invaziniai šliužai

Šią vasarą daugelis sodininkų susiduria su problema, kurios mastai kasmet vis didėja – į daržus ir sodybas plūsta invaziniai šliužai. Jie ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sparčiai naikina daržoves, gėles bei kitus augalus. Kai kuriems žmonėms šie kenkėjai tapo tokia didele problema, kad tenka keisti įprastus sodo priežiūros įpročius. Specialistai pastebi, kad šilta ir drėgna vasara sudaro itin palankias sąlygas šliužams daugintis.

Invaziniai šliužai tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik sodininkams ir daržininkams, bet ir gamtosaugininkams. Specialistų skaičiavimais, viename kvadratiniame metre jų gali būti net iki 120, o šie moliuskai daro žalą ne tik daržovėms ar dekoratyviniams augalams, bet ir natūralioms ekosistemoms.

Ūkininkai, sodininkai ir daržininkai negali atsiginti invazinių šliužų. Gyventojai guodžiasi, kad jų kiemuose prirenka jau ne šimtais, o tūkstančiais. Tačiau žmonių rankos svyra – vos nurinkus vienus šliužus, daržuose netrukus atsiranda nauji kenkėjai. Specialistai perspėja – invaziniai šliužai sparčiai dauginasi ir plinta ten, kur daug drėgmės bei pavėsio. Kovai su jais Aplinkos ministerija skyrė 440 tūkst.

Audronė iš Kupiškio rajono sugalvojo, kaip Lietuvą išvaduoti nuo bene didžiausio daržininkų ir sodininkų siaubo – invazinių šliužų. Ėmėsi nuomoti antis bėgikes. Būtent jų dėka moteris sako pamiršusi kenkėjus savame sklype. Dabar Audronės antelės jau darbuojasi įvairiuose Lietuvos rajonuose. Yra ir tokių, kurie patys renka šliužus ir atiduoda moters augintinėms „sučepsėti“. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime raginimus naikinti invazinius šliužus. Tačiau ar visada atskiriame juos nuo Lietuvoje natūraliai gyvenančių rūšių? Ne visi dideli šliužai yra kenkėjai – tarp jų yra ir naudingų, ir net saugomų rūšių, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.

Pavasaris daugeliui sodininkų reiškia ne tik atbundančią gamtą, bet ir naujus iššūkius. Kartu su žydinčiais augalais į kiemus sugrįžta ir nepageidaujami „svečiai“ – invaziniai šliužai, kurie kasmet pridaro vis daugiau žalos. Daugelis ieško veiksmingų būdų, kaip jų atsikratyti, tačiau ne visi metodai duoda rezultatų. Apie savo patirtį ir išbandytus šliužų naikinimo būdus naujienų portalui tv3.lt atskleidžia režisierius ir aktorius Kirilas Glušajevas.

Rudenį ispaniniai arionai intensyviausiai deda kiaušinėlius, todėl šis laikas tinkamiausias sudėtiems kiaušinėliams naikinti. Rudenį invazinių šliužų kiaušinėlius naikinkite mechaniškai atlikdami reguliarius patikrinimus ir valymus. Apžiūrėkite savo sklypą atidengdami galimas slėptuves. Kruopščiai apžiūrėkite drėgnas, tamsias vietas: po vazonais, akmenimis ar mulčio sluoksniu, kur šliužai mėgsta dėti kiaušinius.

Naujoje satyrinėje TV3 laidoje „Soliariumas“, kurios vedėjai – Justinas Jankevičius, Vita Žiba, Mantas Grimalis ir Aidas Puklevičius, vėl su humoro doze buvo aptarinėjimo nūdienos aktualijos. Šįkart J. Jankevičius turėjo pastebėjimų apie invazinius šliužus, nuo kurių šiemet neatsigina didžioji dalis Lietuvos gyventojų, o dėl „nuėstų“ augalų nuostolių patiriantys žmonės socialiniuose tinkluose diskutuoja apie priemones, kaip juos išnaikinti.

Rokiškio mieste vis labiau plinta invaziniai šliužai, todėl Rokiškio rajono savivaldybės specialistai ėmėsi veiksmų: pradėjo kovą su ispaniniu arba luzitaniniu šliužu „Arion vulgaris“. Pastaruoju metu aktyviai domimasi jų naikinimo priemonėmis bei jų efektyvumu. Visgi tiesa – paprasta: geriausia šį parazitą eliminuoti jį sugavus ir.

Aplinkos apsaugos departamentas savo „Facebook“ paskyroje įspėja gyventojus apie visoje Lietuvoje paplitusį invazinį šliužą – luzitaninį arioną, dar žinomą kaip ispaninis šliužas. Ši rūšis kelia rimtą grėsmę tiek vietinei biologinei įvairovei, tiek sodams, daržams ir kitai augmenijai. Specialistai ragina imtis aktyvių veiksmų jau dabar, ypač vasaros mėnesiais, kai šliužai sparčiai dauginasi.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ ragina gyventojus aktyviai įsitraukti į kovą su invaziniais augalais ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Direkcija dalijasi svarbia informacija apie galimybę gauti finansavimą invazinių rūšių naikinimui, pabrėždama, kad nuo šiol tai gali daryti ir patys žemės savininkai.

