Augalai

Kasa – vienas svarbiausių organų, atliekantis kelias gyvybiškai svarbias funkcijas. Ji gamina fermentus, kurie padeda virškinti maistą, taip pat hormonus, tarp jų – insuliną, reguliuojantį gliukozės kiekį kraujyje. Nors vienas konkretus produktas negali apsaugoti nuo visų kasos ligų ar jų išgydyti, subalansuota mityba gali padėti palaikyti normalią šio organo veiklą.

Dabar tas metų laikas, kai kiekvienas, turintis sodą, kiemą ar kitą lauko erdvę, svarsto, kaip ją pagražinti ir ieško naujų idėjų. Todėl sodininkė ragina prieš ką nors išmetant pagalvoti, ar daiktas negalėtų būti panaudotas dar kartą ir gauti naują paskirtį, galbūt būtent jūsų sode.

Nors dauguma sodininkų daugiausia dėmesio skiria ant lapų ropojantiems kenkėjams, tikroji grėsmė neretai slypi po žeme. Sodininkas Gediminas Cijūnaitis sako, kad viena didžiausių problemų soduose ir daržuose gali tapti grambuolių lervos, pažeidžiančios augalų šaknų sistemą. Šie kenkėjai dažnai lieka nepastebėti, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje.

Šliužai ir sraigės gali akimirksniu nusiaubti daržoves bei braškes, tačiau viena virtuvės atlieka gali padėti apsisaugoti nuo šių sodo kenkėjų. Auginti savo daržoves gali būti nepaprastai malonu – net ir nedidelis daržas gali užauginti visai solidų derlių jūsų stalui, rašoma express.co.uk. Dažniausiai lengvai auginamos salotos ir įvairūs žalumynai, cukinijos, žirniai ar braškės, tačiau problema ta, kad šiuos augalus taip pat labai mėgsta šliužai.

Permainingi vasaros orai išbandymu tampa ne tik žmonėms, bet ir daržovėms. Užsitęsęs lietus, vėsa ir dirvoje besikaupianti drėgmė gali sustabdyti agurkų augimą, o jų lapai ima gelsti bei vysti. Vis dėlto ūkininkė Austėja Vaičiulytė ramina – laiku pastebėjus pokyčius, nusilpusius augalus dar galima sustiprinti. Ūkininkė pasakoja maždaug 10 arų plote auginanti apie 2,5 tūkst. agurkų daigų.

Kašubijos regione netoli Gdansko įsikūrusi kraštovaizdžio dizainerė, sodininkystės influencerė Katažina Bellingham jau daug metų įrodinėja, kad daržas gali būti ne tik derlingas, bet ir stulbinamai gražus, o natūralios priemonės gali padėti kovoje su kenkėjais.

Braškės daugybę metų vertinamos dėl savo saldaus skonio, o būtent jis ir lemia jų populiarumą. Jei norite saldžių ir didelių braškių, patariama nepraleisti vieno jų priežiūros žingsnio. Natūraliai uogos saldėja bręsdamos, tačiau didesnis saulės kiekis padeda braškėse sukaupti daugiau cukraus, todėl jos neįgauna rūgštaus skonio.

Lietuvoje sparčiai plintantys invaziniai augalai kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Specialistai įspėja, kad žemės savininkai privalo rūpintis jų naikinimu, o už reikalavimų nepaisymą gresia baudos. Taip pat daliai gyventojų šiems darbams skiriama ir finansinė parama. Kaip anksčiau skelbė naujienų portalas tv3.lt, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle pasidalijo svarbia informacija apie invazines augalų rūšis ir jų daromą žalą.

Invaziniai šliužai tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik sodininkams ir daržininkams, bet ir gamtosaugininkams. Specialistų skaičiavimais, viename kvadratiniame metre jų gali būti net iki 120, o šie moliuskai daro žalą ne tik daržovėms ar dekoratyviniams augalams, bet ir natūralioms ekosistemoms.

