Augalai

Neįsivaizduojate savo pusryčių be kavos ar apelsinų sulčių? Pasiruoškite sumokėti daugiau už šiuos produktus. Jei bus įgyvendintas Briuselio planas priversti užsienio augintojus laikytis Europos Sąjungos (ES) pesticidų taisyklių, vien už kavą gali tekti mokėti 4 kartus daugiau, rašo „Politico“. Europos Komisijos (EK) vidaus tyrėjų atlikta analizė patvirtina tai, ką ne ES ūkininkai sako jau kelis mėnesius: planas uždrausti bet kokius kai kurių „pavojingiausių“ pesticidų, uždraustų ES dėl sveikat...

Norintiesiems sulieknėti nuolat siūlomos vis naujos dietos: vienos ragina atsisakyti angliavandenių, kitos – badauti tam tikromis valandomis, gerti „detoksikuojančius“ kokteilius ar po šeštos vakaro nebevalgyti. Tačiau ilgalaikiam rezultatui sudėtingų schemų dažniausiai nereikia. Svorio mažėjimą lemia trys pagrindiniai dalykai: saikingas energijos deficitas, soti ir visavertė mityba bei reguliarus fizinis aktyvumas.

Obuolių augintojai sunerimę – šią žiemą stingdę šalčiai sunaikino maždaug 40 proc. obuolių sodų. Dėl to šiemet lietuviškų obuolių derlius sumažės beveik perpus. Toks staigus derliaus sumažėjimas gali lemti ir kainų pokyčius bei didesnę importo dalį. Visgi prekybininkai nurodo, kol kas kainų pokyčių nefiksuojantys. Obuoliai vieni iš perkamiausių lietuviškų vaisių. Prekybos tinklai nurodo, kad paprastai jų kaina svyruoja nuo 0,89 iki 2,99 euro.

Rugpjūtis avietėms – ne sezono pabaiga, o pasiruošimo kitų metų derliui pradžia. Nuskynus uogas, krūmai formuoja žiedinius pumpurus, augina stiprius ūglius ir ruošiasi žiemai. Įprastų vasarinių aviečių krūmuose po derliaus nuėmimo reikia išpjauti visus dvejų metų stiebus, kurie jau davė uogų. Jie daugiau nebederės, tačiau ir toliau naudos maisto medžiagas, be to, gali tapti kenkėjų žiemojimo vieta. Tokius ūglius išpjaukite prie pat žemės, nepalikdami kelmelių.

Dalyje Lietuvos laukų pradėjus plisti fuzariozei, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ūkininkus atidžiai stebėti javų pasėlius, o pastebėjus ligą – laiku panaudoti augalų apsaugos priemones. Ministerijos teigimu, kviečių apsaugai nuo fuzariozės šiuo metu yra registruota 60 fungicidų.  „Fungicidai javų pasėliuose nuo fuzariozės naudojami nuo varpos pasirodymo iki žydėjimo pabaigos.

Miškuose gausiai dera miško gėrybės. Nerinkite ir neragaukite uogų, kurių nepažįstate. Dažna jų atrodo gardžiai, bet yra nuodinga.   Apie tai skelbia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir dalijasi sąrašu Lietuvoje aptinkamų nuodingų uogų. Nuodingos mūsų miškų uogos Štai nuodingos mūsų miškų uogos: Žalčialunkis – brandina ryškiai raudonas uogas. Uogos gali būti mirtinai pavojingos.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) rudenį skelbs naują kvietimą invazinėms rūšims naikinti. Tam numatyta skirti 1,43 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija. APVA kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas šių metų spalio mėnesį.  Pasak ministerijos, ketverius metus truksiančiu projektu siekiama naikinti invazines rūšis ir stabdyti jų plitimą, išsaugoti biologinę įvairovę bei pagerinti aplinkos kokybę visoje Lietuvoje.