Invaziniai šliužai – tikri sodininkų priešai, kurie savo kelyje naikina visa, kas želia ir skanu. Sodininkai socialiniuose tinkluose jau kurį laiką dalijasi nuotraukomis, kaip kibirais prirenka šių kenkėjų, o taip pat ieško būdų, kaip jais atsikratyti. Apie tai, kodėl sodininkus taip erzina invaziniai šliužai bei kokių priemonių reikėtų imtis siekiant jais atsikratyti, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.

Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris) dar vadinamas luzitaniniu arionu. Jis yra viena iš labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Šis stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažniausiai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, o jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2008 metais, o nuo tada sparčiai išplito visoje šalies teritorijoje.

Prasidėjus kalendorinei vasarai lietuviai noriai plūsta į sodybas, tvarkosi aplinką bei kapstosi daržuose. Vis tik kartais sode randama ne tik džiuginančių radinių, o taip pat ir kenkėjų, kurie tampa tikru siaubu.

Invaziniai šliužai – prieš keletą metų į Lietuvą atkeliavę gyviai, kurie sugebėjo prisitaikyti prie šalies klimato ir sėkmingai daugintis. Daugeliui sodininkų jie tapo nepakenčiama problema, kuri savo kelyje naikina viską, ką mato. Apie tai, kaip išnaikinti šiuos parazitus papasakojo sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė. „Invaziniai šliužai jau jokia naujiena. Mes su jais kovojame jau kokius 8 metus, kai užsivežėme jų iš Ispanijos su egzotiniais augalais.

Invaziniai šliužai pažįstami daugelio Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gyventojams. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis ir gyventojai, ir savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse, primena Aplinkos ministerija.

Ir šliužams, ir sraigėms išgyventi būtina drėgmė, todėl dažniausiai jie pasirodo sode po lietaus arba kai laistomi augalai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip atsikratyti šių nemalonių kenkėjų ir užkirsti jiems kelią į sodą. Nors kai kurie sodininkai bando susitaikyti su tuo, kad sode pilna šliužų ir sraigių, šie gyviai gali pakenkti augalams, rašo express.co.uk.

Nesvarbu, kokio dydžio yra jūsų sodas – šliužai ir sraigės gali jį nuniokoti, sunaikindamos augalus ir pasėlius. Jei norite sustabdyti jų invaziją į sodq, pasinaudokite patikrintu ir tikrai  veiksmingu metodu. Šliužai ir sraigės yra nepasotinami kenkėjai, kurie per vieną dieną suvartoja dvigubai daugiau maisto nei jie sveria ir padaro didžiulę žalą augalams. Kai oras švelnus ir drėgnas, jie gali pasirodyti tarsi iš niekur, rašo express.co.uk.

Daržininkus iš proto varo viską iš eilės ėdantys palyginti neseniai atsiradę šliužai. Jau ne pirmus metus žmonės skundžiasi šiais invaziniais gyviais, kovoja su jais patys, bet šie taip sparčiai dauginasi, kad žmonės jau nuleido rankas. Jie tikisi valstybės paramos kovai su parazitais. Marijampolietė Daiva pasakoja, kad ji ir kaimynai jau kelerius metus kovoja su šliaužiančiais ir viską pakeliui niokojančiais gyviais – invaziniais šliužais.

Estijoje gyvenanti lietuvė Aušra kasdien pro savo namų langą Taline mato pritrenkiantį vaizdelį – jos kiemą užplūsta didžiulė ežių šeimynėlė. Moteris portalui tv3.lt papasakojo, kad ežiai jos kiemą pamėgo vos prieš porą mėnesių, kai ši sykį jiems kieme paliko gardūmynų. „Balandžio pabaigoje atėjo pirmasis ežiukas, o po kelių dienų jie jau buvo dviese, tada buvo jų poravimosi metas. Pirmasis atėjo, nes paukščiukams duonos paberdavau vis kieme, tad ežiai valgė batoną.

Sodininkų derlių naikina šliužai, dėl lietingo pavasario jų tiek priviso, kad gyventojai renka kenkėjus kibirais. Šie invaziniai gyviai nuėda kone viską, kas pasitaiko jų kelyje. Nebijo net ir aitrių augalų. Vieni gyventojai juos renka ir druska naikina, kiti daržus cheminiais preparatais barsto. Mokslininkai įspėja atsargiai naudoti chemines priemones ir sako, kad kova su šiais kenkėjais – sudėtinga.