Augalai

Atostogos prie baseino dažniausiai asocijuojasi su poilsiu, saule ir atsipalaidavimu, tačiau vienai moteriai iš JAV ši patirtis virto netikėtu sveikatos išbandymu. Vos pirmąją kelionės dieną ji, mėgaudamasi gėrimais su laimo skiltelėmis, netyčia susidūrė su reta odos reakcija. Iš pradžių simptomai atrodė kaip paprastas sudirginimas ar alergija, tačiau situacija greitai pablogėjo. Kitą dieną ant jos odos atsirado skausmingos raudonos dėmės ir pūslės, kurios sukėlė stiprų skausmą vaikštant.

Hortenzijos šiuo metu yra kone pačios populiariausios gėlės, puošiančios daugelio lietuvių sodus. Savo dideliais, ištaigingais žiedais jos džiugina ilgą laiką, vis tik norint pasiekti geriausią rezultatą, svarbu nepamiršti kelių hortenzijos priežiūros taisyklių.

Magnolijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau daugelis augindami jas daro tas pačias klaidas: specialistas atskleidė, kas svarbiausia, kad šie įspūdingi augalai gausiai žydėtų Magnolijos jau seniai nebėra tik pietų kraštų puošmena – vis daugiau lietuvių jas sodina savo kiemuose ir džiaugiasi įspūdingais žiedais. Vis dėlto specialistai sako, kad gražus vaizdas priklauso ne tik nuo pasirinktos veislės, bet ir nuo tinkamos vietos, laistymo bei priežiūros.

Pomidorų auginimas daugeliui sodininkų atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau realybėje tai gana jautrus ir daug žinių reikalaujantis procesas. Net ir patyrę augintojai kartais susiduria su situacija, kai augalai staiga nustoja augti, o lapai ima gelsti be aiškios priežasties. Tokiais atvejais problema dažnai slypi ne kenkėjuose ar ligose, o maistinių medžiagų disbalanse. Vienas iš dažniausiai pamirštamų, bet itin svarbių elementų – magnis.

Gelbėti Kuršių nerijos gamtos darbostogoms atvyko būrys ožkų iš Žemaitijos. Skeltanagės ten ėda invazinius, vietines rūšis užgožiančius ar net išstumiančius augalus. Kas vietos gyvūnijos skrandžiams tikras iššūkis, ožkoms – didžiausias delikatesas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vasaros vidurys šilauogių augintojams yra vienas svarbiausių sezono etapų – būtent dabar sprendžiasi kokio dydžio, saldumo ir kokybės bus uogos. Kai krūmai pradeda nokinti derlių, net ir iš pirmo žvilgsnio menkos priežiūros klaidos gali paveikti tiek uogų skonį, tiek augalo būklę. Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu suprasti, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges „įsivažiavus“ vasarai, kad augalai gautų viską, ko jiems reikia, bet nebūtų perlaistyti ar pertręšti.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad pareiškėjų skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai beveik nesikeičia, todėl didėja vidutinis vienam ūkininkui tenkantis deklaruotas plotas. Ministerijos duomenimis, šiemet patvirtinta 107,2 tūkst. paraiškų (pernai – 110,1 tūkst.), kuriose deklaruota 2,91 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų (pernai – 2 915,1 mln.

Orchidėjos – tikros lietuvių namų karalienės, kurios apsipylusios gausiais žiedais sukuria nepaprastą įspūdį. Dalijamės su jumis viena namų priemone, kuri gali dar labiau paskatinti jų žydėjimą. Nors galima ir įsigyti įvairių cinamono aliejaus turinčių priemonių, paprasti malto cinamono milteliai tiesiai iš prieskonių dėžutės orchidėjoms padės ne prasčiau, rašoma homeguides.com.

Pomidorai gali gausiai žydėti, tačiau tai dar nereiškia, kad sulauksite gausaus derliaus. Dažnai nutinka taip, kad augalai sukrauna daugybę žiedų, tačiau vaisiai taip ir neužsimezga. Dažniausiai ši problema išryškėja per karščius ir paliečia tiek lauke, tiek šiltnamyje auginamus pomidorus. Specialistai teigia, kad tam įtakos turi ne tik aukšta oro temperatūra, bet ir netinkamas laistymas, prasta ventiliacija bei netinkamas tręšimas.