Šilauogių derlius dar ne visur baigėsi, tačiau pats metas pagalvoti ir apie artėjantį rudenį. Nors rugpjūtį sode dar jaučiama vasara, šilauogių krūmai pamažu pradeda ruoštis šaltajam sezonui, todėl jų priežiūros pamiršti nereikėtų. Nuo to, kaip augalai bus paruošti žiemai, gali priklausyti ir jų būklė pavasarį, ir kitų metų uogų derlius. Patyręs sodininkas Julius naujienų portalui tv3.lt anksčiau atskleidė, kokių darbų šiuo metu nederėtų atidėlioti.

Hortenzijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau jų augintojams neretai kyla įvairiausių klausimų: kur šiuos augalus sodinti, kad šie sukrautų daugiausiai žiedų? Kaip dažnai tręšti, kada genėti hortenzijas ir ką daryti pradėjus gelsti lapams? Panevėžio rajone esančio hortenzijų parko savininkė Rūta Čepukonytė sako, kad tinkamai parinktos hortenzijos nėra lepios, tačiau viena klaida gali lemti smulkesnius žiedynus ir silpnas, linkstančias šakas.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, daržuose ir šiltnamiuose jau turėtų raudonuoti pomidorai. Tačiau kartais, kad ir kiek lauktume, pomidorai vis tiek lieka žali. Gera žinia ta, kad derliaus dar tikrai nereikia nurašyti. Žinomas britų sodininkystės ekspertas Monty Donas pasidalijo keliais paprastais darbais, kuriuos verta atlikti dabar, kad pomidorai greičiau sunoktų, rašo idealhome.co.uk.

Penktadienį pasirodė liūdna žinia – mirė žinoma rašytoja Violeta Palčinskaitė. Moteris daugiabriaunio talento kūrėja – suaugusiųjų ir vaikų poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja, libretų įvairiems muzikos kūriniams, kino scenarijų autorė. Ji – viena svarbiausių autorių, formavusių ir tebeformuojančių lietuvių vaikų literatūrinį skonį ir priartinusių juos prie poezijos teikiamo džiaugsmo. Kiek vėliau artimieji pranešė žinią apie atsisveikinimo detales su velione.

Moteris verkia ir sako, kad vyras ją veja iš namų, nes susižavėjo kaimyne. Irena maldauja priversti vyrą persigalvoti ir jos nepalikti, nes tik ji juo viena nuoširdžiai rūpinasi, o šis jai užrašė savo turtą. Sugyventinių konfliktu laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Po vyro mirties visas jo turtas atiteks Irenai ir jau yra sudarytas testamentas.

 Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose susirinkę žolinėti lietuviai – atranda vis naujas šventės prasmes ir formas. Kai kam – tai šitokie gėlių paveikslai, vėliau tapsiantys maloniu šventės prisiminimu. „Nešiosiuosi, žiūrėsim, kaip gražiai jis išdžius ir pasikabinsiu kambaryje, kad turėčiau prisiminimą šios dienos“, – sako vilnietė Aneta. Tai, kas rugpjūtį gyva, žmogus nuo seno mėgino bent truputį išsaugoti.

Nors šiemet šalies ūkiuose fiksuojamas geras javų derlingumas, dalyje šalies laukų pradėjo plisti fuzariozė, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas. Pasak jo, liga gali paveikti grūdų kokybę ir lemti, kad dalis derliaus nebebus tinkama maistui. „Taip, yra problema ir nemaža.

Rugpjūčio 15-ąją minima Žolinė. Ši šventė nuo senų laikų buvo susijusi su svarbiausių lauko darbų baigimu. Tai – vasaros ir rudens sandūra. Pabaigtuvių, padėkos už visas vasaros gėrybes, derliaus nuėmimo, o kartu ir atsisveikinimo su želmenimis bei gėlėmis šventė. Ta proga naujienų portalas tv3.lt kviečia tradiciškai pasitikrinti žinias apie Lietuvoje žydinčius augalus. Rasite 10 nuotraukų, pagal kurias reikės atpažinti gerai pažįstamus ar mažiau girdėtus augalus.

Vasaros pabaigoje, kai naktys tampa vėsesnės, dažniau lyja, o šiltnamiuose ilgiau laikosi drėgmė, pomidorų augintojai susiduria su viena pavojingiausių šių augalų ligų – pomidorų maru. Sodininkė Roma Valutkevičienė įspėja, kad laiku nepastebėta liga vos per kelias dienas gali sunaikinti didelę dalį derliaus. Vis dėlto, tinkamai prižiūrint pomidorus ir iš anksto imantis profilaktinių priemonių, šios ligos galima išvengti.