Nors uosialapis klevas dažnam gali pasirodyti kaip įprastas ir net dekoratyvus medis, specialistai įspėja, kad iš tiesų tai viena pavojingiausių invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Sparčiai plintantis svetimžemis augalas užgožia vietines rūšis, keičia natūralias buveines ir kelia grėsmę biologinei įvairovei. Iš Šiaurės Amerikos atvežtas uosialapis klevas šiandien jau laikomas rimta problema Lietuvos gamtai.

Poilsis kieme daugeliui asocijuojasi su ramybe, o ne su erkėmis. Vis dėlto šie kraujasiurbiai gali platinti pavojingas ligas, todėl verta pasirūpinti, kad aplinka jiems būtų kuo mažiau patraukli. Tam gali padėti tam tikri augalai, atbaidantys erkes, ypač jei jie derinami su reguliaria kiemo priežiūra ir kitomis apsaugos nuo erkių priemonėmis.

Menininkas Paulius Šliaupa vasaras leidžia Varėnos rajone, Bartelių kaime. Artėjant žiemai, jis tarsi paukštis pakelia sparnus ir išvyksta kurti į pasaulį – lietuvis dažnas svečias užsienio menininkų rezidencijose. Iš klajonių po svečias šalis ir gimė P. Šliaupos fotografijų serija „Tai, ką mato paukščiai“. Šį savaitgalį ji bus atidaryta „Merkinės fabrike“, Merkinėje.

Vyraujant karštiems orams, gyventojai namuose siekia užtikrinti gaivų orą ir komfortišką mikroklimatą, todėl dažnai atsigręžia į rekuperatorius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto, nors rekuperatorius vasarą gali padėti palaikyti gaivesnį namų mikroklimatą, jis nėra kondicionierius ir neturėtų būti naudojamas kaip aktyvaus vėsinimo įrenginys.

Tokių prastų metų dar nėra buvę, tvirtina dalis šalies šilauogių augintojų. Yra ūkių, kur uogas ant krūmų šiemet skaičiuoja vienetais. Augintojų teigimu, tuščios šilauogių plantacijos – šiųmetės rekordiškai šaltos žiemos pasekmė. Mat buvo naktų, kai spaudė 30 ir daugiau laipsnių šaltis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Per dešimtmetį šilauogių plantacijos Panevėžio pašonėje šeimininkai tokių metų nėra matę, kad uogas tektų skaičiuoti vienetais.

Kauno marių regioniniame parke įrengtos vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo mielą vaizdą, ištirpdžiusį internautų širdis – itin gausią šernų šeimynėlę. Tačiau kameros užfiksuoja ne tik laukinės gamtos gyvenimą, bet ir pažeidėjus. Viena vertus, gražūs vaizdai iš laukinės gamtos gyvenimo priverčia nusišypsoti ir leidžia pažvelgti iš arčiau į tai, ką ne visiems pavyksta pamatyti. Kita vertus, jos padeda fiksuoti ir pažeidimus – visai neseniai užfiksuotas net dvigubas pažeidimas.

Lietuva turi penkis nacionalinius parkus – kiekvienas jų išskirtinis: su unikaliu kraštovaizdžiu, savita augalija ir gyvūnija, įdomiu nematerialiu kultūros paveldu. Kiekviename yra ir po išskirtinį pažintinį taką – vaizdai čia užburs. Išbandykite penkis maršrutus pažintiniuose takuose, po vieną kiekviename nacionaliniame parke, anksčiau kvietė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Ryškiai geltonai žydinčios rykštenės neretai laikomos dekoratyviais augalais, tačiau dalis jų yra invazinės rūšys, darančios žalą gamtai. Jos sudaro tankius sąžalynus, nustelbia vietines augalų rūšis ir keičia natūralias buveines. Aplinkosaugininkai primena, kaip atskirti invazines rykštenes nuo vietinės paprastosios rykštenės ir kokių veiksmų imtis, kad būtų stabdomas jų plitimas.