Sergančiųjų onkologinėmis ligomis pasaulyje, deja, daugėja. Taip yra ne tik dėl ligos klastingumo, bet ir gerėjančios diagnostikos, kai vėžį pavyksta aptikti dar ankstyvose stadijose. Lietuvos sporto mokslininkas, profesorius Albertas Skurvydas savo ruožtu dalinasi paskutinėmis rekomendacijomis, kas padeda apsisaugoti nuo vėžio. Sporto profesorius pasidalino šiais metais paskelbta 5-ąją, tai yra naujausia, Europos kovos su vėžiu kodekso redakcija.

Atlikėjos, verslininkės Gintarės Karaliūnaitės gyvenime liepos 2-oji žymi ypatingą progą – gimtadienį.  Šiemet Gintarei sukaks 48-eri.

Jei ant lauke augančių augalų lapų netikėtai atsiranda skylės, daugelis sodininkų sunerimsta, kad tai gali pakenkti augalo sveikatai. Lapų pažeidimus gali sukelti įvairios priežastys, tačiau dažniausiai dėl jų kaltos penkios, rašo thespruce.com. Gera žinia yra ta, jog skylės lapuose dar nereiškia, kad augalo išgelbėti neįmanoma – reikia tik žinoti, kaip jį apsaugoti nuo tolimesnės žalos.

Kai kurie augalai žavi savo grožiu, tačiau kartu gali kelti rimtą pavojų vaikams ir naminiams gyvūnams. Dalis jų plačiai parduodami sodininkystės centruose ir prekybos vietose, todėl neretai atsiduria žmonių soduose net nesusimąstant apie galimas rizikas. Daugelis gyventojų jau skuba puošti savo kiemus ir sodus naujais augalais, tačiau specialistai perspėja: kai kurie iš jų, nors atrodo visiškai nekalti, turi stiprių toksinų, kurie gali būti pavojingi tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi, kad braškės šiemet pernelyg brangios. Nors birželio orai tikrai nelepino braškių augintojų – dažni lietūs ir saulės stygius sumažino laukto derliaus kiekį, pirkėjai sako pastebintys, kad už lietuviškas braškes tenka pakloti daugiau nei praėjusiais metais. Sezono pradžioje kilogramas braškių kainavo net 10–11 eurų. Šiuo metu Kėdainių krašto ūkininkų užaugintų uogų kainos svyruoja nuo 6 iki 9 eurų už kilogramą.

Ant miesto pastatų daugėja avilių, o atlikti tyrimai rodo, kad čia gyvenančių bičių suneštas medus gerokai švaresnis ir turtingesnis nei laukuose. Šį kartą ant Nacionalinio Kauno dramos teatro įkurdintos bičių šeimos simboliškai primins ir aktorių repeticijų dūzgesį, ir jų triūsą. Šios bitės, kaip ir teatralai, tikros darbštuolės – pirmuoju medumi pradžiugino jau po savaitės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Sultingi, dideli ir saldūs pomidorai – daugelio sodininkų svajonė. Tačiau ne visi žino, kad tam ne visada reikia papildomų trąšų ar sudėtingų priežiūros priemonių. Specialistai teigia, jog vienas paprastas darbas birželį gali turėti didelės įtakos būsimam derliui. Ši technika užtrunka vos kelias sekundes, tačiau leidžia augalui visą savo energiją nukreipti į mažesnį skaičių vaisių, todėl jie užauga didesni, sultingesni ir kokybiškesni.

Dzūkija – vienas miškingiausių Lietuvos regionų, viliojantis įspūdingais kraštovaizdžiais ir gausybe poilsiui bei pažinimui pritaikytų vietų. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) prižiūrimuose rekreaciniuose objektuose lankytojai gali mėgautis ramybe prie ežerų ir upių, leistis į žygius miško takais ir atrasti gamtos bei istorijos vertybes. Atrinkome keletą miškininkų prižiūrimų objektų Dzūkijoje, kuriuos verta aplankyti ieškantiems naujų potyrių gryname ore.

