Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Gargždiškė Elena šlavinėjasi savo sodyboje. Sako, daro tai ne tik dėl tvarkos, o ir norėdama sumažinti sodus ir daržus siaubiančių šliužų plitimą. Mat pūvančios žaliosios atliekos jiems puiki terpė daugintis. Vis tik, moteris sako, labiausiai pasiteisino cheminės priemonės.
„Barstome tuos nuodus, tai susitvarkome. – Kokius nuodus barstote? – Kas ten yra... Geležies sulfatas, tokie mėlyni grūdeliai. – Padeda? – Labai padeda. Padeda“, – pasakojo Gargždų gyventoja Elena.
Ir nenuostabu, kad pas Eleną šliužai plūsta. Jos sodyba stovi šalia Gargždų parko, kuris yra viena populiariausių šių padarų gyvenimo vietų apylinkėse.
„Tai yra mūsų pagrindinis parkas ir kadangi jis yra labai miškingas, ir apačioje dar prateka Minijos upė, kuri mėgsta išlįsti iš kranto, ir dėl to laikosi drėgmė. Ir dėl tos drėgmės tie šliužai čia gyvena, dauginasi ir plinta“, – aiškino apželdinimo specialistė Norgailė Verbaitė.
Tad Gargžduose įsikūrusi Klaipėdos rajono savivaldybė už kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų ėmėsi šiame bei Priekulės parkuose gyvius naikinti.
„Yra vykdoma tiek žolės pjovimas, tiek šliužų rinkimas, teik gaudyklių statymas“, – sakė savivaldybės ekologė Kristina Stulpinienė.
Parodė, kaip atrodo šliužų gaudyklė
Joje – ypač šiuos gyvius traukiantis alaus raugas. Jis išgaunamas sumaišius 10 litrų vandens, kilogramą cukraus bei 20 gramų mielių. Ir šliužai lyg pasičepsėdami traukia į gaudykles. Sėkmingą medžioklės dieną specialistai surenka net po 8 kilogramus gyvių.
„Jie yra atvykę iš užsienio. Kadangi tai yra invazinė rūšis, žmonės mėgsta iš įvairiausių šalių parsivežti augalų ir visą kitą, ir jie tokiu būdu atkeliavo pas mus į Lietuvą “, – kalbėjo K. Stulpinienė.
Gerų emocijų šliužai nesukelia ir po parką vaikštinėjantiems gargždiškiams.
„Šiaip parke, piliakalnyje, tose viešose vietose daugiau jų ten. Pamiškėse visokiose“, – minėjo gyventoja.
„Šlykštūs. Ne, tikrai. Nežinau kaip kitur, čia rudi ir trumpi. Norvegijoje pas dukrą Norvegijoje būna dryžuoti, šlykštūs, dideli. O ten tai dar baisiau yra. Čia dar tokių nemačiau“, – pridūrė moteris.
Pasirodo ir pas mus šliužai yra trijų rūšių – rudi, juodi ir raini.
„Invaziniai šliužai yra rudi. Juos lengviausia atpažinti. Jie gali būti tiek maži, tiek dideli, nuo 7 iki 15 centimetrų. Tenka rasti ir juodų šliužų. Tai yra mūsų vietiniai, jie yra saugomi“, – aiškino K. Stulpinienė.
Rudi invaziniai šliužai išstumia mūsų vietinius juodus. Maža to, net su šiais poruojasi.
„Kitose Gargždų miesto dalyse galima rasti ir rainų šliužų. Tai mes galvojam, kad tai yra sukryžminę – invazinė rūšis“, – sakė K. Stulpinienė.
„Vienas šliužas gali padėti kiaušinėlių ten nuo trijų iki keturių šimtų“, – pridūrė K. Stulpinienė.
Druska nėra geriausias būdas kovoti prieš šliužus
Tad ekologai prašo ir žmonių nelikti abejingiems šliužų populiacijai mažinti.
„Nelaikyti šiukšlių, kur jie dažniausiai ir veisiasi. Prisižiūrėti savo aplinką, pjauti žolę kuo trumpiau“, – patarė K. Stulpinienė.
Anot specialistų, geriausias būdas kovoti su šliužais – štai tokios antys bėgikės. Žmogui šlykštūs padarai – joms tikras delikatesas. O chemikalais ar druska jų naikinti specialistai nepataria.
„Tai įsivaizduokit, kiek tos druskos reikėtų sunaudoti. Ir antras dalykas – prasidruskinsite savo dirvožemį“, – įspėjo K. Stulpinienė.
Savivaldybė Gargžduose bei Priekulėje taip šliužus gaudys ir naikins penkerius metus.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