Vasarą Lietuvos miškuose gausu grybautojų ir uogautojų, tačiau ne visi prisimena, kad renkant miško gėrybes galioja tam tikros taisyklės. Aplinkosaugininkai primena, kur grybauti ir uogauti draudžiama, kokie rinkimo būdai gali pakenkti gamtai ir už kokius pažeidimus gresia baudos. Laidoje dalyvauja Aplinkos apsaugos departamento atstovas Tadeušas Ablačinskis.

Telšių rajono Varnių seniūnijoje policijos pareigūnai praėjusią savaitę demaskavo kanapių auginimo laboratoriją, trečiadienį pranešė Telšių apskrities policija. Jos duomenimis, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo neteisėto kanapių auginimo ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotikų. Tyrime įtarimai pareikšti keturiems asmenims. Vykdant šį tyrimą, Telšių policijos kriminalistai liepos 23 dieną atliko kratas įtariamųjų gyvenamosiose ir lankomose vietose.

Liepos 31-ąją Jurbarko Dvaro parke, rugpjūčio 15-ąją Kupiškio marių saloje – tai tik kelios iš daugelio vietų, kur šią vasarą koncertuoja Sandra ir Viktoras. „Šis šiltasis sezonas yra kupinas darbų. Nors mūsų santykiuose po vestuvių niekas nepasikeitė, darbų atsirado gerokai daugiau – ir pasirodymų privačiose šventėse, ir festivaliuose. O svečių mūsų kavinėje Plungėje yra gal net dešimt kartų daugiau“, – pasakoja V. Vaikšnoras.

Gamtininkas Almantas Kulbis jau daugelį metų kviečia žmones pažvelgti į gamtą ne tik kaip į grožio šaltinį, bet ir kaip į atsakomybę. Šiandien jis – vienas iš darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ iniciatorių, įkvėpęs net 800 Lietuvos ugdymo įstaigų žengti tvarumo keliu. Pokalbyje su gamtininku – apie vaikystėje užgimusią meilę gamtai, tvarumo prasmę, patį ypatingiausią Lietuvos gamtos kampelį bei kodėl išeidamas ryte į darbą jis kasdien fotografuoja savo šaldytuvo vidų.

Miškas vasarą lepina ne tik uogomis ir grybais. Čia galima rasti ir vaistažolių, kuriomis verta pasirūpinti dar prieš prasidedant šaltajam sezonui. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos, jos gali būti naudingos visus metus – padėti peršalus, palaikyti gerą savijautą ar papildyti kasdienę mitybą vertingomis medžiagomis.  „Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo.

Atostogos visų laukiamos, tačiau kai kada – ir su liūdnais padariniais, jei tinkamai nepasirūpinama sveikata. Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis įspėjo, kad dėl nesaikingo buvimo saulėje atsiradęs nudegimas – toli gražu ne vienintelė rizika.

Pomidorai – vieni populiariausių daržo augalų, tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi jie ne visuomet noksta taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais ant augalo užauga daug vaisių, tačiau jie ilgai išlieka žali, o jų augimas, regis, sustoja. Prie to gali prisidėti nepakankamas laistymas, maistinių medžiagų trūkumas ar pernelyg tankiai suaugę stiebai, užstojantys saulės šviesą.

Yra keletas priežasčių, dėl kurių šilauogių lapai gali parausti. Tai gali būti maistinių medžiagų trūkumo, pavyzdžiui, fosforo, požymis, kurį galima pašalinti naudojant tinkamas trąšas. Įsitikinkite, kad dirvožemio pH yra maždaug nuo 4,5 iki 5,5, nes aukštesnis pH gali sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą. Yra ir keletas kenkėjų bei ligų, dėl kurių augalas gali reaguoti lapų paraudimu.