Vasarą vis daugiau žmonių laiką leidžia prie vandens telkinių, miškuose ar saugomose teritorijose, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo liepos 1 d. pradės vykdyti „Poilsiauk atsakingai“ reidus. Jų metu bus tikrinama, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų ir ar tausojama gamtinė aplinka.

Jau netrukus Palangoje vyks pirmasis nacionalinis „Vienybės žygis“, kurį organizuoja Valstybinių miškų urėdija (VMU), TV3 žiniasklaidos grupė ir Palangos miesto savivaldybė. Žygio metu VMU miškininkai maršrute įsikūrusiose stotelėse kvies įsitraukti į įvairias pažintines ir edukacines veiklas, padėsiančias geriau pažinti Lietuvos miškus ir miškininkystę.

Karštos vasaros ir besikeičiantis klimatas kelia vis daugiau iššūkių miesto želdiniams. Pastebėjus, kad dėl drėgmės trūkumo pradėjo džiūti miesto medžiai, Marijampolės savivaldybės administracija ėmėsi skubių veiksmų – įsigijo specialius lėto laistymo maišus, kurie artimiausiomis dienomis bus įrengti prie medžių kamienų. Ši priemonė padės užtikrinti, kad jauni ir jautresni medžiai sėkmingai išgyventų net ir ilgesnius sausros laikotarpius.

Gyvatvorės puikuojasi daugelio lietuvių kiemuose, tačiau specialistė sako, kad nebūtina joms naudoti tujas ar kadagius, nors šie ir išlieka patys populiariausi pasirinkimai. Anot jos, gyvatvorę galima susikurti iš daug įvairesnių augalų, kuriuos svarbu tinkamai pasirinkti pagal gyvatvorės rūšį.

Vasarą sodai tiesiog pražysta – vienus žiedus keičia kiti, o spalvų ir kvapų gausa vilioja stabtelėti prie kiekvieno žiedo. Netrukus savo grožį pademonstruos ir hortenzijos, tad dalijamės su jumis pagrindiniais jų priežiūros patarimais. Savo įžvalgomis apie didžialapių ir šluotelinių hortenzijų priežiūrą su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais dalijosi „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka.

Lauko augalai tampa ne tik kiemo puošmena, bet ir nemenka investicija į namų aplinką. Dalis jų kainuoja dešimtis, kiti – šimtus, o dar kiti – tūkstančius eurų. Dėl to išskirtiniai augalai gali patraukti ne tik praeivių, bet ir ilgapirščių dėmesį. Socialiniame tinkle gyventoja pasidalijo, kad naktį iš privataus namo kiemo buvo pavogta formuota pušis (bonsas). „Ji buvo persodinta iš vazono į žemę vos prieš pusantro mėnesio, todėl dar nebuvo spėjusi įsišaknyti.

Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų skundžiasi invazinių šliužų antplūdžiu. Socialiniuose tinkluose netrūksta nuotraukų, kuriose matyti nugraužti daržai, gėlynai ir vaiskrūmiai, o žmonės dalijasi įvairiais būdais, kaip bando kovoti su šiais kenkėjais. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad geriausių rezultatų galima pasiekti taikant kelis kovos būdus ir nuosekliai mažinant šliužų populiaciją.

Laida „Sveiki atvykę“ jau šį sekmadienį per TV6 pradės septintąjį sezoną, kuriame leisis į tikrų tikriausią avantiūrą – pamatyti Lietuvą vaikų akimis! Ar mūsų kraštas draugiškas, keliaujant su mažaisiais? Ką čia galima nuveikti, pamatyti ir ko išmokti, kai už lango – lietuviška vasara? Atsakymų laidos vedėja Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė šįkart ieškos su jauniausiais kelionių ekspertais Lietuvoje: šešiamete dukra Sakmėja ir jos bičiuliu Martynu. O pirmąja jų stotele taps Šiauliai.

