Augalai

Ne viskas, kas internete pristatoma kaip natūrali ir veiksminga priemonė augalams, iš tiesų jiems naudinga. Biologas Nerijus Vanagas įspėja, kad viena dažniausių sodininkų klaidų gali ne tik sustabdyti augalų augimą, bet ir juos pražudyti. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ ekspertas, biologas N. Vanagas išskyrė, kokios klaidos gali pražudyti augalus, ir patarė, kaip juos prižiūrėti, kad galėtume jais džiaugtis be didelių rūpesčių.

Aplinkos ministerija inicijavo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą invazinėms rūšims naikinti. Pagal jį, apie 440 tūkst. eurų skirta vienos labiausiai paplitusių švetimžemių rūšių Lietuvoje – šliužo ispaninio ariono – naikinimui.  Jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Kaip praneša Aplinkos ministerija, jo metu bus naikinamos šešios invazinės rūšys, taip pat ir ispaninis arionas.

Šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, mat jie apgraužia mylimus sodo augalus, o šie vėliau nebeduoda derliaus arba duoda jo kur kas mažiau nei įprastai. Dalijamės su jumis būdais, kaip išnaikinti šliužus savo kieme. Pateikiame jums kelis nesudėtingus būdus, kurie gali padėti atsikratyti šliužų savo sode, rašoma idealhome.co.uk. 1. Pabarstykite kavos tirščių Nors nuomonės dėl kavos tirščių veiksmingumo išsiskiria, daugelis sodininkų teigia, kad tai padeda atbaidyti šliužus.

Vidurvasaris alsuoja šiluma ir spalvomis, kurias mums dosniai dovanoja ir įvairūs augalai. Kai viskas aplink žalia, kartais galbūt ir neatkreipiame dėmesio į mus supančių augalų įvairovę.  Šį šeštadienį naujienų portalas tv3.lt vėl tradiciškai kviečia atpažinti dažniau ar rečiau sutinkamas vasarą Lietuvoje žydinčias gėles ir kitus augalus. Teste rasite 10-ies augalų nuotraukas ir reikės atpažinti ar pabandyti atspėti jo pavadinimą.

Vešlūs žiedai visą vasarą – ne tik sėkmės, bet ir tinkamos priežiūros rezultatas. Ekspertai pabrėžia, kad tinkamai prižiūrimi vienmečiai ir daugiamečiai augalai gali džiuginti iki pat šalnų, jei tik žinoma, ko jiems iš tiesų reikia.

Aplinkosaugininkai primena pagrindines saugaus laužų kūrenimo taisykles gamtoje ir įspėja, kad reikalavimų nesilaikantiems poilsiautojams gali grėsti piniginės baudos.  Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, šiltuoju metų laikų neatsakingai kūrenamos kepsninės ar laužai gali padaryti didelę žalą miškams bei aplinkai.

Samanos vejoje nebūtinai yra kenksmingos, tačiau daugeliui namų savininkų jos atrodo nepageidaujamos – ypač tiems, kurie svajoja apie tankią, žaliuojančią veją. Skirtingai nei žolė, samanos geriausiai auga pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie kitas problemas – prastą vandens nutekėjimą, netinkamą dirvožemio rūgštingumą (pH) ar nusilpusią veją, rašoma thisoldhouse.com.

Praėjusį savaitgalį nemaža dalis Lietuvos gyventojų plūdo į miškus, kur ieškojo grybų ir kitų gėrybių. Tačiau ne visi žino, kad net ir grybavimas ar uogavimas turi aiškias taisykles. O už kai kuriuos pažeidimus gali grėsti ne tik įspėjimas, bet ir šimtus ar net 2 tūkstančius eurų siekiančios baudos.

Trijų karščio bangų nualinta Europa pleška lyg fakelas. Miškų gaisrai siautėja nuo Vokietijos iki Ispanijos. Tuo metu per masinius gaisrus Kanadoje jau išdegė pustrečio milijono hektarų miškų ir laukų. Gaisrų sukeltas smogas pasiekė Jungtines Valstijas ir grasina pasaulio futbolo čempionato finalo rungtynėms. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Medikai perspėja, kad būti užterštame ore labai pavojinga ne tik sergantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir visiems gyventojams.