Vasarą vejos būklę gali paveikti ne tik ilgai trunkanti sausra, bet ir permainingi orai, stipri saulė bei staigiai kylanti oro temperatūra. Ilgesnį laiką negaunant pakankamai drėgmės, žolė gali pradėti gelsti, džiūti ir prarasti gyvybingumą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tinkama priežiūra gali padėti išsaugoti gerą vejos būklę ir pasiruošti sausesniems bei šiltesniems vasaros laikotarpiams.

Gausėjant grybų ir uogų miškuose, vis daugiau gyventojų leidžiasi ieškoti miško gėrybių. Tęsiantis reidams „Poilsiauk atsakingai“, Aplinkos apsaugos departamentas primena svarbiausias grybavimo ir uogavimo taisykles. Miško gėrybių rinkimo reikalavimai Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.

Dar prieš porą dešimtmečių daugeliui Lietuvos žmonių mintis apie lietaus vandens kaupimą atrodė veikiau senoviškas įprotis nei būtinybė. Kaimuose po stogų latakais stovėdavo senos statinės, į kurias lietus barbendamas prilašindavo vandens daržams, gėlėms ar šiltnamiui. Tai buvo natūrali kasdienybės dalis, nereikalaujanti nei ypatingų technologijų, nei didelių investicijų. Vanduo tiesiog buvo taupomas, nes žmonės žinojo jo vertę.

Savo žiedais sodus įspūdingais papuošiančios hortenzijos jau kelerius metus tituluojamos tikromis sodų karalienėmis. Norintiems dar daugiau grožio, kyla klausimas, su kuo derinti šias gėles – įsiklausykite į želdynų dizainerės patarimus, kokius augalus sodinti prie hortenzijų.

Prieš 17 metų į Lietuvą iš Šri Lankos atvykęs virtuvės šefas Dilanas Dampella Gamage nė nenumanė, kad ši šalis taps jo tikraisiais namais. Atvykęs dėl meilės, jis iš pradžių susidūrė su kultūriniais skirtumais, darbo paieškų sunkumais ir smalsiais aplinkinių žvilgsniais.

Daugelis sodininkų gali nė nenutuokti, kad augalams laistyti yra tinkamiausias paros metas, ypač karštomis dienomis. Pasirodo, tai yra visai ne rytas. Laistymo laikas svarbus dėl kelių priežasčių, iš kurių akivaizdžiausia – būtinybė išvengti vandens garavimo ir užtikrinti, kad augalai spėtų pasisavinti drėgmę, kol karštis neištraukė jos iš dirvožemio.

Pomidorai jau seniai laikomi vienu sveikiausių vasaros produktų, tačiau, pasirodo, ne visos pomidorų rūšys yra vienodai naudingos sveikatai. Mitybos specialistas atskleidė, kodėl vyšniniai pomidorai gali būti naudingesni už didžiuosius ar kitų veislių pomidorus – viską lemia jų odelė, rašo express.co.uk. Skirtumas slypi odelėje Vasaros salotose dažnai sutinkami pomidorai būna pačių įvairiausių formų ir dydžių – nuo slyvinių bei vyšninių iki stambių veislių pomidorų.

Šilauogių augintojų mėgėjų ir profesionalų gretos pildosi greitai – tai lietuvių pamiltos skanios ir naudingos uogos. Siekiant gero šilauogių derliaus, krūmams reikalinga tinkama priežiūra – kaip jas prižiūrėti, papasakojo šilauogių augintoja. TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ komanda anksčiau lankėsi Telšių rajone, pas medelyno savininkę Bronę Linkevičienė, kuri pasidalijo naudingais patarimais.