Atšilus orams daugėja diskusijų ne tik apie kiemo tvarkymą, bet ir apie tai, kokios atsakomybės laukia žemės savininkų bei gyventojų. Savivaldybės visoje Lietuvoje vis griežčiau prižiūri, ar teritorijos šienaujamos laiku, o už aplaidumą gali grėsti ne tik įspėjimai, bet ir baudos ar net padidintas žemės mokestis. Specialistai taip pat akcentuoja – žolės pjovimo paslaugos tampa vis paklausesnės, o jų kainos priklauso nuo sklypo dydžio ir sudėtingumo.

Pamažu įsibėgėjant šviežių uogų sezonui, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse jau pasirodė sausmedžio uogos – vienos vertingiausių, neretai „supermaistu“ vadinamų uogų. Jų augintojai pastebi, kad nemaža dalis lietuvių šių uogų vis dar nėra atradę, todėl skatina jas paragauti ir išbandyti kelis itin paprastus receptus.

Dzūkija – vienas miškingiausių Lietuvos regionų, viliojantis įspūdingais kraštovaizdžiais ir gausybe poilsiui bei pažinimui pritaikytų vietų. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) prižiūrimuose rekreaciniuose objektuose lankytojai gali mėgautis ramybe prie ežerų ir upių, leistis į žygius miško takais ir atrasti gamtos bei istorijos vertybes. Atrinkome keletą miškininkų prižiūrimų objektų Dzūkijoje, kuriuos verta aplankyti ieškantiems naujų potyrių gryname ore.

Vasaros pradžioje daugelis sodininkų ima pastebėti besiraitančius augalų lapus, sulėtėjusį augimą ar net ant stiebų ir kamienų besibūriuojančius vabaliukus. Pasak ilgametę patirtį turinčio sodininko Gedimino Cijūnaičio, būtent tai gali būti vieni pirmųjų ženklų, kad augalus užpuolė amarai.  Jis pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip šių nepageidaujamų gyvių atsikratyti bei kaip iš anksto užkirsti kelią amarų atsiradimui.

Vasarą daugelis iš miestų pabėga į gamtą ir mėgaujasi pasivaikščiojimais pievose ar miškuose, skanauja uogas, renka vaistažoles arbatoms, stovyklauja, rengia piknikus ar paprasčiausiai ilsisi. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Jurgitos Jankauskienės, vasarojant Lietuvos gamtoje pacientai dažniausiai susimąsto apie uodų, erkių ar bičių įkandimus, tačiau retas pagalvoja apie susidūrimą su nuodingais augalais, kurių šalyje taip pat yra nemažai.

Per karščio bangas sodo priežiūra tampa tikru iššūkiu net ir patyrusiems sodininkams. Aukšta temperatūra lemia greitesnį dirvos išdžiūvimą ir didesnį vandens garavimą. Net ir įprasti darbai, tokie kaip laistymas, gali turėti neigiamų pasekmių, jei atliekami netinkamu metu. Todėl svarbu žinoti, kada laistyti sodą, kad vanduo būtų panaudotas efektyviausiai. Sodininkystės ekspertai pabrėžia – laikas čia yra esminis veiksnys, galintis nulemti augalų būklę, rašoma mirror.co.uk.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistai ir saugomų teritorijų direkcijų specialistai vykdo bendrus reidus. Jų metu skiriamas dėmesys vietovėms, kuriose važinėjasi keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis. Tam tikros vietos stebimos ir tikrinamos, siekiant apsaugoti jautrias gamtines teritorijas bei užkirsti kelią aplinkosaugos pažeidimams, rašoma AAD pranešime.

Birželis yra vienas svarbiausių mėnesių auginantiems pomidorus. Būtent dabar sprendžiasi būsimo derliaus gausa, vaisių kokybė ir tai, ar pavyks išvengti ligų. Keli paprasti darbai, atlikti tinkamu metu, gali reikšmingai padidinti pomidorų derlių. Šiuo laikotarpiu didžiausią naudą duoda reguliarus pažastinių ūglių šalinimas, pagalba augalams apsidulkinti šiltnamiuose, tinkamas laistymas, tręšimas kaliu bei profilaktinė apsauga nuo ligų, rašoma fakt.pl.

