Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ūkininkės Ievos auginamuose kopūstuose įsirangę šeimininkauja invaziniai šliužai. Kol jie graužia vieną lapą po kito, Kauno rajone daržoves auginanti moteris atvira – kantrybės taurė perpildyta. Kartu su kiekvienu apgraužtu lapu nyksta ir jos kruopščiai, su meile augintas derlius.
„Ir taip beveik rastumėm ant kiekvieno lapo – ryte ir vėlai vakare. Jie sugeba įlįsti į vidų, gūžes ir ten pasislepia“, – sakė ūkininkė Ieva.
Pasak Ievos, šliužų kasmet daugėja. Moteris pasakoja, kad iš šalia esančio miško šių gyvių atslenka vis naujų.
„Ne vienas, ne du, ne dešimt ir ne šimtas – šnekame apie tūkstančius, dešimtis tūkstančių“, – minėjo ji.
Kaip gyventojai gelbėja derlių nuo šliužų?
Dėl invazinių šliužų už galvos griebiasi ir sostinės gyventojai.
„Mačiau verslo planą – žąsį nuomoja, kad šliužus valgytų. Sraigė kažkaip malonesnis gyvūnas, o tas šliužas – šlykštus padaras“, – pastebėjo vyras.
„Nuodų duodame. – Kokių? – Mėlynos granulės. Ant akių ištirpsta. Tuo daugiau žmona užsiima. Aš juos matau, apspardau ir viskas“, – kalbėjo gyventojas.
„Paprasčiausiai nesitvarkau. Su pincetu išrenku. – Su pincetu?“ – juokėsi vyras.
Ispaninis arionas – viena bene labiausiai Lietuvoje paplitusių invazinių rūšių. O juos panaikinti – sudėtinga. Mat per metus jie gali padėti apie 500 kiaušinėlių.
Iš kur atsirado ir kaip plinta šliužai?
Ši invazinio šliužo rūšis Lietuvoje pirmą kartą pastebėta 2008 metais. Nors jie kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį pasiekė dėl sodininkų – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais.
„Visi perka ir vežasi už dešimties, šimto kilometrų, į savo sodybas sodina – tiesiog užprogramuotas sėkmės metodas“, – aiškino gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
„Yra registruota apie 1 tūkst. 800 radaviečių invazinių arionų ir didžiausią koncentraciją matome aplink Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonus“, – pasakojo Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė.
Specialistai sako, kad invaziniai šliužai sparčiausiai plinta ten, kur daug drėgmės ir pavėsio, daržuose bei soduose.
„Jie žiemoti įlenda visur – pastatuose, rūsiuose, tarp augalų kažkokių įnešamų. Žiemoti į vidų suneša jurginus, šaknis“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Invaziniai šliužai minta daržovių, gėlių ir kitų sodo augalų lapais. Tačiau žala neapsiriboja vien nuniokotu derliumi.
„Ne tik, kad naikina augalus, bet naikina kitas šliužų rūšis, kurios gyvena pas mus gamtoje“, – pridūrė gamtininkas Almantas Kulbis.
Kovai su invaziniais šliužais finansinę paramą skiria ir Aplinkos ministerija. Šių metų sausį ji kvietė savivaldybes, fizinius bei juridinius asmenis teikti paraiškas, tačiau panašu, traukinys nuvažiavo – terminas baigėsi balandį. Invazinių rūšių naikinimui Europos Sąjungos lėšomis skirta 440 tūkst. eurų.
„Šienavimas, veisimosi vietų šalinimas, moliuskicidų naudojimas, rinkimas šliužų ir taip toliau. Tos priemonės turi būti įgyvendinamos ketverius metus iš eilės“, – pasakojo K. Jankauskaitė.
Specialistai patarė, kaip efektyviai naikinti invazinius šliužus
Specialistai sako, kad vien rankomis rinkti šliužų nepakanka. Efektyviausia juos naikinti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo dauginimasis, reguliariai šienauti teritoriją, prireikus naudoti moliuskicidus.
„Surinktus jokiais būdais nereikėtų paleisti į aplinką – juos reikėtų neutralizuoti. Arba druską naudoti, galima sandariai uždaryti talpoje ir palikti keliom valandom saulėje, kad jie žūtų“, – sakė K. Jankauskaitė.
Na, o žuvusius šliužus sudėti į maišelį ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Specialistai ragina pastebėjus invazinius gyvius juos užregistruot invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus reikia užpildyti anketą, nurodyti radimo vietą, pridėti nuotrauką ir pateikti informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