Svogūnus galima rauti bet kuriuo jų augimo etapu, tačiau norint juos išlaikyti kuo ilgiau, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių ir vertėtų per daug nepaskubėti nuimti svogūnų derliaus. Kai ateina likas rauti svogūnus, žinios apie tinkamą derliaus nuėmimo laiką, džiovinimą ir laikymą leis mėgautis derliumi dar ilgai po sodininkystės sezono pabaigos, rašo thespruce.com.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius reiškia užuojautą dėl poetės, dramaturgės, scenaristės ir vertėjos, Nacionalinės premijos laureatės Violetos Palčinskaitės netekties. „Ne viena karta augo skaitydama Violetos Palčinskaitės kūrinius, pažino juos vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau atvėrė jų šviesų, spalvingą ir nuotykių kupiną pasaulį jau savosioms atžaloms. Su mumis visados išliks gausybė ryškių poezijos ir dramaturgijos kūrinių, parašytų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Liūdna žinia – mirė žinoma rašytoja Violeta Palčinskaitė. Moteris daugiabriaunio talento kūrėja – suaugusiųjų ir vaikų poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja, libretų įvairiems muzikos kūriniams, kino scenarijų autorė. Ji – viena svarbiausių autorių, formavusių ir tebeformuojančių lietuvių vaikų literatūrinį skonį ir priartinusių juos prie poezijos teikiamo džiaugsmo.

Lietuvai šeštadienį švenčiant Žolines – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmių dieną, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sveikina žmones ir linki, kad ši šventė suteiktų jiems naujų jėgų ir įkvėptų prasmingiems darbams. J. Olekas pabrėžia, kad rugpjūčio 15-ąją minima ne tik svarbi krikščnioniška šventė, bet ir nuo seno su vasaros branda, derliumi, gamtos dovanomis bei žmonių bendryste susijusi diena. „Nuoširdžiai sveikinu Jus vienos gražiausių vasaros švenčių – Žolinės – proga.

Rugpjūčio 15 dieną kasmet minima Žolinė, kuri simboliškai žymi derliaus nuėmimą, atsisveikinimą su vasara ir rudens pasitikimo laiką. Dalijamės su jumis, kokius svarbius veiksmus reikšminga atlikti per Žolinę tam, kad visus metus lydėtų sėkmė. Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė savo laidoje „Austėjos šventė, Žolinė, ką darydavo senieji lietuviai baltai, kad pritrauktų skalsą“ „Youtube“ kanale pasidalijo šios dienos reikšme ir papročiais.

Rugpjūtis – ypatingas mėnuo kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai laikas, kai vasara pasiekia brandą, o visas pavasarį ir vasaros pradžioje įdėtas darbas ima atsilyginti pilnais krepšiais daržovių, vaisių ir uogų. Daržuose noksta pomidorai, agurkai, paprikos, pupelės ir moliūgai, soduose linksta obelų bei kriaušių šakos, o gėlynai džiugina spalvų gausa. Tačiau kartu rugpjūtis primena, kad ruduo jau ne už kalnų.

Aukštas kraujospūdis yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria milijonai žmonių. Nors siekiant kontroliuoti kraujospūdį dažnai kalbama apie fizinį aktyvumą, miegą ar gydymą, svarbų vaidmenį gali atlikti ir kasdienė mityba. Nauja analizė atkreipė dėmesį į produktus, kurių dažnas žmogus turi savo virtuvėje. Tyrėjai nustatė, kad didesnis ankštinių ir sojų produktų vartojimas gali būti susijęs su mažesne padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Pamiškėse, pievose ir pakelėse vis ryškiau geltonuoja rykštenės. Nors jų žiedynai traukia akį, dvi Lietuvoje paplitusios rūšys – kanadinė ir didžioji rykštenės – yra invazinės. Šių augalų negalima auginti, dauginti ar platinti. Puikiai atpažįstami augalai  Atpažinti invazines rykštenes nesunku – žydėjimo piko metu liepos–rugsėjo mėnesiais – iš toli matyti jų ryškūs geltoni žiedynai.