„Sveikame kūne – sveika siela“ – šis posakis primena, kokia svarbi yra rūpintis savo sveikata. Šįkart kviečiame daugiau sužinoti apie vieną svarbiausių organizmo organų – kepenis: jų funkcijas, dažniausias ligas ir išskirtinę savybę – gebėjimą atsistatyti net po pažeidimų. Naujienų portalui tv3.lt apie kepenų sveikatą pasakojo „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Indrė Šulskytė. Ji nurodė, kokios būklės labiausiai jas pažeidžia, ir atskleidė, kokiais atvejais kepenys gali po jų atsistatyti.

Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune penktadienį vyks botaninė šventė „Kvapų naktis“. Kaip teigiama pranešime, šiųmetės šventės tema – balta. Organizatoriai ragina ją suprasti ne tik kaip spalvą, bet kaip kvapų, estetikos, ramybės ir vasaros simbolį.

Pasak valdžios institucijų, Vengrijoje ir Slovakijoje pirmą kartą Europos Sąjungoje aptiktas mažytis iš Azijos kilęs vabalas, Šiaurės Amerikoje nuniokojęs uosių miškus. Bratislavoje įsikūręs Slovakijos žemės ūkio centrinis kontrolės ir tyrimų institutas (UKSUP) pranešė, kad šį mėnesį šalies rytuose, Stredos prie Bodrogomo rajone, buvo rasta 18, kaip manoma, smaragdinių uosiavabalių.

Karštuoju metų laiku buitinių atliekų konteineriai ir šiukšliadėžės dažnai tampa musių ir jų lervų (musių lervų, dar vadinamų kirmėlėmis) veisykla. Net ir tinkamai išmetant atliekas, iki kitos išvežimo dienos besikaupiančios maisto liekanos pritraukia vabzdžius. Musės skrenda prie šiukšlių, nes ant maisto atliekų deda kiaušinėlius.

Klaipėdos universiteto archeologų tyrimai Kukuliškiuose atskleidė, kad prieš beveik 3000 metų čia gyveno aktyvi jūrinė bendruomenė, palaikiusi prekybos ryšius visame Baltijos jūros regione, o per Gintaro kelią – ir su Pietų Europos civilizacijomis. Šių metų atradimai leidžia naujai įvertinti Lietuvos pajūrio vaidmenį bronzos amžiuje ir rodo, kad Kukuliškiai galėjo būti svarbus prekybos, amatų ir mainų centras, rašoma Klaipėdos universiteto pranešime.

Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai. Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.

Vasarą įpratome ieškoti ryškiai raudonų uogų – nuo tamsių mėlynių iki sodriai raudonų bruknių. Atrodo savaime suprantama: kuo spalva intensyvesnė, tuo geriau uoga prinokusi. Tačiau gamta mėgsta laužyti mūsų įsitikinimus: pasirodo, net ir neprinokusios kai kurios uogos yra itin vertingos, o kitos, net ir visiškai prinokusios, taip ir lieka baltos.

Nors parduotuvėse šviežių daržovių netrūksta visus metus, savame šiltnamyje užaugintas pomidoras ar ką tik nuskintas agurkas neturi sau lygių. Ne tik dėl savo kvapo ir skonio. Žmonės puikiai žino, kiek darbo ir rūpesčio slypi už kiekvieno prinokusio vaisiaus, todėl ir džiaugsmas jį skinant būna visai kitoks. Tačiau kartu su ilgamete daržininkystės tradicija iš kartos į kartą keliauja ir nemažai klaidingų įsitikinimų.

Protiniai dantys daugeliui asocijuojasi su skausmu ir ilgais vizitais pas odontologą. Tačiau retas susimąsto, kodėl jie apskritai vadinami „protiniais“, jei, regis, jokios išminties nesuteikia. Pasirodo, šio pavadinimo kilmė siekia net senovės graikų laikus, rašo unilad.com.

Po daugybės metų, praleistų stebint, kaip brangūs augalai nuvysta saulės kepinamame balkone, moteris atrado vieną gėlę, kuriai beveik nereikia priežiūros. Ji žydi ištisus mėnesius ir puikiai pakelia karštį. Pavasarį ir vasarą stebėti, kaip nedidelis balkono sodas prisipildo ryškių spalvų, sodinikams yra vienas didžiausių malonumų. Oranžiniai, raudoni ir geltoni žiedai kasdien pakelia nuotaiką, tačiau tokio rezultato pasiekti pavyksta ne iš karto.

Kaip ir kasmet, 2026-aisiais Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai sulaukia daug gyventojų pranešimų ir skundų dėl nešienaujamų, apleistų ir neprižiūrimų sklypų. Neprižiūrimų sklypų savininkams siunčiami įspėjimai ir nurodoma sutvarkyti jiems priklausančias teritorijas, o piktybiškai savo pareigų nevykdantiems asmenims taikomos administracinio poveikio priemonės.

