Naujienų portalui tv3.lt „Stučkų medelyno“ atstovas, ūkininkas Vilius Stučka pasakoja, kokius svarbiausius darbus reikėtų atlikti rudenį sode ir kokių klaidų geriau vengti, norint, kad augalai sėkmingai peržiemotų.
Atskleidė, kokie yra svarbiausi rudens darbai
Pasak ūkininko V. Stučkos, ruošiant sodą ir augalus rudeniui svarbu atlikti keletą pagrindinių darbų. Anot jo, pirmiausia reikėtų pasirūpinti sodo sanitarija – surinkti ne tik ant žemės nukritusius, bet ir ant medžių likusius supuvusius ar sudžiūvusius vaisius.
„Taip pat reikėtų surinkti sergančių augalų lapus. Jų kompostuoti nereikėtų, geriau sunaikinti, kad neplistų ligos“, – aiškina jis.
Kitas svarbus rudens darbas – dirvos pamaitinimas tinkamomis trąšomis. Tačiau čia, pasak ūkininko, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį.
„Neblogai būtų pamaitinti dirvą rudeninėmis trąšomis, kurios yra be azoto. Kalis ir fosforas padeda augalams pasiruošti šalčiams“, – sako V. Stučka.
Jis taip pat pažymi, kad jeigu ruduo sausas, prieš prasidedant stipresniems šalčiams augalus taip pat rekomenduojama gausiai palaistyti. Ypač tai svarbu jauniems ir visžaliams augalams, kurių šaknims drėgmės atsargos prieš žiemą yra itin reikalingos.
„Dar vienas svarbus žingsnis – mulčiavimas. Aplink augalų šaknis galima paskleisti maždaug 5–10 centimetrų storio mulčio sluoksnį. Tam tinka kompostas, šiaudai ar smulkinta žievė“, – rekomenduoja ūkininkas.
Didžiausia klaida – augalus uždengti per anksti
Nors artėjant šalčiams gali kilti noras kuo greičiau apsaugoti augalus, V. Stučka perspėja, kad pernelyg ankstyvas dengimas gali būti viena dažniausių klaidų.
Jo teigimu, augalų nereikėtų dengti tol, kol lauke laikosi gana šilta temperatūra. Optimaliausias metas, pasak ūkininko, yra tuomet, kai temperatūra svyruoja maždaug nuo 0 iki –3 laipsnių.
„Tuomet žemė jau po truputį pradeda šalti, augalas pradeda ruoštis ramybės periodui ir būna pasiruošęs dengimui“, – pasakoja jis.
Pasak V. Stučkos, per anksti uždengti augalai gali nukentėti nuo susikaupusios šilumos ir drėgmės: „Augalui nėra sveika, kai jis dar nėra pasiruošęs ramybės periodui, tačiau jau yra sandariai uždengtas. Šiluma užsilaiko, gali atsirasti pelėsis, o saulėtesnę dieną augalas gali net pradėti vegetuoti.“
Pasak V. Stučkos, dar viena klaida, kurios reikėtų vengti rudenį, yra intensyvus augalų genėjimas. Jis priduria, kad šiuo metų laiku sodininkams mėgėjams nereikėtų stipriai trumpinti augalų ar bandyti iš esmės pakeisti jų formos.
Anot jo, rudenį rekomenduojama pašalinti tik nudžiūvusias, sergančias ar pažeistas šakas. Jeigu augalas labai išaugęs ir būtina šiek tiek pakoreguoti jo formą, tai galima padaryti minimaliai, tačiau didesnius genėjimo darbus geriau atidėti pavasariui.
Jis taip pat išskiria ir kitas dažnai daromas rudens klaidas: azotinių trąšų naudojimą, augalų nelaistymą prieš šalčius, netinkamų medžiagų pasirinkimą dengimui, stiprų genėjimą bei vaismedžių nebalinimą arba pernelyg vėlyvą jų balinimą.
Kuriems augalams reikia daugiausia dėmesio?
Anot V. Stučkos, iš esmės rudens priežiūra reikalinga visiems augalams, tačiau vieniems jos reikia gerokai daugiau nei kitiems.
Pasak jo, didesnio pasiruošimo žiemai gali reikalauti rožės, didžialapės hortenzijos, rododendrai, azalijos, kanadinės eglės, levandos, taip pat jauni augalai. Taip pat reikėtų pasirūpinti ir kai kuriomis daugiametėmis svogūninėmis gėlėmis, pavyzdžiui, jurginais bei begonijomis.
Tuo metu, ūkininkas pažymi, kad mažiau priežiūros reikia visžaliams augalams – tujoms, eglėms, pušims ar kadagiams. Vis dėlto, pasak jo, net ir jiems prieš žiemą svarbu sukaupti pakankamai drėgmės, todėl prieš užšąlant žemei reikėtų pasirūpinti šaknų palaistymu.
Dar mažiau dėmesio paprastai reikalauja Lietuvoje natūraliai augantys ir prie vietos klimato prisitaikę medžiai bei krūmai – beržai, ąžuolai, liepos, klevai, šermukšniai ar alyvos.
„Yra ir tokių augalų, kuriems galima sakyti nereikia jokio ypatingo pasiruošimo. Pavyzdžiui, kalninės pušys, lanksvos ar paprastieji serbentai yra pakankamai atsparūs ir jiems specifinės priežiūros prieš žiemą dažniausiai nereikia“, – teigia V. Stučka.
Kada jau tikrai metas dengti augalus?
Pagrindinis rodiklis, padedantis nuspręsti, kada augalus jau galima dengti, yra oro temperatūra. V. Stučkos teigimu, augalus paprastai galima pradėti dengti tuomet, kai temperatūra stabiliau laikosi apie 0–3 laipsnius šalčio.
Vis dėlto svarbu stebėti ir orų prognozes. Kartais stipresnė šalčio banga gali užklupti dar prieš prasidedant nuolatiniams šalčiams:
„Tačiau jeigu ateina trumpalaikė stipresnė šalčio banga, o po jos vėl prognozuojamas atšilimas, augalus galima pridengti tam laikui, o šalčiui praėjus – vėl nudengti.“
Pasak ūkininko, augalus dengiant svarbu pasirinkti tokias medžiagas, kurios leistų jiems kvėpuoti. Viršutinę augalo dalį galima dengti agrodanga, eglišakėmis ar džiuto audiniu. Tuo metu šaknų zonai apsaugoti galima naudoti smulkintą žievę, šiaudus, mulčią ar tas pačias eglišakes.
„Svarbiausia, kad naudojama medžiaga būtų kvėpuojanti. Labai negerai augalus dengti nekvėpuojančiais maišais ar kitomis sandariomis medžiagomis“, – pabrėžia V. Stučka.
Anot jo, augalus svarbu tinkamai paruošti iki pasirodant pastoviai sniego dangai. Sniegas pats savaime taip pat tampa natūralia apsauga ir padeda augalams išlaikyti šilumą.
„Dengimas apsaugo nuo šalčių, tačiau ir sniegas augalams yra naudingas, nes jis padeda išlaikyti šilumą. Taip pat svarbus yra rudeninis laistymas – drėgmės prisotinta dirva augalams padeda lengviau išgyventi žiemą.
O kalio ir fosforo trąšos padeda augalams bendrai geriau pasiruošti šalčiams ir sustiprinti jų atsparumą“, – sako ūkininkas V. Stučka.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