Naujasis TV3 žiniasklaidos grupės sezonas skelbia „Leiskite jus nustebinti“, o „Vytaro fermoje“ netikėtumų tikrai netrūksta. Kaip sako pats Vytaras Radzevičius, kurio nuotykiai kaime jau netrukus sugrįš į TV ekranus, jis ir pats dažnu atveju nė nenumano, kas jo laukia.

Gamta mums duoda galimybių palengvinti nemalonias moteriškas problemas, pavyzdžiui, PMS (priešmenstruacinį sindromą, kuris pasireiškia nuotaikų ir apetito svyravimais, krūtų pabrinkimais ir skysčių kaupimusi) bei dismenorėją (spazminio pobūdžio skausmus). Pirmiausia reikia sutarti, kad nebūtina herojiškai kentėti nei PMS, nei dismenorėjos – veiksmingą pagalbą galima rasti beveik visais atvejais.

Keturračių populiarumas Lietuvoje nemažėja, ypač vasarą. Tačiau kartu su šia transporto priemone vis dar gyvuoja nemažai klaidingų įsitikinimų apie tai, kur galima važiuoti ir kokios taisyklės galioja gamtoje. Dalis vairuotojų mano, kad jei nėra draudžiamojo ženklo, jie gali laisvai važinėti miškais, pievomis ar vandens telkinių pakrantėmis. Deja, realybė yra visai kitokia.

Vasaros pabaigoje pievos, pakelės ir apleisti laukai nusidažo ryškiai geltona spalva. Daugeliui atrodo, kad tai gražūs laukiniai augalai, tačiau dažnai tai – invazinės rykštenės, kurios sparčiai plinta ir kelia grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei.

Jau tradicija tapusi „Oktoberfesto“ šventė Kaune šių metų rugsėjį taps didžiausia per visą savo istoriją – Bavarijos karališkosios šeimos įvertintame festivalyje laukiama beveik 10 tūkst. dalyvių. Kaip ir tradicinėje Miuncheno šventėje, už šio festivalio Kaune slypi ištisus metus trunkantis kruopštus bei itin įdomus pasiruošimo etapas.

Metinė infliacija Lietuvoje – liepą, palyginti su 2025 metų liepa, –  pagal su kitomis ES valstybėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 5,4 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotas šis rodiklis siekė 5,9 procento. Suderinta vidutinė metinė infliacija liepą siekė 4,1 proc., o pagal VKI – 4,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija – birželį, palyginti su geguže, – pagal SVKI ir VKI buvo po 0,5 procento.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja dienos be puodelio kavos. Namuose ruošta kava dažniausiai skaniausia, tačiau po jos lieka kavos tirščių, kuriuos nemažai žmonių tiesiog išmeta į šiukšlių dėžę. Vis dėlto tai klaida, nes kavos tirščiams galima suteikti „antrą gyvenimą“ ir panaudoti juos įvairiais būdais. Vienas vertingiausių jų pritaikymų yra sodininkystėje, rašoma fakt.pl.

Ši vasara Europoje – itin neįprasta. Miestus vis dažniau alina ekstremalios kaitros ir sausros, todėl tenka ieškoti būdų, kaip prie tokių sąlygų prisitaikyti. Ekspertai perspėja, kad panašūs orų reiškiniai gali tapti vis dažnesni, tad sprendimų reikia ieškoti jau dabar. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius Arūnas Bukantis  ir dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, Vilnius TECH docentė-partnerė.

Lietuvoje sugriežtėjo aplinkos apsaugos reikalavimai, todėl dalis gyventojų, savo namuose ar sodybose naudojantys individualius valymo įrenginius, juos turės pakeisti.  Aplinkos ministerijos (AM) specialistai paaiškino, kam reikės keisti valymo įrenginius ir kodėl tokių pokyčių reikia.