Praėjusio amžiaus vidury kaip pašaras galvijams į Lietuvą atvežti Sosnovskio barščiai dabar yra didžiulis galvos skausmas žmonėms – jie sparčiai plinta. Štai Kauno rajono Neveronių gyventojai sako, kad aplink – milžiniškos plantacijos. Žmonės pyksta, mat kol atsakingos institucijos invazinių augalų nenaikina, šie bujoja vis gausiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vos tik soduose sužaliuoja daržovės ir pražysta gėlės, pasirodo ir nepageidaujami svečiai – šliužai bei sraigės. Per vieną naktį jie gali apgraužti kruopščiai prižiūrėtus augalus ir sunaikinti ne vienos savaitės darbą. Nors parduotuvėse gausu įvairių cheminių priemonių, vis daugiau sodininkų ieško natūralių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Viena sodininkė pasidalijo paprastu būdu, kuris, jos teigimu, padeda apsaugoti augalus be granulių ar purškalų.

Kodėl maistas Lietuvoje brangsta, o kaimyninėje Lenkijoje dalis produktų kainuoja gerokai pigiau? Ar vietos gamintojai turi pakankamai galimybių konkuruoti ir ar Lietuva būtų pasirengusi didesniems iššūkiams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Užsiminėte apie maisto kokybę, gyventojus išties piktina ir maisto kainos.

Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę. Ypač svarbu žinoti, kada augalo dalys iš tiesų trukdo naudotis sklypu ir kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis.

Vasarą soduose netrūksta gyvybės – kartu su augalais juose neretai apsigyvena ir įvairūs gyviai. Nors vieni jų nekelia jokių rūpesčių ir galbūt net džiugina sodininkus, kiti gali apgraužti augalus ar išrausti žemę, todėl netikėtai atsiradusios duobutės darže ne vienam sodininkui sukelia klausimų. Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.

Daugiau nei savaitę Lietuvą maudantis lietus ir atvėsę orai ūkininkams jau kelia nerimo – anot jų, toks atvėsimas bei gausūs krituliai nėra gerai, ypač trukdo nuimti derlių, bet didelio pavojaus dar nekelia. Vieni braškių augintojai sako, kad uogos jau pradeda pūti, tačiau kiti džiaugiasi neblogu derliumi, nes spėjo braškes išskinti. Be to, liūtys suguldė žolę – sunku ją šienauti, tas pats gresia ir javams.

Esame tai, ką valgome – šis posakis kaip niekada tiksliai tinka kalbant apie gerųjų bakterijų ir mikrobiomo reikšmę žmogaus sveikatai. Kaip reikėtų maitintis norint tinkamai puoselėti mikrobiotą, plačiau papasakojo gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Lina Paulauskienė.  Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip pirštų atspaudas ir atsakymo, kokia ji būtų ideali, vis dar ieškoma.

Prasidėjus grybų ir uogų sezonui, daugelis traukia į miškus, tačiau ne visi žino, kad už, atrodytų, nekaltus veiksmus gali grėsti administracinė atsakomybė. Kur galima grybauti, kada būtinas žemės savininko leidimas, kodėl negalima važiuoti automobiliu per miško paklotę ir kokios baudos gresia pažeidėjams, primena teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Laida „Sveiki atvykę“ pradėjo septintąjį sezoną, kuriame leidžiasi į tikrą avantiūrą – pamatyti Lietuvą vaikų akimis. Ar mūsų kraštas yra draugiškas keliaujantiems su mažaisiais? Ką čia galima nuveikti, pamatyti ir ko išmokti, kai už lango – lietuviška vasara? Laidos vedėja Rūta Lukoševičiūtė-Daunienė lankėsi Šiaulių akademijos Botanikos sode. Moteriai vietą aprodė Vilniaus universiteto Šiaulių Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas.

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode auganti lelija bus pavadinta kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu.  „Lietuvių selekcininko Juozo Proscevičiaus išvesta lelija ateityje bus pavadinta prezidentės D. Grybauskaitės garbei“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė VU Botanikos sodas.  Pranešama, kad kol kas augalas dar neturi oficialaus pavadinimo. Kaip teigia VU Botanikos sodo atstovai, jis lelijai bus suteiktas tik pasibaigus registravimo procedūroms.