Auginantys rožes visada siekia įspūdingo ir gausaus žydėjimo, tačiau biologas, ekspertas Nerijus Vanagas sako – kelios klaidos ir tokio rezultato nesulauksite. Viena esminių rožių priežiūros dalių yra jų maitinimas, nes šie augalai pasižymi itin dideliu maistinių medžiagų poreikiu. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ biologas, ekspertas N. Vanagas patarė, kaip rūpintis rožėmis, kad jos gausiai žydėtų, būtų vešlios ir atsparesnės kenkėjams.

Kodėl kaime nuskinta uoga greitai suminkštėja, o iš toli atvežta atrodo kaip ką tik nuskinta? Gyventojai išvydę vaisius ir daržoves parduotuvėse negali patikėti, kodėl parduotuvėse taip ilgai atrodo švieži. Augintojas paaiškino, kokios technologijos naudojamos.

Cinamonas yra dažnai naudojamas prieskonis, neatsiejamas nuo gardžiausių kepinių. Tačiau jį galima panaudoti ir kur kas netikėtesniais būdais – net sode. Iš tiesų, cinamonas gali padėti atbaidyti tam tikrus kenkėjus, kovoti su grybelinėmis ligomis ir net skatinti augalų įsišaknijimą. Žinoma, prieš išbandant bet kurį iš šių būdų svarbu žinoti, kaip tinkamai naudoti cinamoną sode. Sodininkystės ekspertai pasidalijo, kaip šį prieskonį naudoja jie patys, rašo marthastewart.com.

Dainininkės ir vokalo mokytojos Dainos Bilevičiūtės namuose pražydo įspūdingo dydžio kaktusų žiedai. Jie ne tik puošia namus, bet ir suteikia jiems dar daugiau jaukumo. Kalbėdama apie augalus, moteris papasakojo, kokios sąlygos padėjo kaktusams išskleisti nepaprasto dydžio žiedus. Naujienų portalui tv3.lt Daina Bilevičiūtė atskleidė, kad kaktusų auginimas yra ilgametis jos pomėgis.

Apie spygliuočių parudavimo po žiemos priežastis ir dažniausiai pasitaikančias priežiūros klaidas pasakoja UAB „Gruta“ projektavimo skyriaus vadovė Ingrida Vainauskienė. Ji paaiškina, kaip atskirti gyvas ir nudžiuvusias šakas bei kada nereikėtų skubėti genėti augalų. Taip pat specialistė dalijasi patarimais apie tręšimą, atsigavimą ir prevencines priemones. Pasak jos, tinkama priežiūra padeda spygliuočiams sėkmingai atsistatyti po žiemos pažeidimų.

Nors dabar Joninės ne vienam pirmiausia asocijuojasi su laužais, draugų kompanija ir užstalėmis, etnologė Eglė Valentė primena, kad senoji Rasų arba Kupolių šventė yra kur kas gilesnė. Pasak jos, bėgant metams ne tiek pamiršome pačią šventę, kiek dalį jos prasmės ir apeigų. Tai metas, kai gamta pasiekia savo brandos viršūnę, o žmogus turi progą sustiprinti ryšį su savimi, aplinka ir protėviais. Rasos nuo seno buvo viena svarbiausių metų švenčių.

Suvalkija garsėja ne tik savo istorija bei kultūriniu paveldu, bet ir išskirtinėmis gamtos vertybėmis. Čia lankytojų laukia vaizdingi pažintiniai takai, unikalios saugomos teritorijos, jaukios poilsiavietės ir vietos, kuriose atsiskleidžia turtinga krašto gamtos bei miškininkystės istorija. Kviečiame leistis į kelionę po VMU prižiūrimus rekreacinius objektus ir atrasti Suvalkijos miškų grožį – nuo Kazlų Rūdos pažintinių maršrutų iki Novaraiščio pelkės sparnuočių karalystės.

Vos tik orai sušyla ir dažniau palyja, sodininkai susiduria su sena, tačiau kasmet pasikartojančia problema – šliužais ir sraigėmis. Šie kenkėjai ypač mėgsta jaunus augalus, daržoves bei gėles, todėl per trumpą laiką gali padaryti nemažai žalos. Dėl šiltesnių orų jų medžiagų apykaita spartėja, o kartu didėja ir apetitas, todėl vasarą jų soduose pastebima gerokai daugiau. Nors daugelis pirmiausia renkasi chemines priemones, specialistai tikina, kad yra ne mažiau veiksmingų natūralių alternatyvų.