Nėra nieko gardesnio už ką tik nuskintą savo užaugintą pomidorą. Tačiau norint sulaukti gausaus pomidorų derliaus, vien reguliaraus laistymo nepakanka – pomidorams būtina ir tinkamos trąšos. Ilgametę patirtį turintis sodininkas pasidalijo naminių trąšų receptu, kurį, anot jo, tobulino net 30 metų, rašo ruralsprout.com. Pomidorams reikia ne tik azoto Pomidorai yra vieni reikliausių daržovių, todėl jiems būtina reguliariai papildyti maisto medžiagų atsargas.

Ūkininkai, sodininkai ir daržininkai negali atsiginti invazinių šliužų. Gyventojai guodžiasi, kad jų kiemuose prirenka jau ne šimtais, o tūkstančiais. Tačiau žmonių rankos svyra – vos nurinkus vienus šliužus, daržuose netrukus atsiranda nauji kenkėjai. Specialistai perspėja – invaziniai šliužai sparčiai dauginasi ir plinta ten, kur daug drėgmės bei pavėsio. Kovai su jais Aplinkos ministerija skyrė 440 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybė tęsia pavasarį pradėtus Sosnovskio barščių naikinimo darbus. Nuo liepos prasideda antrasis invazinių augalų naikinimo etapas. Pirmą kartą šie darbai bus vykdomi ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačiuose sklypuose, kurių savininkai pavasarį pateikė sutikimus naikinti pavojingus augalus savo valdose. Naikinti reikia kompleksiškai „Kovojant su Sosnovskio barščiais neužtenka tvarkyti tik savivaldybės teritorijų – reikia kompleksinio požiūrio.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, turėdami išankstinės informacijos, Kupiškio rajone surado didelį kiekį sodyboje auginamų kanapių augalų. Atlikę kratą Kupiškio rajono gyventojo (gim. 1994 m.) sodybos ūkiniame pastate, policijos pareigūnai surado apie 60 vazonų su kanapėmis. Jų auginimui buvo įrengta patalpa su specialiomis lempomis ir ventiliacija.

Smarki liūtis Vakarų Latvijoje sukėlė tikrą chaosą. Dėl lietaus pakilęs vanduo išrovė medžius, augalus ir jų šaknis, o šie užkimšo dvaro užtvankos šliuzus. Vandens spaudimo neatlaikiusi užtvanka griuvo, o galinga srovė sugriovė kelią. Jo vietoje atsivėrė milžiniška praraja, tad automobilių eismas – uždarytas. Audringi orai neaplenkė ir Lietuvos – Panevėžio bei Pakruojo apylinkėse pabiro kruša, virto medžiai, o Raseinių rajone gyventojai užfiksavo besiformuojantį viesulą.

Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.

Šešiems sostinės gėlynams pretenduojant į gražiausio Baltijos šalių sostinių gėlyno titulą, vilniečiai savo simpatijas skyrė ir šių metų publikos favoritu išrinko Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinės sankryžos gėlyną. Gražiausią kiekvienos Baltijos šalių sostinės gėlyną tarptautinė komisija paskelbs liepos pabaigoje. „Kiekvienas šių metų gėlynas pasakoja skirtingą Vilniaus istoriją.

Panevėžyje pradėtas kasmetinis Nevėžio vandens augmenijos šienavimas, šiemet darbai vyks daugiau kaip šešių kilometrų ilgio upės atkarpoje, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė. Anot jos, augmenijos pjovimas kasmet padeda palaikyti gerą upės ekologinę būklę, mažina perteklinę vandens augmeniją ir prisideda prie tvarkingos bei patrauklios miesto aplinkos kūrimo. Savivaldybės teigimu, šiemet vandens augmenijos šalinimas vyks nuo Vakarinės iki J. Biliūno gatvės.

Pomidorai nėra vieni greičiausiai augančių augalų. Paprastai galima tikėtis, kad žiedai virs prinokusiais vaisiais maždaug per šešias savaites, priklausomai nuo veislės. Deja, kartais viskas klostosi ne taip, kaip planuota, ir pomidorus reikia sunokinti greičiau. Tokiose situacijose greitesnį nokimą gali paskatinti laistymo režimo pakeitimas. Nors tai gali skambėti prieštaringai, jei norite, kad vaisiai spėtų sunokti, laistymą reikėtų sumažinti, rašo housedigest.com.