Lietuviai visiems gerai žinomi kaip aistringi sodininkai ir naminių produktų mėgėjai. Bene populiariausios iš sodinamų daržovių daržuose – agurkai, kurių tinkama priežiūra gali atnešti gausų derlių. Naujienų portalui tv3.lt prakalbo biochemikė Rūta Lukenskienė, kuri kartu su vyru Ukmergės rajone turi nuosavą sodybą, pavadintą „Lukenskų namais“. Pašnekovė pasakojo, kad kiek save prisimena, visą gyvenimą augino agurkus.

Česnakas yra viena populiariausių daržovių virtuvėje, o vis populiaresni tampa žieminiai česnakai, kurių augintojams neretai kyla klausimas: kada nuimti jų derlių? Ekspertai pateikė naudingų patarimų. Paprastai žieminiai česnakai būna pasiruošę derliaus nuėmimui iki liepos vidurio. Pastebima, kad yra keli požymiai, padedantys nustatyti, ar česnakai jau pasiruošę būti iškasti, rašo marthastewart.com.

Alytiškė sodininkė, aistringa pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė prieš porą dienų socialiniuose tinkluose pasidalijo tikrų daržo naikintojų vaizdo įrašu. Rankose ji laiko kurklių lizdą, iš kurio po truputėlį pradėjo lįsti patys kenkėjai. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Daržininkų ir sodininkų“ grupėje Sandra dalijosi itin nemaloniu vaizdeliu – kurklių lizdu, iš kurio pradeda ropoti maži kenkėjai. Prie įrašo ji rašė, kad tai – jau antras lizdas, iš kurio išsirita mažieji kurkliai.

Virtuvė – tai kur kas daugiau nei maisto gaminimo erdvė. Naujausia apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai ją taip pat naudoja darbui, mėgstamai veiklai, o kartais – ramybei ir poilsiui vienumoje. Neretai virtuvė tampa vienintele vieta, kur galima atrasti šiek tiek privatumo, ypač gyvenant su nuolat šurmuliuojančiais namiškiais.

Daugelis sodininkų mano, kad hortenzijoms nužydėjus belieka laukti kito sezono. Tačiau specialistai sako, kad tam tikroms hortenzijų rūšims galima padėti pražysti dar kartą. Tam nereikia nei brangių trąšų, nei sudėtingų priežiūros priemonių – pakanka vieno paprasto darbo tinkamu metu. Liepa tam yra ypač palankus mėnuo, tačiau svarbu žinoti, ką ir kaip daryti. Netinkamas genėjimas gali ne tik neatnešti naudos, bet ir atimti kitų metų žiedus, rašoma mirror.co.uk.

Iš pirmo žvilgsnio ji primena nekaltą lauko gėlę, tačiau specialistai įspėja – vienmetė šiušelė yra invazinis augalas, sparčiai plintantis Lietuvoje ir vis „atakuojantis“ Biržus. Gyventojai raginami nelikti abejingi ir pastebėjus šį augalą jį nedelsiant naikinti. Nors smulkūs balti vienmetės šiušelės žiedai gali priminti ramunes, ši iš Šiaurės Amerikos kilusi rūšis kelia grėsmę vietinei augalijai.

Demencija išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, o sergančiųjų skaičius kasmet auga. Nors amžiaus ir genetinių veiksnių pakeisti neįmanoma, mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką smegenų sveikatai. Naujas tyrimas atskleidė, jog tam tikri mitybos įpročiai gali padėti sumažinti demencijos riziką net ir tiems žmonėms, kurių biologiniai rodikliai rodo didesnį polinkį į šią ligą.

Specialistai perspėja – savo sklype pastebėjus uosialapį klevą, delsti nereikėtų. Tai viena agresyviausių invazinių medžių rūšių Lietuvoje – ji sparčiai plinta, stelbia vietinius augalus, keičia pakrančių buveines ir net gali pakenkti žmogaus sveikatai. „Uosialapiai klevai sparčiai keičia vietos augmeniją. Ten, kur anksčiau augo karklai, gluosniai, pakrančių pievos ar žoliniai augalai, ilgainiui gali įsivyrauti ši invazinė rūšis.

Virškinimo sistema suvartotus maisto produktus skaido į maistines medžiagas ir energiją, kurią naudoja organizmas. Kai kurie maisto produktai, tokie kaip daržovės ir jogurtas, gali padėti tinkamai virškinti maistą. Jeigu jaučiate tokius simptomus, kaip: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas arba rėmuo – vertėtų pakoreguoti mitybą.