Kiaulpienės daugeliui asocijuojasi su ryškiai geltonais pievų žiedais, tačiau šis augalas gali būti kur kas vertingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralias priemones, kurios gali padėti stiprinti organizmą ir palaikyti gerą savijautą. Viena iš jų – kiaulpienių sirupas, dar vadinamas kiaulpienių medumi.

Šią vasarą daugelis sodininkų susiduria su problema, kurios mastai kasmet vis didėja – į daržus ir sodybas plūsta invaziniai šliužai. Jie ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sparčiai naikina daržoves, gėles bei kitus augalus. Kai kuriems žmonėms šie kenkėjai tapo tokia didele problema, kad tenka keisti įprastus sodo priežiūros įpročius. Specialistai pastebi, kad šilta ir drėgna vasara sudaro itin palankias sąlygas šliužams daugintis.

Kol dar tebežydi pievos ir laukai, o saulė palepina šiluma, verta užsukti į gamtą prisirinkti vaistažolių sveikatai. Jos – tikras gamtos auksas, galintis praversti organizmo veiklos optimizavimui ir savijautos gerinimui. Apie Lietuvoje aptinkamas naudingąsias žoleles naujienų portalui tv3.lt prabilo tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta. Ji pasidalijo, kokių žolelių verta prisirinkti tiems, kurie nori pagerinti kepenų, širdies, skrandžio, žarnyno bei inkstų veiklą.

Levandos – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų, vertinami dėl ryškiai violetinių žiedų ir malonaus aromato, tačiau jų neprižiūrint krūmai gali greitai prarasti formą – išstypti, sumedėti ir žydėti vis prasčiau. Sodininkystės ekspertas ir „TikTok“ kūrėjas Ishas pataria rugpjūčio pradžioje atlikti vieną paprastą, bet labai svarbų darbą – vasarinį levandų genėjimą, express.co.uk.

Kaitra nesitraukia iš Europos. Dėl to dalis turistų net keičia savo kelionių planus – vietoje ekskursijų prikaitintuose miestuose renkasi kiek gaivesnį gamtos prieglobstį. Tuo metu britų mokslininkai jau sudarinėja karščio salų žemėlapius, kad ateityje galėtų įspėti gyventojus, kur kaitra smogs labiausiai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Iki šiol Supetare esančio žirgyno savininkai vietiniams ir turistams siūlydavo žirgais Adrijos jūros pakrante pajodinėti.

Marijampolietės Anetos Lukauskienės sode – neįprastas vaizdas, labiau primenantis pavasarį nei vasaros pabaigą. Rugpjūtį moters kieme netikėtai pražydo jauna obelaitė. Nors tokie atvejai nėra dažni, specialistai aiškina, kad pakartotinį žydėjimą gali lemti neįprastos oro sąlygos ir augalo patirtas stresas. Aneta pasakoja, kad obelaitę įsigijo šių metų pavasarį ir net neįsivaizdavo, kad po kelių mėnesių ji vėl sukraus žiedus.

Festivalis „Darom prie jūros“ dar neprasidėjo, tačiau į jo tvarkymosi veiklas jau užsiregistravo rekordinis savanorių skaičius. Prie rugpjūčio 21–23 dienomis Melnragėje vyksiančio renginio ir šiemet prisideda ilgametis „Mes Darom“ partneris SDG, o organizatoriai kelia ambicingą tikslą – po talkos pajūryje nepalikti nė šiukšlelės.  Organizatoriai tikisi, kad iki renginio savanorių skaičius dar augs, o bendromis jėgomis pavyks sutvarkyti dar didesnę Baltijos pakrantės dalį.

Per pastaruosius dešimtmečius ne tik padidėjo alerginių susirgimų skaičius, bet ir pasikeitė jų gydymas. Jei anksčiau vaistinių preparatų pasirinkimas buvo ribotas ir buvo siūlomi tik vaistai su gana varginančiais šalutiniais poveikiais (pavyzdžiui, slopinimu bei mieguistumu), šiandien jau turime kur kas modernesnių ir saugesnių pasirinkimų. Svarbu pabrėžti, kad antihistamininius vaistinius preparatus reikėtų rinktis ne tik pagal kainą ir pagal taikomas akcijas, bet ir pagal saugumą.