23-ejų Justinas Alvo nusprendė palikti gyvenimą Jungtinėse Valstijose ir persikelti į atokų Amazonės regioną Ekvadore. Ten jis ne tik sutiko savo gyvenimo meilę, bet ir susidūrė su vietos genties tradicijomis, dėl kurių vienas jo poelgis baigėsi netikėtu draudimu. Justino tėvas yra kilęs iš rytinėje Ekvadoro Amazonės dalyje esančios atokios Tres de Noviembre gyvenvietės, tačiau vėliau išvyko ieškoti geresnio gyvenimo į JAV. Ten jis susipažino su būsima Justino mama, o sūnus užaugo Amerikoje.

Nors vidurvasarį dažnas kiemas gali atrodyti išblukęs po kaitria saule, dabar yra pats tinkamiausias laikas suplanuoti sprendimą, kuris jūsų sodybai suteiks gyvybės.  Viena tokių gėlių, galinčių sukurti tikrą stebuklą, yra piliarožė (lot.

Kai kurios invazinės augalų rūšys gali atrodyti visai nekaltai, o kai kurios jų net vilioja gardžiomis uogomis. Vis dėlto sparčiai plisdamos jos užgožia vietinius augalus, keičia natūralias buveines ir kelia pavojų biologinei įvairovei. Apie vieną tokių augalų – varpinę medlievą – socialiniame tinkle „Facebook“ įspėjo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Varpinė medlieva – kas tai? Saldžios uogos – kartus pėdsakas gamtai.

Vasara ne tik palankus metas plisti tokios infekcijoms kaip legioneliozė, erkinis encefalitas, bet ir listeriozei. Iš viso Lietuvoje šiemet registruota 10 ligos atvejų, vienas jų pasibaigė mirtimi. Listeriozė įvardijama kaip reta, bet pavojinga infekcija. Remiantis naujausiais duomenimis, ja Lietuvoje birželio mėnesį susirgo 3 asmenys, visi jie pateko į ligoninę. Deja, vienas atvejis pasibaigė mirtimi.

Raugintų ir marinuotų agurkų sezonas – pačiame įkarštyje. Pirkdami agurkus turguje dažniausiai atkreipiame dėmesį į jų dydį, spalvą ar kainą, tačiau tai, ar rauginti agurkai bus tvirti ir maloniai traškūs, didele dalimi priklauso nuo to, kokiame dirvožemyje jie augo. Lenkijos leidiniui „Fakt“ dirvožemio specialistė, maisto gamybos sistemų ekspertė ir tinklaraščio „Baba na Polu“ autorė dr. Adela Maziarek papasakojo, kaip išsirinkti tinkamiausius lauko agurkus rauginimui, rašoma fakt.pl.

Nors raukšlėtalapis erškėtis dažnai mėgstamas dėl puošnių žiedų ir ryškių vaisių, specialistai įspėja – šis augalas kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms. Sparčiai plintanti invazinė rūšis nustelbia vietinius augalus, mažina biologinę įvairovę ir keičia natūralias buveines, todėl raginama prisidėti prie augalo naikinimo ir plitimo stabdymo. Iš pirmo žvilgsnio raukšlėtalapis erškėtis atrodo kaip įprastas dekoratyvus krūmas, tačiau jo poveikis gamtai gali būti reikšmingas.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime raginimus naikinti invazinius šliužus. Tačiau ar visada atskiriame juos nuo Lietuvoje natūraliai gyvenančių rūšių? Ne visi dideli šliužai yra kenkėjai – tarp jų yra ir naudingų, ir net saugomų rūšių, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.