – sako specialistė.
Pasak jos, žmonėms, laikantiems naminius gyvūnus ar norintiems apsaugoti ežius, reikėtų atidžiai rinktis preparatus. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad naudojant bet kokias chemines priemones būtina vadovautis gamintojo instrukcija ir nepadauginti preparato.
„Svarbu jų nepadauginti, kad nebūtų teršiama aplinka ir gruntiniai vandenys. Reikia skaityti instrukcijas ir laikytis nurodytų normų“, – perspėja ji.
Natūralūs būdai ne visada išsprendžia problemą
Nors internete galima rasti daugybę patarimų, kaip šliužus atbaidyti natūraliomis priemonėmis, D. Mačiuitienė sako, kad šiuo metų laiku jos ne visuomet bus pakankamai veiksmingos.
„Natūralūs būdai padeda, bet daugiau tada, kai pradeda dygti daržovės. Jie dažniausiai nėra naikinantys – labiau atbaidantys arba viliojantys“, – aiškina ji.
Atvėsus orams, pasak specialistės, tokių priemonių poveikis gali būti silpnesnis: „Kai atšąla, jų kvapas susilpnėja, todėl ir atbaidymo arba viliojimo efektas tampa silpnesnis.
Šiuo metu preparatų panaudojimas būtų veiksmingesnis, nes mums reikia dabar sunaikinti kuo didesnį jų kiekį, kad mažiau jų išgyventų žiemą. Po to pavasarį būna labai dideli nuostoliai.“
Vis dėlto, anot jos, visiškai atsisakyti mechaninio rinkimo nereikėtų. Jeigu šliužų nėra itin daug, tai gali būti vienas iš būdų sumažinti jų skaičių.
„Vienas iš natūralių būdų – jeigu yra laiko ir kantrybės – šliužų rinkimas. Galima juos rinkti ir panaudojant druską, bet čia vėl yra savų niuansų“, – sako D. Mačiuitienė.
Šliužai žiemą neišnyksta
Viena iš priežasčių, kodėl specialistai ragina šliužus naikinti dar rudenį, yra jų gebėjimas sėkmingai peržiemoti. Pasak D. Mačiuitienės, dabartinės žiemos šiems kenkėjams nėra tokios nepalankios kaip anksčiau.
„Jie labai sėkmingai išgyvena, nes mūsų žiemos dabar jiems yra nebe tokios agresyvios. Užtat ir turime tokią geometrinę jų plitimo progresiją, o ne aritmetinę“, – sako ji.
Specialistės teigimu, šliužams Lietuvoje netrūksta ir maisto, o pastarųjų metų drėgnos vasaros sudarė jiems itin palankias sąlygas.
„Jie sparčiai dauginasi, o maisto Lietuvoje jiems yra pakankamai, palyginti su šiltesniais kraštais. Todėl ir turime tokį žvėrišką jų išplitimą. Be to, dar buvo dvi paskutinės drėgnos vasaros – jiems čia apskritai idealios sąlygos“, – pasakoja D. Mačiuitienė.
D. Mačiuitienė sako, kad šliužų problema kai kuriems sodininkams jau tapo itin rimta, o kovoti su jais vien savo sklype ne visada paprasta. Specialistės teigimu, jeigu šliužų plitimas ir toliau neslops, žalos gali būti vis daugiau.
„Jie yra labai agresyvūs kenkėjai. Jeigu taip ir toliau tęsis, bus labai sunku. Ypač jeigu vasaros bus lietingos – tada šliužams susidaro idealios sąlygos daugintis ir plisti.
Ūkininkams ir paprastiems žmonėms kartais jau tiesiog nusvyra rankos, nes jie nugraužia viską, ką tik pasodini. Jei ne grambuoliai, tai šliužai“, – apibendrina D. Mačiuitienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