Dar prieš keliolika metų Arūno Bimbos senelių sodyboje augo vos dvi rožės. Šiandien čia, rožių sode, žydi apie 300 įvairių veislių rožių, kurioms meilė užgimė visiškai netikėtai, o grožis patraukia ir visiškai svetimus žmones – pasidairyti ir pasigrožėti sustoja net važiuojantys pro šalį. Arūnas – grynakraujis kaunietis, augęs pačiame laikinosios sostinės centre.

Lietuvoje toliau plintant Sosnovskio barščiams – invaziniams augalams, keliantiems grėsmę ne tik vietinei gamtai, bet ir žmonių sveikatai – specialistai ragina juos pamačius pranešti ir prisidėti prie naikinimo. Asvejos regioninio parko specialistai kreipėsi į žmones su priminimu apie Sosnovskio barščių keliamus pavojus ir prašymu žymėti jų augimo vietas bei naikinti laikantis atsargos priemonių.

Šiuo metu rožės jau turėtų būti pasipuošusios gausiais žiedais, tačiau sodininkai žino, kad rugpjūtis joms yra itin pavojingas metas dėl juodosios dėmėtligės. Nors daugelis mano, kad ši grybinė liga plinta tik drėgnais pavasario ar rudens mėnesiais, iš tiesų jai vystytis reikia šilumos ir drėgmės. Būtent tokios sąlygos yra palankios juodajai dėmėtligei plisti, dėl to daugelis sodininkų ligą pastebi tik tada, kai jau būna per vėlu, rašo express.co.uk.

Vasaros mėnesiai palankūs poilsiui gryname ore, dažniau praveriame namų langus, tačiau tuo metu dažnai iškyla problema dėl įkyrių vabzdžių. Tualetinis popierius yra viena iš naminių priemonių atbaidyti uodus, kurį renkasi žmonės, ieškantys paprastų sprendimų – tereikia ant jo užlašinti eterinio aliejaus ir padėti ant palangės ar kitose vietose, kur norite, kad nepultų uodai. Panašią funkciją gali atlikti ir keli kiti metodai.

Istoriją galima perskaityti, tačiau galima ir patirti. Žygiuoti miško takais, kuriais prieš aštuonis dešimtmečius vaikščiojo Lietuvos partizanai, dainuoti jų dainas, ragauti šiupininės, klausytis partizanų istorijos tyrinėtojų pasakojimų.

Valstybinių miškų urėdija pasidalijo neįprasta istorija iš Juodkrantės girininkijos. Prieš kelerius metus miško pakraštyje miškininkai aptiko neįprastą radinį – arbūzą. Nors istorija kelia šypseną, specialistai primena, kad kartu ji atskleidžia ir vieną rimtesnę problemą. Pirmadienį, minint Arbūzų dieną, Valstybinių miškų urėdijos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo apie netikėtą miškininkų radinį. „Miške užaugęs arbūzas? Taip, ir taip būna!“ – rašė urėdijos atstovai.

Šiuolaikiniame informaciniame sraute naujienos apie gamtos stichijas Pietų Amerikoje ar Azijoje dažnai lieka nuošalyje. Tačiau pasaulyje vykstantys procesai rodo, jog klimato kaita jau nebėra „toli esanti problema“. Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ klimatologas ir buvęs sinoptikas Silvestras Dikčius pasidalijo įžvalgomis apie tai, kodėl keičiasi orų modeliai, kokie pavojai gresia mūsų ekonomikai bei kasdienybėje naudojamiems įpročiams, ir kodėl orų prognozės vasarą kartais būna net...

Daugelis sodininkų kruopščiai laisto, tręšia ir prižiūri agurkus, tačiau dažnai pamiršta vieną svarbią detalę – derliaus nuėmimo laiką. Nors gali atrodyti, kad agurkus galima skinti bet kuriuo metu, specialistai teigia, kad nuo to priklauso ne tik jų skonis, bet ir traškumas. Netinkamu metu nuskinti agurkai greičiau praranda drėgmę, tampa minkštesni ir prasčiau tinka rauginimui ar marinavimui.