Auginantys braškes visada siekia vieno – gero derliaus ir saldžių, didelių uogų, vis tik biologas, ekspertas Nerijus Vanagas sako, kad darant kelias klaidas galite likti be nieko. Apie tai, kokių braškių priežiūros klaidų vengti ir kokių žingsnių nepraleisti, jei norite, kad braškės džiugintų derliumi, N. Vanagas pasakojo TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“. Braškių auginimo ir priežiūros klaidos Pirmas svarbus dalykas, kurį išskyrė biologas, yra braškių augimo vieta.

Kauno apylinkės teismas penktadienį dar trims mėnesiams pratęsė draudimą užsiimti gydytojo-akušerio veikla slapta pacientes filmavusiam medikui Vytautui Abraičiui. Draudimas bus taikomas nuo birželio 20 iki rugsėjo 20 dienos, paskelbė teismas.

Atėjus vasarai, vis daugiau žmonių leidžiasi į keliones po Lietuvą, ieško įdomesnių vietų ir atranda naujus pažintinius takus bei gamtos kampelius. Viena tokių vietų, kuri traukia tiek keliautojus, tiek vietinius, yra Širvėnos ežeras – išskirtinis vandens telkinys Biržuose. Širvėnos ežeras – vienas išskirtiniausių vandens telkinių Lietuvoje. Tai seniausias dirbtinis ežeras šalyje, atsiradęs dar 1575 metais, kai buvo užtvenktos dvi per Biržus tekančios upės.

Vasarą atviri langai ir balkonų durys dažnai reiškia vieną dalyką – daugiau musių namuose. Nenuostabu, kad daugelis žmonių ieško natūralių būdų sumažinti vabzdžių kiekį, nenaudojant cheminių priemonių. Kokius augalus verta rinktis balkonui? Pasirodo, kad veiksmingiausia gali būti ne levanda ar mėta! Natūralūs apsisaugojimo nuo musių būdai pastaruoju metu išgyvena tikrą atgimimą.

Nuosavo ūkio kūrimas daugeliui jaunų žmonių tampa nemažu finansiniu iššūkiu. Pradėti veiklą žemės ūkyje dažnai reikia nemažų pradinių investicijų – nuo technikos ir įrangos iki žemės, pastatų ar kitos infrastruktūros. Siekiant palengvinti pirmuosius žingsnius šiame sektoriuje ir paskatinti naujų ūkių kūrimą kaimo vietovėse, jauniesiems ūkininkams ir šiemet siūlomos valstybės finansavimo galimybės.

Birželis yra lemiamas laikotarpis burokėlių ir morkų šakniavaisių formavimuisi. Būtent šiuo metu augalai aktyviai augina šaknų masę, todėl bet koks maistinių medžiagų trūkumas iškart daro įtaką būsimo derliaus dydžiui, formai ir saldumui. Patyrę daržininkai žino: teisingai parinktas papildomas tręšimas birželį padeda užauginti lygias, sultingas ir saldesnes daržoves.

Suvalkija garsėja ne tik savo istorija bei kultūriniu paveldu, bet ir išskirtinėmis gamtos vertybėmis. Čia lankytojų laukia vaizdingi pažintiniai takai, unikalios saugomos teritorijos, jaukios poilsiavietės ir vietos, kuriose atsiskleidžia turtinga krašto gamtos bei miškininkystės istorija. Kviečiame leistis į kelionę po VMU prižiūrimus rekreacinius objektus ir atrasti Suvalkijos miškų grožį – nuo Kazlų Rūdos pažintinių maršrutų iki Novaraiščio pelkės sparnuočių karalystės.

Kad ir kaip kruopščiai išravėtumėte piktžoles, dažnai pakanka vos kelių dienų, kad jos vėl pasirodytų tarp trinkelių ar terasoje. Dėl to daugelis ieško paprastų ir saugesnių būdų, kaip jų atsikratyti nenaudojant cheminių herbicidų. Pasirodo, viena veiksminga priemonė dažniausiai atsiduria tiesiog kriauklėje po vakarienės gaminimo.