Skruzdėlės sode dažniausiai laikomos naudingais vabzdžiais – jos naikina kai kuriuos kenkėjus, purena dirvožemį ir prisideda prie natūralios ekosistemos. Vis dėlto ne visada jų kaimynystė džiugina. Jei jos įsikuria po augalų šaknimis, tarp terasos plytelių ar šalia namų, ilgainiui gali tapti tikru galvos skausmu. Dar daugiau rūpesčių kyla tuomet, kai skruzdėlės pradeda ieškoti maisto ir iš sodo persikelia į namus.

Įsibėgėjus vasarai, Vilniaus universiteto Botanikos sodas pakvietė lankytojus į tradicinę vidurvasario žiedų parodą „Lelija Mindaugo karūnai“, skirtą Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės ir Tautiškos giesmės dienai paminėti. Renginio organizatoriai dėkojo visiems prisidėjusiems prie šventės, o ypatingą padėką skyrė parodos globėjai, prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo VU Botanikos sodas.

Aukštaitija garsėja ežerais, tankiais miškais ir išskirtiniais gamtos kampeliais, kviečiančiais leistis į pažintį su Lietuvos gamta. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiame regione prižiūri dešimtis rekreacinių objektų – pažintinius takus, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles ir kitas lankytojų pamėgtas vietas. Atrinkome keletą objektų, kuriuos verta aplankyti ieškantiems ramaus poilsio, įspūdingų kraštovaizdžių ir naujų atradimų gryname ore.

Tinkamas laistymas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augalų sveikatą ir gausų derlių. Žinodami, kada geriausia laistyti augalus ir kaip tai daryti efektyviausiai, ne tik padėsite jiems geriau augti, bet ir tausosite vandenį. Net jei gyvenate vietovėje, kur dažnai lyja, vasarą neišvengiamai pasitaiko karštų ir sausų dienų, kai augalams prireikia papildomos drėgmės, todėl verta žinoti pagrindines laistymo taisykles, rašoma bhg.com.

Daugelis pomidorų augintojų šiltnamiuose kasmet pastebi neįprastą vaizdą – ant kai kurių kekių formuojasi milžiniški, susivėlę žiedai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip ligos ar augalo pažeidimo požymis. Vis dėlto patyrusi pomidorų augintoja Roma Valutkevičienė ramina: pamačius didelius žiedus, panikuoti nereikia. Pasak jos, tai vadinamieji karališkieji žiedai arba „žiedai monstrai“, o jų gausą šiemet lėmė nepalankios pavasario sąlygos.

Šiandien Palangoje vyksta pirmasis nacionalinis „Vienybės žygis“, kurį organizuoja Valstybinių miškų urėdija (VMU), TV3 žiniasklaidos grupė ir Palangos miesto savivaldybė. Žygio metu VMU miškininkai maršrute įrengtose stotelėse kviečia dalyvius į įvairias pažintines ir edukacines veiklas, padedančias geriau pažinti Lietuvos miškus bei miškininkystę.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius 4 žmonės užsikrėtė erkiniu encefalitu, beveik 700 – Laimo liga. Gydytoja įspėja, kur erkių yra daugiausia ir kokiu laikotarpiu jos pavojingiausios. Svarbu atminti, kad viena priemone apsisaugoti nuo visų ligų neapvyks – vienai ligai egzistuoja skiepas, kitai profilaktinių priemonių nėra. Erkės aktyviausios šiltuoju metų laiku, sako Vilniaus rajono poliklinikos šeimos gydytoja Rasa Venskutonienė.

Šių metų vasara agurkų augintojams meta rimtą iššūkį. Dėl vėsių orų, nuolatinio lietaus ir drėgmės pertekliaus daugelis daržininkų skundžiasi gelstančiais agurkų lapais, menku derliumi ar net visiškai vaisių nemezgančiais augalais. Ūkininkė Jonata Pauraitė-Raudonė naujienų portalui tv3.lt sako, kad pagrindinė problema šiemet – ne ligos, o gamtos sąlygos, kurių šilumamėgiai agurkai tiesiog nepajėgia pakelti.

Žmonės dažnai namus puošia augalais ne tik dėl estetikos, bet ir tikėdamiesi, kad jie padės sukurti sveikesnę aplinką. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja augalai, galintys padaryti namų orą ženkliai švaresnį, ar tai tik populiarus mitas? „Žalios stotelės“ atstovė Dovilė Beivydienė sako, kad tiesos šiame teiginyje tikrai yra, nors stebuklų tikėtis ir nereikėtų. Taip pat, ji įvardina kelias tokių augalų rūšis, kurias auginti savo namuose verta kiekvienam.